Šiandien Rusija yra Vladimiro Putino imperija, kuri, jo ir daugumos rusų nuomone, turi primesti savo valią, pulti ir užkariauti kitas šalis, interviu LRT.lt sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis. Jis pridūrė, kad susitarimo dėl palengvinto vizų režimo Rusijos piliečiams sustabdymas yra didelė Lenkijos ir Lietuvos diplomatijos sėkmė.
– Kuo svarbūs tokie susitikimai kaip Vilniuje vykstantis „Laisvosios Rusijos kongreso“ susitikimas, kuriame dalyvaujate?
– Labai svarbu pasiekti tuos Rusijos opozicijos atstovus, kurie pabėgo iš V. Putino Rusijos ir priešinasi jo režimui, karui Ukrainoje ar Krymo ir Rytų Ukrainos aneksijai. Tokie sluoksniai egzistuoja, tačiau jie yra marginalizuoti. Tačiau jie svarbūs, ypač užsienyje. Būtina su jais susisiekti ir juos paremti, suteikti jiems galimybę sukurti alternatyvą Rusijai, kuri ateityje nebus imperialistinė agresorė, o to, ko gero, dar ilgai nebus. Šiandien Rusija yra V. Putino imperija, kuri, jo ir daugumos rusų nuomone, turi primesti savo valią, pulti ir užkariauti kitas šalis. Yra grupė žmonių, kurių dauguma buvo priversti emigruoti. Jie nori sukurti Rusiją, kuri nebus tokia imperija, todėl ją reikia remti.
– Minėjote marginalizaciją. Kokia prasmė kalbėtis su Rusijos opozicija, jei jos įtaka padėčiai šalyje yra menka?
– Šiandien ši įtaka yra nereikšminga, beveik nulinė. Svarbu suvokti, kad šiandien net daugelis Rusijos opozicijos sluoksnių nėra nusiteikę prieš karą. Jie norėtų, kad V. Putinas pasitrauktų, bet ne todėl, kad Rusija nustotų būti imperija. Todėl dar labiau reikia kalbėtis su imperializmui besipriešinančiais sluoksniais. Tai, kad šiandien jie yra nereikšmingi, nereiškia, kad jiems nepavyks ateityje. Esame visiškai įsitikinę, kad Vladimiro Putino Rusija pralaimės karą. Tai įvyks ne po savaitės ar mėnesio, o po labai ilgo laiko. Tiksliau tariant, Rusija jos nepraras, ji jau ją praranda. Žlugus šiam režimui, bus labai didelis iššūkis padaryti naująją Rusiją draugišką ir partnerę. Kad jis būtų įgyvendintas, turi būti padėti pamatai, net jei statybos užbaigimas užtruks dešimtmečius.
– Prieš kelias dienas susitikote su Rusijos opozicijos politikais: pasaulinio garso šachmatų meistru Gariu Kasparovu ir buvusiu verslininku Michailu Chodorkovskiu. Apie ką buvo kalbama?
– Kalbėjomės apie karo padėtį, trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas. Taip pat aptarėme padėtį Rusijoje. Jie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi, nuomone apie tai, kokia tikimybė, kad V. Putinas ir jo režimas gali žlugti. Jie dalijosi patirtimi apie Europos Sąjungos šalių politiką, sprendimus dėl sankcijų, vizų rusams išdavimo, kuris pastarosiomis dienomis, atsižvelgiant į ES užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas, buvo itin svarbus. Jie sustabdė vizų režimą su Rusija. Tai didelė diplomatinė sėkmė Lenkijai, Lietuvai, Baltijos šalims ir Suomijai – šalims, kurios inicijavo šį procesą. Apie tai tikrai kalbamės su Rusijos opozicija, nes ji pasisako prieš karą, už Ukrainos teritorinį vientisumą ir kuo didesnę dabartinės Rusijos izoliaciją.
– Pasilikime prie vizų temos. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas gana kategoriškai pasisako už vizų neišdavimą rusams. Gabrielius Landsbergis anksčiau buvo paskelbęs, kad sieks įtikinti visas ES šalis neišduoti turistinių vizų rusams, o jei tai nepavyks, bus imtasi veiksmų regioniniu lygmeniu, į bloką įtraukiant ir Lenkiją. Minėjote, kad vakarykštis ES sprendimas yra sėkmingas. Ar Lenkija ir Lietuva apie tai kalbėjosi?
