Trisdešimt septintoji Rusijos pradėto karo Ukrainoje diena. Australija į Ukrainą siųs ne tik humanitarinės pagalbos, tačiau ir šarvuočių. Jungtinės Karalystės žvalgyba praneša, kad Rusija į karą Ukrainoje jau įtraukia savo pajėgas iš užimtų teritorijų Sakartvele. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Černihivo kryptimi tęsiasi „okupantų išvarymas“, laukia kovos.
Penktadienį Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos vyks vaizdo ryšiu, patvirtino abi pusės. Ukrainos derybininkas Mychailo Podoliakas pranešė, kad derybos jau prasidėjo.
Į šiaurę iš šiaurės rytus nuo Kyjivo užvirė dideli mūšiai, praneša Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
Ukrainos gynybos ministerija atmetė Rusijos kaltinimus, kad ukrainiečių pajėgos sudavė smūgius kuro saugykloms Belgorode (Rusijos teritorijoje). Anot Ukrainos ministerijos, gaisras ir sprogimai kuro saugyklose galėjo kilti dėl darbuotojų kaltės.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė negalintis „nei patvirtinti, nei atmesti“ pranešimų, kad šalies kariuomenė sudavė smūgį kuro talpykloms Belgorode (Rusijoje).
JK gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainos pajėgos užėmė Slobodos ir Lukašivkos kaimus į pietus nuo Černihivo, prie šį miestą su Kyjivu jungiančio kelio. Ukrainiečiai taip pat vykdo sėkmingas riboto masto kontratakas Kyjivo rytuose ir šiaurės rytuose.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau nukentėjo 3 167 civiliai.
TRISDEŠIMT SEPTINTOJI RUSIJOS AGRESIJOS UKRAINOJE DIENA
- Penktadienį buvo tęsiamos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos;
- Po V. Zelenskio prašymo Australija siunčia į Ukrainą šarvuočius;
- Rusija į Ukrainą permeta pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų;
- Rusijos pajėgos atsitraukė iš Černobylio AE zonos;
- Dalis Rusijos pajėgų atsitraukia nuo Kyjivo į Baltarusiją, nurodo Ukrainos generalinis štabas;
- Skelbiama, kad Rusijos lėktuvai didina aktyvumą Donbase;
- Ukrainos kariams pavyko išlaisvinti Bučą;
- Kyjive apsilankiusi EP pirmininkė pažadėjo, kad Ukraina bus pripažinta ES šalimi kandidate;
- „New York Times“ skelbia, kad šimtai kovotojų iš Sirijos ruošiasi kariauti Rusijos pusėje Ukrainoje;
- Po pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Ukrainos užsienio reikalų ministras paskelbė, kad „bus dar daugiau smūgių Rusijos ekonomikai, finansų sektoriui ir prekybai“;
- J. Bidenas nežada kalbėtis su V. Putinu;
- Penktadienį įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais;
- Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 1,1 tūkst. civilių (iš jų 148 yra vaikai).
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė nukovė apie 17,7 tūkst. rusų karių, sunaikino 625 tankus, 1751 šarvuotąją pėstininkų mašiną, 316 artilerijos sistemų, 96 raketų paleidimo sistemas (MLRS), 54 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 143 lėktuvus, 131 sraigtasparnį, 85 bepiločius orlaivius, 1220 kitų mašinų, 76 kuro talpyklas, 7 tankus, 24 spec. įrangos vienetus, 4 mobiliąsias balistinių raketų sistemas.
Apie ketvirtadienio ir penktadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.
Atnaujinta 04.50
Pentagonas paskelbė, kad užsakys Ukrainai ginklų ir karinės technikos dar už 300-tus milijonų dolerių.
Kaip praneša agentūra Reuters, į šį pagalbos paketą bus įtraukta raketų su lazeriniais taikikliais, nauja siunta dronų - kamikadzių, žvalgybinių dronų, šarvuočių, kulkosvaidžių, amunicijos bei kitos ginkluotės.
Pentagono atstovas Džonas Kirbis pabrėžė, kad šis sprendimas reiškia kontraktų sudarymo pradžią, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos naujomis priemonėmis.
Atnaujinta 02.55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos kariai traukiasi iš šiaurinės šalies dalies.
Naktiniame vaizdo kreipimesi Zelenskis atsitraukimą apibūdino kaip lėtą, bet pastebimą. Jis pridūrė, kad padėtis rytų Ukrainoje tebėra sudėtinga, todėl jis mano, kad Rusija rengiasi naujiems smūgiams Donbaso ir Charkovo regionuose.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad penktadienį buvo atverti humanitariniai koridoriai trijose vietose - Donecke, Luhanske ir Zaporižėje. Pasak Volodymyro Zelenskio, išgelbėti 6 266-i žmonės, 3071-nas - iš Mariupolio.
