„Šiandien Putinui reikia išeiti ir sakyti, kad „mes laikomės Konstitucijos, tiktai Chersono sritį išbraukiame iš Rusijos Federacijos sudėties“. Mes manome, kad politiškai tai yra visiškas Rusijos diktatoriaus žlugimas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sako vienas žinomiausių Ukrainos karo ekspertų, atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas. Jis papasakojo, kaip vertinamas Ukrainos karių įžengimas į Chersoną bei kokios pažangos tikimasi toliau.
– Mes su jumis kalbamės labai gerą dieną, nes Ukrainos kariai po daugiau nei 8 mėnesių okupacijos šiandien įžengė į Chersoną. Ką tai reiškia Ukrainai ir tolesnei karo eigai?
– Mano požiūriu, tai – lemiamas lūžis arba lemiamo lūžio pabaiga šiame kare. Ir toliau mes tiktai vykdysim kontrpuolimą, išlaisvindami savo teritorijas.
– O kiek galima patikėti padoriu rusų pasitraukimu? Ar dar išlieka, pavyzdžiui, diversantų panaudojimo grėsmė? Ar gali būti, kad miestas užminuotas?
– Tai ne gali būti, o taip ir yra. Mes keletą dienų valysime miestą, taip pat šalinsime ir diversantus, kitas formuotes. Šiandien buvo išleistas Generalinio štabo kreipimasis į rusų karius, kuriuos metė dešiniajame Dnipro krante, ne tik prie Chersono. Ten liko dar ariergardas, kuris pridengė rusų armijos atsitraukimą. Bet tiltai šiandien ryte buvo susprogdinti ir juos faktiškai metė rusų vadovybė.
Mūsų tarnybos jau pradėjo šukuoti miestą, ieškodamos visokių siurprizų, visokių spąstų. Mes žinome, kad jų bus daug.
Taigi mūsų Generalinis štabas kreipėsi į juos, kad jie sudėtų ginklus ir savanoriškai pasiduotų į nelaisvę. Mes garantuojame jiems Ženevos konvencijos sąlygas dėl belaisvių. Taigi, visa tai yra. O dėl išminavimo – mūsų tarnybos jau pradėjo šukuoti miestą, ieškodamos visokių siurprizų, visokių spąstų. Mes žinome, kad jų bus daug.
– Po lapkričio 9-osios, kai buvo pranešta apie pasitraukimą, pavadinus jį manevru įsitvirtinti kairiajame Dnipro krante, šiandien Rusijos gynybos ministerijos atstovas pranešė, kad tas pasitraukimas baigtas, perkelta 30,000 karių, visa karinė technika ir nėra jokių nuostolių. Ar įmanoma tai padaryti per dvi dienas ir kaip iš tikro vyko tas rusų pasitraukimas? Jie traukėsi tvarkingai ar bėgo? Jeigu, kaip jūs sakote, netgi paliko savo kai kuriuos karius tam krante.
– Sakykime, taip – šiandien mes visiškai išlaisvinome kairįjį krantą, jie išėjo. Taip, dalį dalinių jie išvedė su technika, su ginkluote. Tačiau dabar mes laukiame Generalinio štabo suvestinės apie tai, kiek Rusijos armija pametė kairiajame krante technikos, kiek karių paliko. Žinoma, jie pradėjo išvedinėti karius ne prieš dvi dienas, kaip tai buvo skelbta, o kur kas anksčiau. Bet visgi jie atsitraukdavo mūsų artilerijos ugnies fone.
Sostas, kuriame sėdi Putinas, turi tik 3 kojeles, dabar smarkiai svyruoja.
– Rusijoje dabar socialiniai tinklai ūžia, vadinamoji karo partija yra ypač įtūžusi. Juk tik rugsėjo 30-ąją Putinas paskelbė apie keturių žemių aneksiją. Praėjo vos daugiau nei mėnuo, o Chersonas prarastas. Kaip tai paveiks Putino pozicijas, jūsų požiūriu?
– Jeigu imtumėmės alegorijų, tai tas sostas, kuriame sėdi Putinas, turi tik 3 kojeles, dabar smarkiai svyruoja. Jūs labai teisingai pastebėjote. Rusijos Federacija rengė pseudoreferendumus, jie perrašė Rusijos Federacijos Konstituciją, šias žemes įtraukė į Rusijos sudėtį. Taigi šiandien Putinui reikia išeiti ir sakyti, kad „mes laikomės Konstitucijos, tiktai Chersono sritį išbraukiame iš Rusijos Federacijos sudėties“. Mes manome, kad politiškai tai yra visiškas Rusijos diktatoriaus žlugimas.
– Dabar jiems reikia išbraukti iš Rusijos Federacijos sudėties Chersono miestą ir sritį. O kokie apskritai Ukrainos planai bus dėl kairiojo Dnipro kranto, jei dešinysis jau atgautas? Jūs sakėte, kad tai yra labai gera diena, kad galima kalbėti apie lūžį. Ar šiandien galima kalbėti apie kryptį, kuria reikėtų laukti gerų žinių iš Ukrainos kariuomenės? Kitą kryptį, turiu galvoje.
