Savaitgalį Ukrainos pajėgų surengta kontrataka Charkivo srityje privertė Rusijos karius bėgti. Atsiimta tūkstančiai kilometrų iš rusų gniaužtų, tačiau kol kas to lūžiu kare negalima vadinti. Judėjimas į priekį ukrainiečiams dabar būtinas, nes rudens lietūs sukels problemų ne tik rusams, bet ir jiems.
Antradienio duomenimis, ukrainiečiai savo kontrpuolimu jau atsiėmė daugiau nei 6 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos, dešimtis miestelių ir svarbius logistinius taškus, tokius kaip Iziumas. Charkivo kontrpuolimas daugeliui karo ekspertų, žurnalistų ir, atrodo, netgi Rusijos pajėgoms buvo netikėtas manevras.
Kaip teigia Varšuvos instituto ekspertas Tomaszas Grzywaczewskis, Ukrainos generalinis štabas specialiai skelbė tokią informaciją, kuri nukreiptų dėmesį nuo Charkivo. Tai, kad pavyko atitraukti ir Rusijos pajėgų dėmesį, rodo, kad Maskvos žvalgyba Ukrainoje ir toliau yra neveiksni.
„Tai gana šokiruoja. Jie tikrai nežino, ką Ukrainos pajėgos bando pasiekti. Nuo pat karo pradžios Rusijos žvalgyba neveikia, o šis atvejis kol kas pats įsimintiniausias“, – portalui LRT.lt sako T. Grzywaczewskis.
Chersono kontrpuolimo priedanga
Jau rugpjūtį garsiai pradėta kalbėti apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje. Tiksliais HIMARS smūgiais apgadintas Antonivkos tiltas, o plintantys vaizdo įrašai apie bėgančius iš fronto linijos rusus buvo tarsi žibalas, skatinantis kalbas apie prasidedantį rimtą ukrainiečių kontrpuolimą.
Tokias kalbas dar labiau paskatino sprogimai Kryme, kurie tarsi rodė, kad Ukrainos dėmesys sutelktas į šalies pietus. Tačiau kaip LRT.lt portalui sako buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas, taip buvo siekiama apgauti, visų pirma, rusus, ir ši taktika labai gerai pasiteisino.
„Garsiai ir atvirai kalbant apie būsimą pietinį kontrpuolimą Chersone buvo siekiama nukreipti rusų pajėgas ta kryptimi ir susilpninti rusų gynybos dalį ten, kur ukrainiečiai iš tikrųjų norėjo pradėti pagrindinį puolimą“, – aiškina JAV generolas.
Kontrpuolimas yra generalinio štabo planavimo, gero operatyvinio pasirengimo, apgaulės, sumanaus Vakarų suteiktos ginkluotės panaudojimo ir rusų pajėgų išsekimo, silpnumo ir valios trūkumo mišinys, mano B. Hodgesas.
Čia galima išskirti ir Vakarų suteiktą Ukrainai ginkluotę, kuri kontrpuolimo metu padėjo pralaužti Rusijos gynybą. Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) atsiųstame komentare jų ekspertas Gustavas Gresselis pabrėžia, kad Donbase vykusio artilerijos karo eigą padėjo pakeisti 155 mm artilerija ir raketos HIMARS. Apie šių raketų naudą Ukrainai dažnai kalbėta ir HIMARS sistemos ne kartą buvo įvardytos kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant pakeisti karo eigą. Tačiau dabar svarbų vaidmenį kontrpuolime atliko ir Lenkijos atiduoti koviniai tankai T-72 ir PT-91, kurių dalį davė ir Čekija su Bulgarija.
JAV Karo studijų instituto (ISW) apžvalgose buvo išskiriama, kad dėl Ukrainos galimos kontratakos Chersone čia Rusija perkėlė didžiules savo pajėgas iš Charkivo ir Donbaso.