Ukrainos prezidento teigimu, atskirai tariamasi apie sužeistųjų ir žuvusiųjų išvežimą iš miesto. Zelenskio teigimu, apie tai kalbamasi su Turkija, kaip tarpininke. Ukrainos prezidentas pažadėjo artimiausiu metu apie tai pateikti daugiau detalių.
Vietos valdžios duomenimis, Mariupolyje per Rusijos atakas žuvo mažiausiai 5 tūkstančiai žmonių. Mieste yra likę apie 160-imt tūkstančių gyventojų. Jiems trūksta maisto, vandens, nėra elektros.
Atnaujinta 02.15
Tarptautinio Raudojo Kryžiaus komiteto mėginimas padėti civiliams evakuotis iš Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio atidėtas iki šeštadienio.
Kaip praneša naujienų agentūra AFP, vis dėlto daliai žmonių pavyko pabėgti iš miesto ir per Rusijos okupuotą Berdianską pasiekti Zaporižę.
AFP korespondentas suskaičiavo apie 30 -imt autobusų. Šią informaciją Telegram patvirtino Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk. Jos duomenimis, iš Berdiansko į Zaporižę išvyko 42-u autobusai. Kelyje dar 12-ka autobusų iš Melitopolio. Paskui autobusus važiavo daugiau kaip 300-tai privačių automobilių.
Per pastarąsias penkias savaites Mariupolio uostamiestis buvo nuolat apšaudomas Rusijos pajėgų, žmonės ten neturi maisto, vandentiekio,šildymo.
Atnaujinta 01.32
Jungtinės Karalystės žvalgyba teigia, kad įvykiai Belgorade gali sukelti įtampą Rusijos logistikos grandinėse.
Britų gynybos ministerija pateiktoje žvalgybos informacijoje įvertino galimą Belgorode užsidegusios naftos bazės įtaką Rusijos pajėgoms,skelbia "Sky news" .
Dokumente rašoma, kad tikėtinas degalų ir šaudmenų tiekimo iš šių sandėlių praradimas greičiausiai padidins trumpalaikę įtampą Rusijos logistikos grandinėse, kurios ir taip yra įtemptos.
Pasak britų žvalgybos, tiekimas Rusijos kariams, supantiems Charkivą, gali būti ypač paveiktas.
Maskva apkaltino Ukrainą, kad jos sraigtasparniai penktadienį esą apšaudė naftos bazę, tačiau Ukrainos pareigūnai tai paneigė.
Atnaujinta 00.03
Kyjivo meras gyventojams pataria kol kas negrįžti į sostinę
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad gyventojai kol kas neturėtų grįžti į sostinę, nes tai yra pavojinga. Kalbėdamas su „Reuters“ V. Klyčko teigė, kad Ukrainos sostinės Šiaurės ir Rytuose vykstančios kovos kelia pavojų į Kyjivą norintiems grįžti gyventojams.
„Rizika mirti (Kyjive) yra gana didelė, todėl patariu tiems, kurie nori sugrįžti – dar šiek tiek palaukite“, – sakė V. Klyčko.
Atnaujinta 23.28
Rusijos lėktuvai didina aktyvumą Donbase, vengia tiesioginės konfrontacijos
Ukrainos oro pajėgų vado Mykola Oleščiuko teigimu, Rusija stengiasi išvengti tiesioginės konfrontacijos su Ukrainos oro pajėgomis.
„Priešas nevaldo Ukrainos dangaus“, – oro pajėgų vadą cituoja „The Kyiv Independent“. Pasak M. Oleščiuko, vietoje to Rusija raketomis atakuoja civilius gyventojus.
Atnaujinta 23.12
Moldovos prezidentė Maia Sandu radijui „Europa Liberă“ teigė, kad Moldova išliks neutrali ir neprisidės prie Vakarų sankcijų Rusijai, paskelbtų dėl pradėto karo prieš Ukrainą.
Atnaujinta 22.47
UNESCO: nukentėjo daugiau nei 50 istorinių vietų, religinių pastatų ir muziejų
UNESCO praneša, kad nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios buvo apgadintos arba iš dalies sunaikintos mažiausiai 53 Ukrainos istorinės vietos, religiniai pastatai ir muziejai.
