Daliai analitikų prognozuojant, kad karas Ukrainoje tęsis iki kitų metų vasaros, karo žurnalistas Jurijus Butusovas LRT RADIJUI sako, jog tokie vertinimai yra labai naivūs ir nepagrįsti jokiais realiais faktais. Ir nors, Vakarų teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karą Ukrainoje pralaimėjo, pasak J. Butusovo, prezidentas įsitikinęs, kad gali bet kokia kaina sunaikinti Ukrainos pasipriešinimą.
– Jurijau, kaip pasikeitė karo eiga prasidėjus devintam jo mėnesiui?
– Karas tampa vis labiau pozicinis, Rusija pradėjo mobilizaciją, kad išlaikytų visą šią didelę pozicinę fronto liniją. Kadrinės kariuomenės, profesionaliosios kariuomenės ir dalinės mobilizacijos, kurią Rusija pradėjo iš karto prasidėjus karui, pajėgų nebeužtenka, todėl iš esmės Rusija perėjo prie visuotinės mobilizacijos ir neriboto mobilizuotųjų šaukimo.
Tai rodo, kad visi pirminiai V. Putino planai pasiekti greitą pergalę jau žlugo, Ukrainos žmonės atrėmė bandymą mus sunaikinti vienu smūgiu ir po kelių sėkmingų Ukrainos kontratakų Rusija priversta pereiti prie strateginės gynybos. Todėl dabar tai yra pozicinis karas, kurį Rusijos Federacija bando kariauti, kad sustabdytų tolesnį Ukrainos žemių išsilaisvinimą.
– Kremlius pirmą kartą pripažino, kad neturi pakankamai įrangos aprūpinti mobilizuotus vyrus, siunčiamus kariauti į Ukrainą. Tačiau į frontą visiškai neapmokyti jie siunčiami šimtais tūkstančių. Dalis jų į Rusiją jau grįžta karstuose. Kaip Ukrainos kariai jaučia jų buvimą fronte. Kokia tai jėga?
– Mobilizuotieji iš tiesų yra fronte. Tai pastebima. Priešas mobilizuotais kariais papildė nemažai savo reguliarios kariuomenės junginių. Iš tikrųjų mobilizuotieji dabar siunčiami į visus Rusijos kariuomenės kovinius dalinius Ukrainoje. Pasitelkusi mobilizuotuosius Rusija taip pat sukomplektavo antrosios linijos pajėgas, t. y. tas, kurios turi užtikrinti užnugario zonų gynybą ir apsaugą. Taip buvo siekiama sumažinti bet kokių greitų Ukrainos proveržių galimybes.
Mobilizacija leido rusams gerokai sutvirtinti gynybą. Be abejo, jų kovinis potencialas menkas, tačiau norint juos nugalėti vis tiek reikia eiti į priekį, planuoti operacijas, eikvoti šaudmenų atsargas, tai rimtas Rusijos kariuomenės sustiprinimas, kurio nederėtų nuvertinti. Be to, iš mobilizuotųjų Rusija šiuo metu bando parengti strateginius rezervus, kurie turėtų leisti rusams gerokai padidinti savo karių skaičių ir iš naujo parengti pajėgas, rasti jėgų vykdyti puolamąsias operacijas.
– Ukrainos lyderis kaltina Rusijos vadus „beprotybe” siekiant užimti Bachmuto miestą. Kodėl šis miestas toks svarbus V. Putinui?
– Bachmuto miestas, kaip ir bet kuris kitas Ukrainos miestas, yra svarbus, nes Rusijai ši operacija yra karinio ir politinio pobūdžio, o kiekvieno didesnio miesto užėmimas jiems yra įvykis, rodantis, kad jie gali diktuoti ir jėga atimti iš Ukrainos svarbius miestus ir gyvenvietes.
Šiuo atveju, jei kalbame apie Bachmuto karinę reikšmę, tai Donbase jis yra vienas iš svarbių miestų, komunikacijų mazgų. Atsižvelgiant į šiuo metu Donbase esančią fronto liniją, jei rusams pavyktų užimti Bachmutą, tokiu būdu jie galėtų užimti, sudaryti sąlygas greitai užimti ir kitas gyvenvietes, įskaitant Soledarą ir Siverską.
Be to, Bachmutas yra labai svarbi gynybinė linija, kurio natūralus reljefas palankus gynybai. Po Bachmuto rusai gali vėl pradėti puolimą prieš svarbiausią Donbaso konglomeratą – Slavianską-Kramatorską.
Be abejo, šios linijos karinė reikšmė yra labai didelė. Tačiau Rusija šturmuoja Bachmutą nuo gegužės mėnesio, t. y., nepertraukiamos kovos šioje teritorijoje vyksta nuo šių metų gegužės pradžios. Iki šiol priešui nepavyko užimti šio miesto.
– Tačiau tiek Ukraina, tiek Vakarai aiškiai įvardijo, kad V. Putinas karą pralaimėjo. Pasak karybos analitiko Oleksijaus Arestovičiaus, galima kurį laiką išlaikyti Chersoną, galima pulti Bachmutą, bet anksčiau ar vėliau Rusijos vadovybė atsidurs bedugnėje. Kuo jūs aiškinate V. Putino siekį tęsti karą?
