Apkasuose netoli sienos su Rusija stovintis bepiločių orlaivių operatorius iš Ukrainos karinio dalinio „Chartija“ net nepakelia akių, išgirdęs už kelių kilometrų kairėje pusėje sproginėjančius rusų sviedinius
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Visą savo dėmesį jis sutelkęs į eksperimentinį Ukrainoje pagamintą tolimojo nuotolio droną, kurį bando pakelti nuo žemės. Tai buvo viena iš nedaugelio tos savaitės popiečių, kai oras buvo tinkamas skrydžiams.
Nė vienas iš tą dieną dirbusios trijų bepiločių orlaivių operatorių komandos narių nėra kompiuterių asas. „Guardas“ su vešlia barzda ant tatuiruoto veido prieš karą buvo kultūristas, dalyvaudavęs aukščiausio lygio varžybose. „Lego“ dirbo statybos inžinieriumi, o „Kimas“, sumanus jaunuolis, bandantis rasti bepiločio orlaivio gedimą, dirbo nekilnojamojo turto srityje. Saugumo sumetimais visus tris įvardinsime tik jų šaukiniais.
Bepiločių orlaivių operatorių, kaip mobilių žvalgybos duomenų rinkėjų, vaidmuo yra labai svarbus jau devintą mėnesį besitęsiančiame pasipriešinime Rusijos invazijai. Jų kelias nuo žalių naujokų iki karių veteranų rodo, kiek daug Ukraina pasiekė, tačiau jų istorijos taip pat liudija, kiek dar daug šaliai reikia išmokti tiek naujų ginklų sistemų valdymo, tiek žvalgybos srityje.
Bepiločiai orlaiviai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Ukrainos kare – abi pusės juos aktyviai naudoja žvalgybinei informacijai rinkti, artilerijos ugniai koreguoti ir sprogmenims mėtyti.
Nedaugžodžiaujantis „Chartijos“ bepiločių orlaivių padalinio vadas Jaroslavas Markevičius su artilerija dirbančius bepiločius orlaivius vadina „svarbiausia pora“ puolimo operacijose ir vienu iš pagrindinių rugsėjį vykusio sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Charkivo srityje komponentų.
„Būtent bepiločiai orlaiviai padėjo mums taip sparčiai judėti į priekį“, – sakė jis.
Ukrainoje kas mėnesį apmokoma šimtai bepiločių orlaivių operatorių, o Ukrainos socialiniuose tinkluose gausu savanorių, renkančių lėšas kariniams daliniams reikalingų dronų įsigijimui.
Neperšaunamomis liemenėmis vilkintys, pirmosios pagalbos vaistinėlėmis ir hidratacijos kuprinėmis aprūpinti bei Kalašnikovo automatais ginkluoti Guardas, Lego ir Kimas atrodo kaip tikri kareiviai. Tačiau jiems tenka praleisti kur kas daugiau laiko žiūrint į kompiuterio ekraną nei galima būtų manyti pagal jų išvaizdą.
„Padeda civiliniame gyvenime įgyti įgūdžiai – esame įpratę visą dieną sėdėti prie kompiuterio“, – sako Lego. Toks šaukinys jam prilipo dėl inžinieriaus išsilavinimo, per įvairius projektus atvedusio net į „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje, iš kurios po intensyvios rusų apgulties liko praktiškai vien griuvėsiai.
Įprastą skrydžiams tinkamą dieną jie pakelia droną su įmontuota kamera virš rusų pozicijų, surenka reikiamą informaciją, o grįžę į bazę perkelia ją į kompiuterius.
Tuomet prasideda kruopštus darbas, siekiant nustatyti Rusijos transporto priemonių ir bazių vietas. Idant filmuotoje medžiagoje būtų lengviau išskirti dažnai gerai užmaskuotą rusų įrangą, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, padedantis identifikuoti kvadratinius objektus. Po to ne vieną valandą filmuota medžiaga atidžiai naršoma, ieškant galimų taikinių.
Net ir itin smulkios bei iš pažiūros nereikšmingos detalės gali sufleruoti apie užmaskuotą rusų tanką, pavyzdžiui, tam tikroje vietoje dalis lapų sudžiūvę, o aplinkui visi kiti švieži.
Po to dalinio vadovybė ir artilerijos padaliniai pasirenka potencialius taikinius. Pasirinkus taikinį, dar kartą keliama bepilotė skraidyklė, kuri patvirtina, kad taikinys vis dar yra toje pačioje vietoje. Anot operatorių, toks patvirtinimas būtinas, siekiant be reikalo nešvaistyti brangių artilerijos sviedinių, nes Ukrainos atsargos labai ribotos.
Dažnai stovėdami vos už kelių kilometrų nuo pasirinkto taikinio, bepiločių skraidyklių operatoriai stebi, kur krenta ukrainiečių artilerijos sviediniai. Tada, naudodami planšetiniuose kompiuteriuose esančius Ukrainos karinius žemėlapius, kurių veikimą užtikrina JAV milijardieriaus Elono Musko sukurtas nešiojamas interneto terminalas „Starlink“, jie kartu su artilerijos padaliniu koreguoja ugnį.
Toks darbo karo lauke ir analizės ciklas neretai yra itin sekinantis. „Savaitę miegosime tik po dvi valandas, – sako Lego. – Skraidysime iki 19 val., tada grįsime į bazę ir analizuosime 3500 skrydžių metu padarytų nuotraukų.“
Turint tinkamą įrangą, tokios operacijos paprastai būna sėkmingos. Kimo teigimu, Ukrainos artilerijos daliniai, naudojantys JAV tiekiamą ginkluotę, pavyzdžiui, M777 haubicas, gali pataikyti į taikinį vos trimis šūviais. Dronų operatoriai labai giria vakarietiškus ginklus, ypač JAV raketų sistemas HIMARS ir GPS valdomus artilerijos sviedinius „Excalibur“.