– Vyko labai intensyvios derybos. Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą pasikeitėme abiejų šalių nuomonėmis. Prieš tris savaites buvau Vilniuje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kur diskutavome, kaip taktiškai veikti, kad įtikintume kitus partnerius.
Prahos aukščiausiojo lygio susitikime užsienio reikalų ministrai dėl to susitarė. Tai didžiulė diplomatijos sėkmė - pirmiausia Lenkijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių diplomatijos. Beje, į Vilnių skridau tuo pačiu lėktuvu su ministru G. Landsbergiu ir tada taip pat sutarėme dėl tolesnių veiksmų. Lenkija ir Lietuva yra pavyzdys šalių, kurios šioje srityje žengia toliausiai - jos išduoda tik humanitarines vizas. Juos išduodame piliečiams, kurie iš tiesų bėga iš ten, kuriuos persekioja V. Putinas arba kurie gali atvykti į mūsų šalis ir pasidalyti savo žiniomis apie nusikaltimus, korupciją, Rusijos valstybės veikimą. Tokias vizas išduodame, nes jos silpnina Rusiją. Šią politiką koordinuosime ir siekdami parodyti pavyzdį kitoms Europos šalims. Manome, kad visa Bendrija turėtų taikyti daug griežtesnę politiką. Trečiadienį žengtas žingsnis, t. y. vizų susitarimo sustabdymas, yra labai didelė sėkmė ir žingsnis į priekį. Manome, kad galime žengti dar toliau, nes šiandieninė Rusija turi būti kuo labiau izoliuota.
ؘ– Lenkija siekia, kad ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais prekybos sistemoje dvejus metus būtų įšaldyta 30 eurų už toną anglies dvideginio išmetimo kaina, kuria, be kita ko, siekiama pagerinti mažiau turtingų šalių, t. y. Lenkijos ir Baltijos valstybių, padėtį. Šią idėją kritikavo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Ar tikėjotės tokios reakcijos?
– Man susidaro įspūdis, kad daugelis Vakarų Europos šalių, turtingesnių šalių, politikų gyvena šiek tiek kitokioje realybėje. Viena vertus, kaip pripažįsta patys EK nariai, mūsų padėtis energetikos srityje yra labai sunki. Birželio mėnesį vyko plati diskusija apie ypatingas Europos solidarumo priemones, apie dalijimąsi dujų ištekliais. Šioje diskusijoje Lenkijos Vyriausybės pozicija buvo labai aiški – mes nesame prieš solidarumą, mes norime dalytis. Tačiau prieš tai turi būti išnaudotos visos kitos galimybės, kad energijos vartotojams, verslui ar pramonei būtų suteiktos lengvatos.
Jei šiandien kalbame apie visiškai spekuliacinio arba rinkos lygio apyvartinių taršos leidimų kainą. Šiandien ji siekia apie 85 eurus už toną, o prieš pusantrų metų buvo tik 30 eurų. Iki 2020 m. ši kaina buvo 20–30 eurų, vėliau dėl spekuliacijos ir dėl to, kad sertifikatus pirko įvairios finansų įstaigos, jais buvo prekiaujama tik siekiant gauti pelno. Ne tam, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį, tai buvo spekuliacinė priemonė. Dėl to labai išaugo energijos kainos.
Esant dabartinei padėčiai, prieš žiemą Europa susiduria su labai rimta energijos krize. Visų Europos politikų pareiga – naudotis visais turimais šaltiniais. Kainų mažinimas panaikinant dirbtinį spekuliacinį antkainį energijos kainoms gali šiek tiek palengvinti padėtį. Ji neišspręs visų problemų, bet gali būti naudojama.
– Kokie bus tolesni Lenkijos veiksmai, susiję su kilusiu pasipriešinimu?
– Šiandien atliekame preliminarią analizę, diskutuojame su visomis šalimis. Kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime Mateuszas Morawieckis, manau, kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir kitais vadovais, kurie panašiai kaip mes žiūri į šį klausimą, bandys įtikinti kitų šalių vadovus žengti tokį žingsnį. Pagrindinę sprendimų priėmimo galią čia turi ne EK, o ministrai pirmininkai ir prezidentai. Iš tikrųjų būtent jie patys geriausiai gali nuspręsti, ar šią priemonę galima atidėti, ar galime sau leisti jos nenaudoti tokiais laikais. Galbūt, priešingai, turėtume pasinaudoti šia galimybe, kad palengvintume savo piliečių padėtį. Manau, kad atsakingas politikas turėtų pasielgti priešingai ir pasakyti, kad šia galimybe reikia pasinaudoti.