– Kaip tik kairįjį krantą mes išlaisvinome, o dešinį dar reikės. Taip, aš manau, kad bus ir vėliau gerų žinių. Mes išlaisvinome labai didelę karių grupuotę ir dabar stiprinsime kitas operatyvines kryptis, norėdami plėsti savo sėkmę ir išlaisvinti savo teritorijas. Šiandien, išeidami į Dnipro dešinįjį krantą, mes kontroliuojame visą 70 kilometrų liniją prie Rusijos okupuotos teritorijos, pradedant nuo Krymo ir baigiant Melitopoliu.
– Tačiau nepaisant šios dienos gerosios žinios, vis dėlto yra ir vienas nemalonus klausimas, nes Chersono ir didelių teritorijų praradimas pirmomis karo dienomis buvo vienas iš didžiausių Ukrainos kariuomenės fiasko, nors prezidentas ir jo komanda tikino, kad išėjimas iš Krymo patikimai užminuotas. Tikrovė vis dėlto parodė visai ką kita.
Taigi, prezidentas jau atleido kai kuriuos karo struktūrų žmones, taip pat ir savo bendražygį, Nacionalinio saugumo tarnybos vadovą, bet ar šiandien yra visi atsakymai, kas vis dėlto įvyko? Ir ar į šitą klausimą turi būti atsakyta ir kaltieji, galbūt net išdavikai, taip juos pavadinkim, turi būti nubausti?
– Tai tikrai įvyks, nes Valstybinis tyrimų biuras Ukrainoje iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio fakto ir dabar atlieka tyrimą ir pirmus atsakymus į klausimus, kas padėjo atiduoti šio pusiasalio gynimo planus, mes jau turime. Dabar gausime dar keletą atsakymų į dalį klausimų. O perspektyva tokia: aš manau, kad šie klausimai neliks be atsako, nes prezidentas toliau negalės neatsakyti visuomenei į juos, nes visuomenė verčia atsakyti į visus šiuos klausimus. Taigi aš manau, kad karui pasibaigus mes sužinosime ir galutinius atsakymus.
– Bet tie žmonės, tikėtina, yra Ukrainoje, juos galima bus sulaikyti ir teisti ar jie jau gali būti pabėgę?
– Aš manau, kad jie jau pabėgo. Labai daug kolaborantų, jų šeimų narių Rusijos Federacija išvežė iš Chersono srities, iš dešiniojo kranto iškart į Krymą autobusais. Jie tikisi, kad Krymas dar bus kurį laiką jų kontroliuojamas, todėl vežė būtent ten. Bet, bet kokiu atveju, šiandien mūsų prezidentas suformulavo kriterijus, pagal kuriuos mes galime sėsti prie derybų stalo su Rusijos Federacija. Vienas iš jų – išduoti visus nusikaltėlius. Taigi kolaborantų sąrašas turi būti žinomas.
– Mes vis girdime, kad ukrainiečiai atsiima savo teritorijas. Vis dėlto, Rusija kontroliuoja dar nemažą teritorijos dalį – tai ir Donecko, Luhansko, Zaporižios regionai, taip pat ir Krymas. Ar jūs galite pasakyti, kokia dalis Ukrainos teritorijos vis dar laikinai lieka okupuota šiuo metu?
– Šiandien apie 17–18 proc. Ukrainos teritorijos okupuota ir ją kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos. Tačiau netgi dabar, nepaisant to, kad pagrindinės pajėgos buvo sutelktos Chersono kryptimi, mes Slobožansko kryptimi Luhansko srityje matome sėkmę, mes judame į priekį, išlaisviname savo teritorijas ir bandome sėkmę išnaudoti toliau. Aš turiu omeny būtent Luhansko sritį.
– Visi kalba apie žiemą, kad žiema gali turėti kažkokią įtaką karo veiksmams. Kam ta žiema galėtų sukelti daugiau problemų – ukrainiečiams ar vis dėlto rusams, kurie dabar taip gėdingai pasitraukė iš Chersono?
– Čia sunku pasakyti. Aš sakyčiau, kad persvarą turės ta pusė, kuri labiau rūpinsis savo kariu. Jeigu karys bus sušildytas, pamaitintas, jis galės kariauti ir esant žemai temperatūrai, nes šaltyje geriau kariauti negu lyjant lietui. Dabar tas blogas oras daro įtaką kariniams veiksmams. O, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija negali aprengti savo karių, mes turime šansą įgyti čia persvarą net esant žemai temperatūrai ir prasidėjus žiemai.
– Šiandien prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo sušaukęs Generalinio štabo posėdį, kuriame svarstytas ir energetinės infrastruktūros apsaugos klausimas, ypač aktualus šiuo metu šaliai. Pastarajame Ramšteino formato pasitarime buvo pažadėta į Ukrainą tiekti kuo daugiau oro erdvės apsaugos sistemų. Kokios ir, svarbiausia, kiek tų sistemų jau yra gauta, kiek ir kur oro erdvės jau galima būtų apsaugoti šią minutę?
– Deja, dabar tų sistemų skaičius katastrofiškai mažas. Mes gavome vieną komplektą, mes dabar gauname NASAMS du komplektus, dar 6 turėtume gauti. Mūsų partneriai, šalys partneriai, dar žada perduoti keletą komplektų. Tai raketos, raketiniai komplektai, bet kol kas turime 3 tokius komplektus Ukrainos teritorijoje, o dar gausime apie 10.