Tačiau neretai pasitaiko ir nusivylimų.
Gaivią vėlyvo spalio dieną tranšėjoje Charkivo srityje, kur, nepaisant sėkmingo Ukrainos pajėgų kontrpuolimo, rusai vis dar kontroliuoja atskirus teritorijos lopinėlius, jau beveik valandą nesėkmingai bandantis pakelti į orą savo bepilotį orlaivį Kimas pasivadina į pagalbą pro šalį važiuojančią kitą dronų operatorių komandą.
Naudodamas jų nešiojamąjį kompiuterį vietoje savojo, jis dar kartą pabando paleisti droną, tačiau šis neatsiplėšia nuo savo dėžės, tik eleronai ant ilgų baltų sparnų tuščiai suplevėsuoja aukštyn–žemyn.
Vien tai, kad mūšio lauke tenka naudoti eksperimentinį droną, signalizuoja apie tiekimo problemas, su kuriomis susiduria Ukrainos bepiločių orlaivių padaliniai. Ukraina papildė savo karinių bepiločių skraidyklių atsargas, tačiau paklausa vis dar gerokai viršija pasiūlą. Birželį kalbėdamas su Ukrainos žiniasklaida vienos ukrainiečių bepiločių orlaivių gamybos bendrovės vadovas sakė, kad patenkinama tik apie 20 procentų Ukrainos kariuomenės poreikio.
Dėl karinių bepiločių skraidyklių trūkumo, mūsų kalbintų dronų operatorių dalinys, kaip ir daugelis kitų panašių dalinių Ukrainos kariuomenėje, plačiai taiko komercinės paskirties dronus, civiliniame gyvenime dažniausiai naudojamus vestuvių fotografijai, mėgėjiškiems vaizdo įrašams ir pan.
Tačiau, kaip sakė kiek anksčiau Charkive kalbintas J. Markevičius, šie dronai turi daugiau minusų nei pliusų. IT verslininkas ir buvęs politikas su bepiločiais orlaiviais dirba nuo 2014 m., kai stojo į kovą su Rusijos remiamais separatistais tais metais Rytų Ukrainoje prasidėjusiame kare.
Visų pirma šie dronai nėra skirti atšiaurioms eksploatavimo apkasuose sąlygoms, o tuo labiau karui, todėl bet koks menkniekis, pradedant prastu oru ir baigiant rusų šrapneliu, gali išvesti juos iš rikiuotės. O pakėlus tokį droną, Rusijos elektroninės kovos daliniai gali nesunkiai blokuoti nuotolinį signalą, kuriuo operatorius jį valdo.
„Prarandame labai daug bepiločių orlaivių“, – sakė J. Markevičius.
Turbūt didžiausias jų trūkumas yra tai, kad juos valdantys operatoriai turi labai priartėti prie fronto linijos. Realus „Chartijos“ turimų komercinių bepiločių orlaivių skrydžio nuotolis dažnai yra maždaug trys kilometrai, o priartinimo galimybės priklauso nuo jų techninių specifikacijų. Rusijos artilerija gerokai pranoksta šį nuotolį, vien rusų savaeigės haubicos gali šaudyti beveik 25 kilometrų atstumu.
„Kol naudojame šiuos buitinius prietaisus, esame priversti dirbti ties nuline linija“, – sakė J. Markevičius, turėdamas omenyje pirmąją ir pačią pavojingiausią ukrainiečių pozicijų liniją.
Tačiau net jei bepiločių orlaivių operatoriams pavyksta pakelti savo techniką ir likti gyviems, visos jų pastangos gali nueiti perniek, jei artilerija, su kuria jie dirba, neatliks savo užduoties.
Kai kurie ukrainiečių naudojami sovietiniai ginklai gali būti labai netikslūs. Kimas pasakojo, kad apibarsčiusi sviediniais visą teritoriją, bet taip ir nepataikiusi į taikinį, viena artilerijos komanda, su kuria jie dirbo, tiesiog nuleido rankas ir paprašė jiems skirti kitą techniką.
Visgi techniniai nesklandumai nėra vienintelė problema.
Kartais gali sutrikti darbo tarp padalinių koordinavimas. Dėl rotacijų priekinėje linijoje esantis padalinys neretai nelabai supranta, kas jų laukia. Norėdami išspręsti šias problemas, dronų padalinio nariai prisistato kiekvienoje naujoje pozicijoje.
„Mes atvykstame ir užmezgame ryšius su visais, – aiškina Lego. – Susidraugaujame.“
Lyg norėdamas įrodyti savo žodžius, Lego apsikeitė telefono numeriais su vienu iš jam padėti sustojusios dronų operatorių komandos narių.
Tačiau nepavykus pakelti drono ir iš kolegų kompiuterio, Lego, Kimas ir Guardas nusprendė, kad šiai dienai bandymų užteks. Kartu jie nuėmė skraidyklės sparnus, sudėjo juos atgal į didžiulę pilką dėžę, kurią užstūmė ant savo pikapo.
Aplink Svatovę, Luhansko srityje, ukrainiečiai susidūrė su rimtesniu rusų pasipriešinimu ir jų kontrpuolimas sulėtėjo. Lego teigimu, tai gali būti rugsėjo pabaigoje Rusijoje prasidėjusios karinės mobilizacijos, kurios metu į Ukrainą ketinama permesti apie 300 000 karių, pasekmės.
„Mes kovojame iš savo pikapų, – sakė jis, pabrėždamas, kad jo komandai reikia daugiau šarvuotų transporto priemonių, kuriomis galėtų važinėti vietoje šiuo metu naudojamų civilių automobilių. – Mums bus tikrai sunku.“