Kaip praneša BBC, skelbiama, kad dalinai ar visiškai sugriautų kultūrai svarbių vietų sąrašas nėra baigtinis, ekspertai toliau tikrina pranešimus apie padarytą žalą.
29-ioms religinėms vietovėms, 16-ai istorinių pastatų, keturiems muziejams ir keturiems paminklams padaryta žala patikrinta remiantis palydovinėmis nuotraukomis ir liudininkų pasakojimais. Daugiau nei 12 iš minimų apgriautų arba sunaikintų vietų yra Charkive.
Atnaujint 22.26
D. Kuleba: Rusijos ekonomika sulauks daugiau smūgių
Penktadienį su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu kalbėjęsis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paskelbė, kad „bus dar daugiau smūgių Rusijos ekonomikai, finansų sektoriui ir prekybai.“
D. Kuleba „Twitter“ tinkle pranešė su A. Blinkenu aptaręs būdus, kaip JAV galėtų toliau remti Ukrainos kariuomenę ir ekonomiką.
Call with @SecBlinken on steps to strengthen Ukraine economically and militarily so that we can continue to effectively fight back further Russian attacks. Grateful to the US for the already provided support. More hits on Russia’s economy, financial system, and trade are coming.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) April 1, 2022
Atnaujinta 22.07
R. Metsola: Ukraina gali tikėtis EP paramos
Ukrainos sostinėje Kyjive viešinti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sakė, kad Europos Sąjunga palaiko Ukrainos norą prisijungti prie Bendrijos. Ji taip pat teigė, kad Europos Sąjunga padės atstatyti Ukrainą.
„Ukraina yra Europa“, – tvirtino R. Metsola ir pridūrė, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje Maskvą pastato į tiesoginę konfrontacija su Europa.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle skelbė, kad R. Metsolos vizitas yra svarbus žingsnis remiant mūsų valstybę ir visus mūsų žmones.
„Esu dėkingas, kad esate šviesos ir gėrio pusėje. Mes tai labai vertiname“, – skelbė V. Zelenskis.
Courage, strength, resolve.
— Roberta Metsola (@EP_President) April 1, 2022
With @ZelenskyyUa in Kyiv 🇺🇦
Slava Ukraini!#StandWithUkraine pic.twitter.com/SNc2pLwQ0y
Atnaujinta 20.51
Ukrainos Vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis teigia, kad Rusija nori sukurti pasaulinę maisto krizę. Kaip praneša „The Kyiv Independent“, Rusija blokuoja grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. D. Šmyhalis taip pat teigė, kad Rusija sąmoningai naikina Ukrainos grūdų sandėlius.
Atnaujinta 20.33
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos, kad ukrainiečiai prisidėjo prie gaisro, kilusio naftos bazėje Belgorode.
„Negaliu to padaryti, nes neturiu visos karinės informacijos“, – teigė D. Kuleba.
Atnaujinta 20.07
Ukrainą ginančios ginkluotosios pajėgos „Telegram“ kanale paskelbė, kaip teigiama, sunaikintos rusų karinės technikos nuotraukas. Nurodoma, kad sunaikinta technika buvo sutelkta Kyjivo kryptimi. Teigiama, kad sunaikintos kelios dešimtys vienetų kovos mašinų, tankų, šarvuočių, sunkvežimių.
Atnaujinta 19.49
Buča išlaisvinta Ukrainos karių
„The Kyiv Independent“ praneša, kad Ukrainos kariams pavyko išlaisvinti Bučą. Tai patvirtino miesto meras Anatolijus Fedorukas.
„Kovo 31-oji įeis į mūsų miesto istoriją“, – teigė A. Fedorukas.
Jis dėkojo Ukrainos kariams, kurie išlaisvino miestą, rusų karių užimtą nuo vasario 27-osios.
Atnaujinta 19.44
Raudonasis Kryžius atidėjo bandymus evakuoti Mariupolį
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) teigia atidėjęs bandymą evakuoti civilius iš apgulto Mariupolio miesto, praneša BBC. Nurodoma, kad TRKK komanda, kuri penktadienį jau buvo pakeliui į Mariupolį, turėjo grįžti į Zaporižią, nes sąlygos evakuoti civilius tapo neįmanomos.
Komanda, kurią sudaro trys automobiliai ir devyni darbuotojai, dar kartą bandys pasiekti Mariupolį šeštadienį.
„Tam, kad operacija būtų sėkminga, labai svarbu, kad šalys laikytųsi susitarimų ir garantuotų reikalingas sąlygas bei saugumą“, – teigiama Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pranešime.
