Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Igoris Žovkva LRT TELEVIZIJAI teigia, kad išlaisvintame Chersone galima aptikti tokių pačių Rusijos karo nusikaltimų, kokie buvo matomi Bučoje, Irpinėje ar kituose miestuose. Jis pabrėžė, kad Ukrainai pavyko atsiimti Chersoną tik dėl kariuomenės pasiruošimo ir pagalbos iš Vakarų.
– Pone Žovkva, Ukraina atkovojo Chersoną. Kas toliau?
– Toliau bus tas pats, kas dėjosi pastaraisiais mėnesiais – Ukraina atsiiminėja savo teritorijas. Pradėjome nuo šiaurinės dalies išlaisvinimo (Kyjivo, Černihivo ir Sumų srities), toliau tęsime išlaisvindami Charkivo regioną.
Mums puikiai sekasi ne tik pačiame Chersone, bet ir aplinkiniuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Ir čia tikrai nesustosime. Nesustosime ir Chersone, toliau tęsime savo kontrpuolimą. Taip pat nesustosime nei Donbaso, nei kitose Ukrainos teritorijose. Mes siekiame atsiimti kiekvieną Ukrainos teritorijos centimetrą.
– Pranešama, kad atkovotame Chersone yra humanitarinė katastrofa. Šiandien prezidentas V. Zelenskis aplankė šį miestą. Kaip miestas atrodo realybėje?
– Deja, vis dar galime pamatyti tokių pačių karo nusikaltimų ir Chersone, kaip radome ir Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje, Borodiankoje, Iziume ir kituose miestuose. Niekas negali žinoti, kas nutiks kituose miestuose, kuriuos išlaisvinsime vėliau, pavyzdžiui, Mariupolyje.
Deja, taip elgiasi rusų ginkluotosios pajėgos, jie vykdo karo nusikaltimus. Jie nesilaiko Ženevos konvencijos ir jokių žmogiškumo taisyklių. Bus labai svarbu surasti kiekvieną Rusijos karo nusikaltimą, fiksuoti ir vėliau juos turės teisti tarptautinėje teisės sistemoje, kad kiekvienam atsakingam už karo nusikaltimus būtų įvykdytas teisingumas.
– Pone Žovkva, kaip jūs aiškinate rusų pasitraukimą iš Chersono?
– Tai nėra rusų pasitraukimas, neklausykite šio naratyvo. Tai nėra koks nors geros valios gestas. Jie kaskart pasakoja, neva gerai elgiasi ir rodo gerą valią prie Kyjivo, paskui Charkivo, dabar prie Chersono, atrodo, kad tuos geros valios gestus jie daro jau pastarąjį pusmetį.
Mes atsiėmėme Chersoną dėl Ukrainos kariuomenės koncentracijos ir pasiruošimo, taip pat dėl karinės Vakarų paramos mūsų šaliai iš tokių šalių kaip Lietuva. Ačiū jums už jūsų sprendimą dėl 12 ginkluotės sistemų vienetų, tai labai svarbu. Kai turėsime tinkamą ginkluotės lygį, pradėsime kontrpuolimą, o tam reikės dar ginkluotės.
Tikimės, kad po Chersono mūsų Vakarų partneriai vis labiau patikės, kad Ukraina gali ne tik atsilaikyti, bet gali ir pulti, ir tikrai laimės.
– Sakote, kad reikia ginkluotės. Kokios ginkluotės dabar labiausiai trūksta Ukrainai?
– Šiuo metu mums reikia oro gynybos ir priešraketinės gynybos. Kas nutiko per pastarąjį mėnesį ne tik Kyjive, bet ir Vakarų Ukrainoje? Buvo puolama mūsų energetikos infrastruktūra, kad mes žiemą šaltume, taigi gynyba nuo aviacijos labai svarbi. MLRS artilerijos sistemos, taip pat šarvuotos transporto priemonės labai svarbios. Taip pat svarbūs šaudmenys, kartais turime daug ginklų, sovietinės ginkluotės, bet mums būtinai reikia šaudmenų artilerijai, tankams ir to siekiame gauti iš savo partnerių.
– Artėja žiema, Rusija vis taikosi į infrastruktūros objektus. Kokios didžiausios problemos laukia žiemą?
– Tikrai rusai stengsis visiškai atjungti elektros energiją Ukrainoje. Deja, per pastarąjį mėnesį 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros buvo labai pažeista ar net sunaikinta. Dalį suremontavome. Nėra taip, kad Ukrainoje visiškai nebūtų elektros energijos, bet kai kur jos trūksta, pavyzdžiui, Kyjive tam tikru metu kelias valandas būname be elektros.
Mums reikia energetikos Ramštaino, kaip turime kariuomenės Ramštainą. Turime siekti, kad Vakarų partneriai padėtų mums su elektra, elektros sistema, su generatoriais, transformatoriais, su kitomis atsarginėmis dalimis, kad galėtume kuo greičiau pataisyti savo infrastruktūrą. Mes nenorime, kad žlugtų mūsų infrastruktūra, kai jie vėl pradės bombarduoti. Ukrainiečiai kovoja, taiso infrastruktūrą, kad pergalė ateitų kuo greičiau.
– Po to, kai rusai išvyti iš Chersono, ko dabar tikėtis mūšio lauke? Dalis apžvalgininkų sako, kad rusai didins spaudimą Donecko srityje ir ten dabar bus sunkiausia.
– Jūs teisus, situacija Donbaso regione labai sudėtinga. Nežinau, ar ji taps dar sudėtingesnė, nes jau daug metų ji buvo sudėtinga. Jūs puikiai prisimenate, kad Rusijos agresija prasidėjo ne 2022 metais, o 2014-aisiais su Krymu ir Donbasu. Būtent šioje vietoje jie yra sukoncentravę labai daug savo karių, ginkluotųjų pajėgų, šaudmenų.
