Penktadienį paskelbta, kad Nobelio taikos premiją gauna dvi organizacijos – Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“ – bei garsus Baltarusijos opozicionierius, organizacijos „Viasna“ įkūrėjas Alesis Beliackis. Dar 2011 metais Lietuva Minsko režimui perdavė duomenis apie A. Beliackį ir tai pavadino „apmaudžia koordinavimo klaida“. Nors pats, dabar jau Nobelio taikos premijos laureatas, 2014 metais teigė Lietuvai nuoskaudos nejaučiantis, šis 2011 metų įvykis virto dideliu skandalu ne tik Lietuvoje, tačiau ir tarptautinėje bendruomenėje.
Lietuvoje kilo didžiulis politinis skandalas, R. Šimašius apgailestavo dėl „apmaudžios koordinavimo klaidos“
2011 metais Lietuvoje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad Baltarusija suėmė opozicijos veikėją, remdamasi Vilniaus suteiktais duomenimis.
Tuomet Teisingumo ministerija, vadovaujama Remigijaus Šimašiaus, Baltarusijos pareigūnams atskleidė duomenis apie šios šalies žmogaus teisių gynėjų pinigus, laikomus mūsų šalies bankuose.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo tuometį teisingumo ministrą Remigijų Šimašių griežtai ir nedelsiant įvertinti jo valdininkų veiksmus, teikiant duomenis apie Baltarusijos opozicionierių.
Tuo metu iš darbo pasiprašė būti atleidžiama pasiprašė Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorė Aušra Bernotienė. Ji teigė nežinojusi, kad teikia duomenis ne apie nusikaltėlį, o apie žmogaus teisių gynėją.
Savo ruožtu tuometinis ministerijos vadovas R. Šimašius, kalbėdamas apie išduotus duomenis apie A. Beliackį, teisinosi, jog įvyko „apmaudi koordinavimo klaida“.
„Lieka tik apgailestauti, kad informacija ir mechanizmas, kuris yra skirtas bendradarbiauti tarp valstybių gaudant kriminalinius nusikaltėlius, gretimos šalies institucijų yra panaudojamas gaudant žmogaus teisių gynėjus. Tai yra nepateisinama“, – tuo metu žurnalistams aiškino R. Šimašius.
Tada buvo aiškinama, kad Lietuvos ambasadorius atsiprašė opozicionieriaus šeimos už „nemalonų incidentą“, o Lietuva, anot tuomečio ministro, dėjo visas pastangas padėti A. Beliackiui.
Teisingumo ministerija teigė, kad Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su teisinės pagalbos prašymu dėl A. Beliackio 2011 metų vasarį, o kovo pradžioje buvo gauti atsakymai iš bankų, o kovo pabaigoje ši informacija perduota Baltarusija.
Vėliau jokių žinių iš Baltarusijos dėl šios informacijos nesulaukta, o ministerijos darbuotojai tiesiog rutininiu būdu išsiuntė informaciją, net nežinodami, kas yra A. Beliackis.
Nors Lietuvos politinėje padangėje kilo didelis skandalas, R. Šimašius liko Teisingumo ministerijos vadovo kėdėje
Beliackis tikino nuoskaudos Lietuvai nejaučiantis
2014 metais opozicionierius buvo paleistas į laisvę. Jis tuo metu spaudos konferencijoje Vilniuje aiškino, kad nors jo paleidimas buvo netikėtas, tačiau tai nereiškia, kad žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje pagerėjo.
Jis aiškino, kad nepyksta ant Lietuvos valdžios, nors Lietuvos institucijų suteikta informacija padėjo Baltarusijos valdžiai prieš trejus metus pasodinti jį už grotų.
„Ne Lietuvos valdžia mane pasodino į kalėjimą. Mus akylai stebėjo visus 2010 metus, prieš artėjančius prezidento rinkimus. Prieš mane pradėtas teismo procesas buvo skirtas visuomenės įbauginimui.” – teigė A. Beliackis.
2021 metais A. Beliackis vėl buvo suimtas ir šiuo metu yra vienas iš tūkstančių Minsko režimų laikomų politinių kalinių.
Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą.
„Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.