Atnaujinta 18.38
Priimtas įstatymas dėl turto konfiskavimo
Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuriuo leidžiama konfiskuoti Rusijos sukelto karo rėmėjams priklausantį turtą, praneša „The Kyiv Independent“. Įstatyme tai įvardijama kaip „turto nacionalizavimas“.
Leidžiama konfiskuoti ne tik Rusijos piliečiams priklausantį turtą, bet ir ukrainiečių, kurie susiję su Rusijos valdžia, neigia arba remia karą Ukrainoje, turtą.
Atnaujinta 18.33
Įvyko apsikeitimas karo belaisviais
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk praneša, kad įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais. Kaip skelbiama „Telegram“ kanale, Ukraina susigrąžino 86 belaisvius, 15 iš jų – moterys.
„Prezidento V. Zelenskio įsakymu įvyko antrasis apsikeitimas karo belaisviais. <...> Norėčiau kreiptis į visus mūsiškius, tebelaikomus nelaisvėje: kovosime už kiekvieną iš jūsų! Grąžinsime jus namo, likite stiprūs“, – skelbiama penktadienio pavakare paskelbtoje žinutėje.
„Apsikeitimas ką tik įvyko, 86 Ukrainos kariškiai, tarp jų ir 15 moterų, jau saugūs“, – „Telegram“ vaizdo žinutėje sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.
Apsikeitimo detalių jis nepateikė – lieka neaišku, kiek į ukrainiečių nelaisvę patekusių Rusijos karių grįžo į savo šalį.
Apsikeitimas įvyko pietinėje Zaporižios srityje.
Atnaujinta 17.56
Į Kyjivą atvykusi EP pirmininkė: esame su jumis
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive. „Esu Kyjive, kad perduočiau vilties žinią. Mes esame su Jumis“, – rašė politikė penktadienį po pietų tviteryje. Ji taip pat paskelbė vaizdo įrašą, jame patikino: „Mes padėsime atstatyti jūsų miestus. Finansinė ir karinė parama bus išlaikoma ir plečiama.“
Ukrainos Vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis R. Metsolos vizitą pavadino stipriu politinės paramos signalu. Jie, be kita ko, kalbėjo apie griežtesnes sankcijas Rusijai. Premjeras pabrėžė, kad Ukraina visiškai pasirengusi tolesniam žingsniui narystės ES link.
Detalės apie Europos Parlamento pirmininkės vizitą saugumo sumetimais nebuvo skelbiamos. Jos atstovas tik pareiškė, kad R. Metsola Europos Parlamento vardu Kyjive perduos paramos žinią.
Atnaujinta 17.47
Tęsiantis karui su Ukraina Rusija pradėjo pavasarinį šaukimą į kariuomenę
Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių.
Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai.
Pagal Kremliaus įsakymą, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.
Tarnyba kariuomenėje vyrams yra privaloma, tačiau daugelis rusų vengia šaukimo – stoja į aukštąsias mokyklas arba tiesiog neatvyksta į karinius komisariatus.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šią savaitę pareiškė, kad šauktiniai nebus siunčiami į jokius „karštuosius taškus“ ir kad namo grįš visi asmenys, šiuo metu baigiantys karinę tarnybą.
Kovo 8 dieną V. Putinas patikino, kad nesiųs šauktinių ar atsargos karių kautis į Ukrainą.
Tačiau jau kitą dieną vienas Rusijos kariuomenės atstovas pripažino, kad dalis naujokų per klaidą buvo išsiųsti į Ukrainą tam tikrų dalinių sudėtyje. Nors dauguma jų buvo grąžinti į Rusiją, kai kurie visgi pateko į nelaisvę, nurodė atstovas.
Anonimas JAV pareigūnas šią savaitę citavo išslaptintą žvalgybos informaciją, kad V. Putinas nežino, kad Ukrainoje tarnauja šauktiniai.
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida ir savanorių grupės teigia, kad kai kurie šauktiniai siunčiami į frontą, spaudžiami pasirašę sutartį dėl tarnavimo profesionalioje kariuomenėje.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pakartojo, kad šauktiniai nebus siunčiami į Ukrainą.
„Tai niekaip negali būti susiję su karine specialiąja operacija Ukrainoje. Šauktiniai ten nesiunčiami“, – sakė jis.
Kaip praėjusią savaitę paskelbė Rusijos kariuomenė, Ukrainoje žuvo 1 351 karys, o dar 3 825 buvo sužeisti. Ukrainos valdžia ir Vakarų šalių tarnybos sako, kad šie skaičiai veikiausiai yra daug kartų didesni.
