Ukrainoje karas tęsiasi daugiau nei 8 mėnesius, tačiau šalies narystės NATO klausimas nejuda iš vietos. LRT.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad šį procesą per karą paspartintų nebent tai, kad Rusija panaudotų branduolinį ginklą arba prasidėtų karas prie pat Aljanso sienų.
Dar rugsėjo 30-ąją, tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos sričių – Zaporižios, Chersono, Donecko, Luhansko – neteisėtą aneksiją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą.
„Faktiškai mes jau nuėjome savo kelią į NATO. (...) Mes pasitikime vieni kitais, padedame vieni kitiems ir saugome vieni kitus. Toks yra Aljansas. De facto. Šiandien Ukraina teikia prašymą, kad tai virstų de jure“, – sakė prezidentas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar tą pačią dieną sakė, kad kiekviena demokratinė šalis turi teisę pateikti paraišką įstoti į NATO, o sprendimas bus priimtas visų Aljanso valstybių narių bendru sutarimu. Tačiau nors buvo teigiama, kad durys Ukrainai lieka atviros, vadovas neslėpė, kad dabar didžiausias dėmesys skiriamas šalies paramai.
Nuo to laiko oficialiai nebesvarstoma, kada ir kaip Ukraina būtų priimta į NATO.
Narystė NATO – po branduolinio smūgio?
Iki karo pabaigos Ukrainai tapti NATO nare šansų beveik nėra, sako LRT.lt kalbinti ekspertai. Jie pabrėžia, kad dabar svarbiausias klausimas yra ne narystė Aljanse, bet Ukrainos pergalė Rusijos sukeltame kare.
„Visiškai akivaizdu, kad Ukraina pirmiausia turi laimėti karą. Neturėtume per daug galvoti apie tai, kas gali nutikti vėliau, nes užtikrinti, kad Ukraina laimėtų šį karą, yra gana svarbu ir sunku“, – sako Europos tarptautinių santykių tarybos (ECFR) atstovas Gustavas Gresselis.
Jis pabrėžia, kad vertinant dabartinę situaciją – galimą slaptą mobilizaciją Baltarusijoje, mobilizaciją Rusijoje, Maskvos aktyvias sąjungininkų paieškas – reikia suprasti, kad V. Putino tikslai Ukrainoje vis dar išlieka maksimalūs – noras užkariauti Ukrainą ir išnaikinti ukrainiečius.
„Vien tik užkirsti tam kelią mums užteks darbo keleriems metams. Kai tai bus padaryta, galėsime kalbėti apie visa kita“, – apie Ukrainos narystės NATO galimybes sako G. Gresselis.
Kalbant apie tai, kokiomis aplinkybėmis Ukraina galėtų dar vykstant karui prisijungti prie NATO, išskiriami kraštutiniai atvejai, kurie priverstų NATO atsisakyti atsargumo ir žengti rimtą žingsnį, reiškiantį ir rimtą įsitraukimą į karą, nors to taip vengė Aljansas.
„Ukraina į NATO galėtų būti priimta iki karo pabaigos vieninteliu atveju, jei Rusija Ukrainoje panaudotų branduolinį ginklą. Tokiu atveju neatidėliotina Ukrainos narystė NATO būtų stiprus signalas Maskvai“, – teigia Latvijos nacionalinės gynybos akademijos Saugumo ir strategijos centro direktorius Toms Rostoks.
Tačiau ir Latvijos ekspertas, ir pati Ukrainos valdžia netiki, kad Rusija gali ryžtis tai padaryti. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jo grasinimai panaudoti tokią ginkluotę „nėra blefas“, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ne kartą teigė netikintis Rusijos galimybėmis tokį ginklą panaudoti, nes tai, anot jo, reikštų ir V. Putino pabaigą.
Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) ekspertas Ivanas Ulisesas Kentrosas Klyszczas mano, kad narystė NATO Ukrainai būtų garantuota, jei prasidėtų plataus masto karas prie rytinių Aljanso sienų. Tada bet kokiu atveju kiltų didelė tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo grėsmė.
„NATO visada rėmė Ukrainą, bet labai atsargiai, siekdama projektuoti taip savo paramos teikimą, kad tai nesukeltų tiesioginio konflikto su NATO“, – pabrėžia I. U. Kentrosas Klyszczas.
Didelių pokyčių neatneštų?
NATO narės per karą Ukrainai skiria įvairios paramos – ginklais, humanitarinėmis ir politinėmis priemonėmis. Dabar NATO valstybės narės – JAV, Vokietija – perduoda ypač svarbias oro gynybos sistemas. Toliau žadama, kad parama bus teikiama tiek, kiek reikės.
Tačiau paramai atsiranda naujų grėsmių, pavyzdžiui, JAV, artėjant vidurio kadencijos rinkimams, matoma vis daugiau ženklų, kad parama Ukrainai gali ir nebūti tokia begalinė. Demokratų grupė ragino JAV prezidentą Joe Bideną derėtis su Rusija, kad būtų nutrauktas karas. Kiek vėliau jie šį raginimą atšaukė.