Charkivo sritis Ukrainos pajėgų kontrpuolimui pasirinkta neatsitiktinai – ji svarbi logistikai, o Iziumas buvo vienas svarbiausių Rusijos logistikos taškų šiame kare. Taip Ukraina atgavo vieną svarbiausių komunikacinių maršrutų, kuris jungia Charkivą su Donbasu, o tai svarbus proveržis tęsiant kontrpuolimą.
Ukraina galėtų tęsti puolimą Luhansko kryptimi ir atsiimti teritorijas, kurias Rusijos valdomi ir finansuojami separatistai turėjo dar iki vasario 24 dienos. Kad yra tokia galimybė, patvirtina ir tai, jog iš Luhansko ima bėgti aukšti vietiniai pareigūnai, Rusijos administracijos ir kariuomenės pareigūnai.
„Manau, jog per artimiausias keturias savaites įvyks dar vienas ukrainiečių puolimas“, – kalbėdamas apie strategiškai svarbią Pietų Ukrainos teritoriją sako T. Grzywaczewskis.
Lūžio tašku vadinti anksti
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms aktyviai vykdant kontrpuolimą Charkivo srityje, plinta vaizdo įrašai. Juose matyti, kaip ukrainiečių kariai nuima rusiškas vėliavas, plakatus ir vėl iškelia mėlynos ir geltonos spalvų vėliavas. Tačiau dar daugiau dėmesio sulaukė kiti vaizdo įrašai – juose įamžinti iš karo lauko bėgantys rusų kariai, pranešta ir apie dezertyravusius ar Ukrainai pasidavusius karius.
B. Hodgesas teigia, kad tai rimtas požymis, jog didžioji dalis dislokuotų Rusijos pajėgų neturi noro kovoti. T. Grzywaczewskis pastebi, kad oficialiai Rusijai kalbant apie pajėgų pergrupavimą, realiai rusų veiksmų taip pavadinti negalima.
„Kai rusai balandžio pradžioje paliko teritorijas šalia Kyjivo, tai buvo pasitraukimas. Bet dabar mes stebime bėgimą, kariai tiesiog kovoja dėl savo gyvybės, bandydami pabėgti nuo Ukrainos pajėgų, tai tikrai nebuvo suplanuota“, – pabrėžia T. Grzywaczewskis.
Russians retreated from the position Moskva near Balakliya, leaving behind military cutting edge weapons. Trophies of the 1st Special Forces Brigade. pic.twitter.com/NT8MJIQP0n
— Taras Berezovets (@TarasBerezovets) September 7, 2022
„The Wahington Post“ skelbia, kad ši Ukrainos kontrataka JAV ir Vakarų pareigūnų vadinama galimu lūžio tašku, nes čia Rusijos kariuomenė susidūrė su rimtomis problemomis. Tačiau, kad ir kaip teigiamai atrodo ši Ukrainos kontrataka, LRT.lt kalbinti analitikai sutinka, kad šį svarbų įvykį lūžio tašku kare vadinti anksti.
Nors paskelbta apie 6 tūkst. kvadratinių kilometrų, kuriuos pavyko išlaisvinti, tačiau dar didelės Ukrainos teritorijos yra užimtos Rusijos, o jas išlaisvinti gali prireikti dešimčių mėnesių.
„Manau, kad šis karas gali tęstis ir iki 2024 metų, aišku, jei nieko įspūdingo neatsitiks, pavyzdžiui, V. Putino nuvertimas iš valdžios“, – sako Varšuvos instituto ekspertas.
„Akivaizdu, kad persvara, galbūt jau negrįžtamai, persikėlė į Ukrainos pusę“, – kiek optimistiškesnis yra B. Hodgesas.
Sunkus ruduo
Tačiau sunku gali būti ne tik dėl ginkluotės trūkumo. Kaip pastebi T. Grzywaczewskis, vėlus ruduo kels problemų abiem pusėms dėl orų pasikeitimų.
Ukrainoje rudens pabaigoje dažniausiai iškrenta daug kritulių, o Rytų ir Pietų Ukrainoje žemė yra tokia, kad nuo didelio kritulių kiekio keliai ir laukai būna tarsi pelkės, todėl padidėja galimybė užstrigti sunkiajai technikai – tankams, šarvuočiams, BTR (sovietiniai / rusiški šarvuočiai – LRT.lt).