– V. Putinas įsitikinęs, kad gali bet kokia kaina sunaikinti Ukrainos pasipriešinimą, todėl šį sprendimą Rusija priėmė jau seniai, tam ji sutelkė visas pajėgas, todėl klausimas, kodėl jis nori tęsti karą... Todėl, kad šiam karui jis ruošėsi daugiau nei 20 metų, kaupė jam išteklius, tai yra suplanuota Rusijos valstybės strategija, tai nėra emocinis, spontaniškas sprendimas. Todėl aišku, kad jis tęsia karą, nes jo tikslas šiame kare – sunaikinti Ukrainą.
– Dalis analitikų tiek Vakaruose, tiek Ukrainoje prognozuoja, kad karas Ukrainoje tęsis iki kitų metų vidurio. Kodėl pradėta kalbėti apie šią datą? Ar todėl, kad Rusijai gali baigtis ginklų atsargos, ar Ukraina gaus ypatingą ginkluotę, ar Kremliaus vadovybė priims tam tikrus sprendimus dėl karo? Ką galima šiandien svarstyti?
– Tiesą sakant, mane visada stebina įvairių žmonių pareiškimai tiek čia, tiek užsienyje, kad karas baigsis po mėnesio, dviejų ar šešių mėnesių. Tiesą sakant, nuo pat pradžių šiems pareiškimams nebuvo jokio pagrindo.
Nuo vasario mėnesio visada prognozuodavau, kad šis karas tęsis daugelį metų, todėl būtent taip jam reikia ruoštis ir traktuoti. Taigi, kai girdžiu tokius pareiškimus, galiu tik pasakyti, kad iki vasaros jis nesibaigs, o tokie vertinimai yra labai naivūs ir nepagrįsti jokiais realiais faktais.
– Rusijos opozicionierius Michailas Chodorkovskis kalba apie paniką Kremliuje, nes be Kremliaus žinios Kadyrovo smogikai pavogė nešvarią bombą. M. Chodorkovskio teigimu, nešvari bomba galėjo būti pagaminta iš radioaktyvaus kuro atliekų, kurios dingo iš Zaporižios jėgainės, kai ją užėmė vagneriečiai ir kadyrovcai, o Rusijos pusė prarado šios bombos kontrolę. Kokia jūsų nuomonė, kiek Ukrainos žurnalistai skiria šiai temai dėmesio?
– Tiesą sakant, man ši tema nėra labai įdomi. Aš asmeniškai suprantu, kad siekdama sunaikinti Ukrainą Rusija yra pasirengusi imtis bet kokių veiksmų, įskaitant masinio naikinimo ginklų panaudojimą, visos civilinės infrastruktūros, gyvybiškai svarbių sistemų sunaikinimą, todėl neabejoju, kad jie tai padarytų, tačiau juos dar stabdo susirėmimo su NATO ir visiško ekonominių ryšių su Vakarais nutraukimo baimė. Tai tikriausiai vienintelis dalykas, kuris juos stabdo.
Taigi, kas ten gali būti – „purvina“, „nepurvina“... Patikėkite manimi, jei jie turėtų tokią galimybę ir tokį karinį bei politinį poreikį, jie visiškai nedvejodami panaudotų taktinius branduolinius ginklus, jie apskritai nekurtų jokių su tuo susijusių priežasčių. Visos šios istorijos apie nešvarią bombą, viskas, ką Rusijos propaganda pasakoja apie Ukrainą, – visa tai turi vieną tikslą: daryti spaudimą Vakarų šalims, NATO, kad NATO apribotų ginklų tiekimą Ukrainai, kad NATO neteiktų Ukrainai tos sunkiosios ginkluotės, kurios jie dar netiekia, visų pirma – tolimojo nuotolio balistinių raketų, kovinių lėktuvų, modernių konstrukcijų kovinių tankų. Taigi viso to tikslas – daryti spaudimą Vakarų politikai.
– Rusijos žurnalistės Ksenijos Sobčiak pabėgimą iš Rusijos į Lietuvą aptaria visa prokremliška žiniasklaida. Tačiau štai ir jūsų kolegos Ukrainoje kalba, kad čia visuomenės dėmesio nukreipimas nuo Rusijos propagandisto Antono Krasovskio viešo raginimo skandinti ir deginti Ukrainos vaikus, kurie mano, jog Ukrainą okupavo Rusija. Jūs sietumėte šiuos du atvejus?
– Pabėgimas, bet kokie įvykiai su Ksenija Sobčiak čia, Ukrainoje, man ir daugumai mano pažįstamų visiškai neįdomūs. Mes to visiškai nesekame.
Dėl A. Krasovskio pareiškimų, žinote, Rusijos visuomenės veikėjai ne kartą darė tokius pareiškimus ir ragino visus naikinti, žudyti. Todėl esame prie to pripratę, bet tikrai tai pastebėjome ir paskelbėme. Šis pareiškimas mums nesukėlė didelio atgarsio, nes mes skelbiame įvairius Rusijos įvairaus lygio veikėjų pareiškimus, kad ukrainiečius reikia žudyti, naikinti, sprogdinti.
Mums tai yra Rusijos informacinio lauko dalis, mes visa tai skelbiame, bet Rusija jau seniai nėra svarbi mūsų informacinio lauko dalis, mes nesame priklausomi nuo Rusijos informacinio lauko, turime savo informacinį lauką, turime savo viziją. Todėl mes fiksuojame kai kuriuos įvykius Rusijoje, tačiau Rusijos pareiškimai mums nėra jokia sensacija.