Respublikonų stovykloje taip pat yra politikų, nepatenkintų didele Ukrainai teikiama JAV parama, – Atstovų Rūmų mažumos lyderis Kevinas McCarthy teigė, kad, blogėjant situacijai pačioje JAV, žmonės nebenorės Ukrainai išrašyti „tuščio čekio“. Kiek vėliau kita dalis respublikonų aiškino, kad tokie pasisakymai jokiu būdu nereiškia, kad parama Ukrainai mažės.
ICDS ekspertas sako, kad Ukrainos narystė NATO padėtų šaliai gauti dar daugiau garantijų. Visų pirma, šalis atsidurtų po Aljanso gynybos skėčiu, tai taptų laisvės garantija. T. Rostoks priduria, kad kartu tai būtų svarbi karinės ir kitokios agresijos suvaldymo priemonė.
Jau nuo 2014 metų NATO valstybės nuolat bendradarbiavo su Ukraina saugumo srityje – buvo rengiamos bendros karinės pratybos, vyko mokymai, o įstojus į Aljansą tokių pratybų mastas tiesiog išaugtų, padidėtų ir jų intensyvumas.
LRT.lt kalbinti ekspertai nemano, kad, pasibaigus karui ir Ukrainai tapus NATO nare, galėtume sulaukti kokių išskirtinių Rusijos politikos pokyčių. Netgi Ukrainai paskelbus prašymą pagreitinta tvarka šalį priimti į Aljansą Rusija dėl to nesiėmė jokių išskirtinių veiksmų, o visi smūgiai, kurie buvo suduoti energetikos sektoriui ir miestams, buvo aiškinami tariamu Ukrainos išpuoliu ant Krymo tilto.
„Galime kalbėti apie tą pačią dieną Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją, kuri įvyko anksčiau, nei galbūt buvo planuota, bet ir tai buvo susiję ne su paraiška, bet su dideliais Rusijos pralaimėjimais karo lauke“, – tikina I. U. Kentrosas Klyszczas.
Lengvai priimta nebus
Švedija ir Suomija pradėjo procesą tapti NATO narėmis, tačiau susidūrė su sunkumais, pavyzdžiui, šiai narystei priešinasi Turkija, kaltinanti Švediją pagalba teroristams, ir Vengrija, kuri ne kartą gynė Rusijos interesus ar bandė kalbėti apie galimą sankcijų šiai šaliai mažinimą. Šie sunkumai parodo, kad net pasibaigus karui Ukrainai tapti NATO nare gali būti ne taip lengva, o sprendimas gali priklausyti ir nuo karo baigties.
„Kaip įsitikino Suomija ir Švedija, narystė NATO nėra savaime suprantamas dalykas net toms valstybėms, kurios atitinka įstojimo kriterijus. Bet kokiomis aplinkybėmis NATO būtų sunku pasiekti bendrą sutarimą dėl Ukrainos narystės ir tikėtina, kad valstybės narės tam priešinsis“, – LRT.lt pabrėžia T. Rostoks.
Kurios šalys tam aktyviai priešintųsi, kol kas sunku pasakyti. Atvirai už NATO narystę NATO pasisako Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, Čekija, Slovakija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, jos išplatino bendrą pritarimo žinutę. Viešai dėl nepritarimo Ukrainos narystei NATO, kol tebevyksta karas, pasisakė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas.
„Sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO turėtų būti priimtas tik parengus aiškius Rusijos ir Ukrainos karo taikaus sureguliavimo parametrus, kuriuos priimtų ir įgyvendintų abi kariaujančios šalys“, – buvo rašoma oficialiame prezidento pranešime.
Svarstoma, kad Ukrainos narystei net po karo galėtų priešintis tos pačios šalys, kaip ir Švedijos ir Suomijos atveju, – Vengrija ir Turkija. O štai kitose šalyse ir pačioje Ukrainoje vis palankiau žiūrima į Kyjivo narystę Aljanse. Kaip teigia I. U. Kentrosas Klyszczas, 2014 Ukrainoje atliktos apklausos rodo, kad žmonės labiau pasisakė už narystę NATO, dabar jau dauguma tam pritartų, o tai ir Aljansui teigiamas ženklas, kalbant apie šalies perspektyvas.
„Ukraina NATO buvo pripažinta kaip būtina teritorija, kalbant apie Europos saugumą, ir manau, kad šis naujas supratimas toliau išliks svarbia dalimi vykdant su Kyjivu susijusią Aljanso politiką“, – pabrėžė Estijos ekspertas.
NATO narėmis yra 30 valstybių, Šiaurės Makedonija prisijungė paskutinė – ji tai padarė 2020 metais. Lietuva prie NATO prisijungė 2004 metais.