„Manau, kad jie stengsis pasinaudoti dabartine padėtimi ir spaus kuo greičiau, iki lapkričio vidurio, pasistūmėti į priekį“, – pabrėžia Varšuvos instituto ekspertas.
Tačiau dar didesnė problema laukia Rusijos, kuriai jau dabar trūksta karių. Nors oficialiai mobilizacija nėra skelbiama, tačiau galima suabejoti, ar atsiras pakankamai savanorių, kurie veršis į karą net dėl pinigų, LRT.lt portalui pabrėžia Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrėjas Kalevas Stoicescu.
Jis taip pat priduria, kad dabar pasirodžiusi Ukrainos žvalgybos informacija apie tai, kad Rusija neperkelia naujų pajėgų į Charkivo sritį, gali būti tik laikinas spendimas, tačiau matant dabartinę situaciją, Vladimiras Putinas bus priverstas tai padaryti.
„Mobilizacija parodytų, kad V. Putino vadinamoji „specialioji karinė operacija“ nevyksta taip, kaip jie planavo. Kokiu kitu atveju jiems reiktų mobilizacijos? Taigi visas Kremliaus propagandos konstruktas, plėtojamas daugiau nei pusmetį, sugriūtų kaip kortų namelis“, – pabrėžia K. Stoicescu.
Antradienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusijoje visuotinė mobilizacija kol kas neplanuojama. Tačiau jis neužsiminė, ar tokia galimybė nesvarstoma ateityje.
Jau ilgai kalbama, kad Rusijos pajėgoms trūksta ne tik karių, bet ir raketų. Dabar jų trūkumas dar ryškiau galėjo pasireikšti dėl Rusijai taikomų Vakarų sankcijų, nes Rusija negali gauti reikalingų komponentų joms pagaminti. JAV Karo studijų institutas jau ne kartą savo apžvalgose pastaraisiais mėnesiais pabrėžė, kad Rusijai tikriausiai trūksta raketų „žemė-žemė“, todėl jie priversti tokiems puolimams naudoti raketas, skirtas leisti iš naikintuvų, arba raketas „žemė-oras“, taikantis į sausumos infrastruktūrą.
Šį faktą dar labiau patvirtina informacija, kad Rusija kreipėsi į Kiniją ir Šiaurės Korėją dėl galimo amunicijos įsigijimo.
„Tai reiškia, kad Rusijos karinė pramonė negali toliau gaminti tiek amunicijos, kiek jos reikia karo lauke“, – tikina T. Grzywaczewskis.
Rusija nebegali pasiekti tikslų
Kalbant apie tolimesnes ateities perspektyvas, ekspertai abejoja, ar Rusijai pavyktų įgyvendinti bent dalį savo išsikeltų tikslų.
Kaip pabrėžia JAV generolas B. Hodgesas, Rusija, nors tikėsis atnaujinti savo veiklą, taip nukentėjo, kad to padaryti negalės dar ilgai arba apskritai negalės to padaryti.
Kaip viena iš galimybių, ko dabar Rusija gali imtis, patyrusi tokį sukrėtimą, yra politinis ir energetinis spaudimas Vakarų valstybėms. Naudodamiesi tuo, kad artėja žiema, Rusija gali spausti energetiniais svertais Vakarų Europos valstybes, kad šios verstų Ukrainą sėsti prie derybų stalo ir nutrauktų ugnį.
„Kremlius yra pasiryžęs toliau tęsti karą ir užgrobti ne tik Donbasą, bet ir toliau kontroliuoti visą Pietų Ukrainos dalį, o ilgalaikėje perspektyvoje bandyti užgrobti visą Rytų Ukrainą“, – apie Kremliaus planus sako Varšuvos instituto ekspertas.
Tačiau kol kas neatrodo, kad parama Ukrainai ims mažėti, o tą lėmė stipri JAV parama bei jau paskelbti milijardus dolerių siekiantys ilgalaikiai pagalbos paketai Kyjivui.