Dabar situacija yra sudėtinga, bet Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios ten dislokuotos, yra taip pat patyrusios, nes jos su rusų ginkluotosiomis pajėgomis kovoja jau 8-erius metus. Taip, gali būti, kad bus sudėtingiau, tačiau mes tikrai vykdysime kontrpuolimą ir šiame regione.
– Tarptautinė žiniasklaida nuolat rašo, esą amerikiečiai ragina ukrainiečius parodyti gerą valią, parodyti, kad yra pasiryžę derėtis su Rusija, bent jau viešai tai pasakyti. Kokia yra Ukrainos pozicija derybų klausimu? Ar ji iki šiol nesikeičia?
– Mūsų pozicija nuo pastarojo karto nepasikeitė. Mūsų prezidentas sako, kad Rusija turi pasistengti tam, kad galėtume pradėti bet kokias derybas dėl taikos. Sąlygos labai paprastos – turite atitraukti karius iš Ukrainos teritorijos, turite Ukrainai grąžinti karo belaisvius, būtina mąstyti apie reparacijas, kaip atstatyti pažeistą Ukrainą, atlyginti žalą, kurią jūs ir padarėte Ukrainai.
Jeigu galvosite apie tai rimtai, punktas po punkto, jeigu būsite rimtai nusiteikę derėtis, o ne tik plepėti apie derybas. Kiekvienas karas, kiekviena pergalė baigiasi derybomis dėl taikos, dėl pergalės sąlygų, tad ir šis karas turėtų baigtis sąlygomis po Ukrainos pergalės, bet prieš tai turime laimėti.
– Ar galite patvirtinti, kad amerikiečiai siūlo derėtis ar bent jau parodyti viešai tokią galimybę?
– Ne, negaliu to patvirtinti. Iš to, ką girdžiu, ką sako skirtingo lygio JAV pareigūnai, pradedant nuo prezidento Bideno iki jo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir komandos, tik Ukraina nuspręs, kokio lygmens turi būti pergalė ir kaip, kada, kokiomis sąlygomis Ukraina bus pasirengusi galimoms deryboms.
– Paaiškėjo, kad Rusijai ginkluotę ir kitokią pagalbą teikia tiek Šiaurės Korėja, tiek Iranas. Kokių kitų šalių laikysena jums kelia nerimą?
– Jau paminėjote šalis, kurios bendradarbiauja su Rusija. Nors viešai pasisako, kad jie neįsitraukia, iš tikrųjų yra įsitraukę. Mes turime įrodymų, kad Iranas ne tik tiekia dronus Rusijai, bet ir ruošiasi tiekti balistines raketas. Galima minėti ir kitas šalis, pavyzdžiui, tas 4 šalis, kurios neparėmė Jungtinių Tautų deklaracijos, pasmerkiančios bandymą nelegaliai aneksuoti Ukrainos regionus. Net neįvardinsiu, nes buvo tik 4 šalys be Rusijos, kurios laikosi tokios keistos pozicijos neremti civilizuotų šalių.
– Kaip vertinate Prancūzijos prezidento Macrono pareiškimus, kad po G20 susitikimo jis paskambins Vladimirui Putinui ir pašnekės su juo?
– Tai būtų ne pirmas kartas, kai prezidentas Macronas skambintų Putinui. Jis turi tokią teisę, bet, vėlgi, mūsų prezidentas klausia, ar mes dabar turime apie ką kalbėtis su Putinu? Ar jis tikrai ko nors klausytų, išskyrus save patį?
– Pone Žovkva, jūs kuruojate užsienio politikos klausimus. Rugsėjo 30 d. prezidentas V. Zelenskis pasirašė prašymą pagreitinto proceso tvarka Ukrainai tapti NATO nare. Dalis NATO narių sako, kad tai neįmanoma vien dėl to, kad jūsų šalyje vyksta karas. Galime stebėti Suomijos, Švedijos situaciją, jos irgi nelengvai skinasi kelią į NATO. Kiek realus Ukrainos noras artimiausiu metu tapti NATO nare?
– Patikėkite, Ukraina tikrai bus NATO nare. Čia ne kažkokia naujovė, kad Ukraina nori tapti NATO nare – jau kelis kartus prašėme. Bukarešte 2008 metais pareiškėme, kad būsime NATO.
Mūsų prezidentas pateikė šį prašymą dėl kelių priežasčių. Viena iš jų, kad nebūtų nė mažiausių spekuliacijų, jog Ukraina vis dar gali galvoti apie kokį nors neutralų statusą. Šis pareiškimas rodo, kad Ukraina nori tapti NATO nare, taps NATO nare, kad 5 straipsnis yra geriausia saugumo garantija mūsų šaliai.
Turime rimtai kalbėti apie saugumo garantijas mūsų šalyje. Žinoma, įsigalioti 5 straipsniui ir tapti NATO nare užtruks laiko, tačiau turime nė minutės, nė sekundės neatidėti kalbų apie saugumo garantijas ne tik Ukrainoje, bet ir jūsų krašte, nes Rusija visada bus agresyvi. Ne jeigu, o kai laimėsime karą, Rusija vis dar bus agresyvi ir vis dar norės pradėti karą iš naujo, bet mes turime būti pasiruošę.
Ukraina ne tik kalbės apie dangaus uždarymą, kaip buvo karo pradžioje, kai prezidentas prašė apsaugoti dangų virš Ukrainos, tačiau sulaukėme tik tylos. Dabar diskutuojame su partneriais ir draugais, taip pat ir Aljanso nariais, leiskime kiekvienai šaliai gauti saugumo garantijų ir Ukraina garantuotai ateityje taps NATO valstybė nare.