V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.
Šią žinią kasdien kartojo valstybinės televizijos kanalai, o dauguma vyriausybės atžvilgiu kritiškų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti arba buvo blokuotos.
Rusija taip pat kriminalizavo „melagingos“ informacijos apie jos ginkluotąsias pajėgas skelbimą, blokavo populiarius socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio, nei tikėtasi, Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai ir kitos problemos.
Atnaujinta 17.12
Ukrainos Aukščiausioji Rada uždraudė šalyje naudoti simbolius V ir Z, o Rusija dabar pripažinta „teroristine šalimi“.
Taip teigiama partijos „Tautos tarnas“ svetainėje paskelbtame pranešime.
Atnaujinta 16.48
Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos savo teritorijoje ir neturėtų būti atsakinga už jokius Rusijos teritorijoje vykstančius įvykius. Pasak „Ukrinform“ korespondento, Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas tai sakė per spaudos konferenciją, paklaustas, ar Ukraina dalyvavo degalų sandėlyje Belgorodo mieste (Rusijoje) kilusiame gaisre.
„Noriu pabrėžti, kad Ukrainos valstybė vykdo gynybos operaciją, kuria siekiama atremti Rusijos ginkluotą agresiją Ukrainos teritorijoje. Ir tai nereiškia, kad Ukraina turėtų būti atsakinga už visus klaidingus skaičiavimus ir visas katastrofas, visus įvykius, vykstančius Rusijoje“, – sakė O. Motuzianykas.
Atnaujinta 16.38
Pasirodė pranešimų, kad Buča, Borodianka ir Vorzelis buvo išlaisvinti Ukrainos karių, tačiau oficialios informacijos apie tai dar nėra paskelbta.
Atnaujinta 16.18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aptarė Ukrainos ir Rusijos derybų procesą. V. Zelenskis tai pareiškė socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime, praneša „Ukrinform“.
„Tęsiame kalbas apie derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Kalbėta apie atsvarą Rusijos agresijai. Aptartas derybų procesas – eiga ir perspektyvos, saugumo garantijų svarba. Prancūzijos iniciatyva dėl humanitarinių koridorių iš Mariupolio turi būti įgyvendinta!“ – tviteryje rašė V. Zelenskis.
Continued talks with 🇫🇷 President @EmmanuelMacron. Told about countering Russian aggression. Discussed the negotiation process - the course and prospects, the importance of security guarantees. The initiative of 🇫🇷 on humanitarian corridors from Mariupol must be implemented!
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) April 1, 2022
Atnaujinta 16.09
Pranešama apie smarkius mūšius netoli Kyjivo
Į šiaurę ir rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, vyksta smarkūs mūšiai. „Rizika žūti Kyjive yra gana didelė. Todėl mano patarimas visiems, kurie nori sugrįžti: prašau, dar kiek palaukite“, – sakė V. Klyčko, jį cituoja agentūra „Reuters“.
Prieš tai Kyjivo srities gubernatorius sakė, kad Rusijos daliniai iš kai kurių teritorijų pasitraukė, tačiau kitose savo pozicijas sustiprino.
Atnaujinta 16.06
Rusijos kariai atblokavo kelius, leisiančius vykdyti evakuaciją iš Zaporižios srities Melitopolio miesto į Zaporižią.
Apie tai savo „Facebook“ puslapyje paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
„Pagaliau iš miesto išvažiuoja autobusai, evakuojantys žmones iš Melitopolio. Melitopolio gyventojai, nuoširdžiai mylintys savo gimtąjį kraštą, nekantriai laukė iš jo išvykti. Ir viskas dėl to, kad rusų okupantai civilių gyvenimus pavertė pragaru“, – sakė jis.
Atnaujinta 15.56
Rusija jau prarado karinės technikos Ukrainoje už daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių (9 mlrd. eurų). Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija per „Telegram“ išplatintame pranešime, praneša „Ukrinform“.
„Dėl koordinuotos karių ir pajėgų sąveikos naikinamas didelis kiekis Rusijos technikos. Priešas jau prarado [karinę techniką], kurios vertė daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių“, – sakoma pranešime.
Atnaujinta 15.39
Pasak Ukrainos pareigūnų, iš Rusijai priklausančio Melitopolio išvyksta evakuaciniai autobusai, rašo CNN.
Atnaujinta 15.28
Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Kyjivo užvirė dideli mūšiai, praneša Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Jis perspėjo, kad miesto gyventojų gyvybėms iškilo rizika, ir paragino laukiančius grįžti į miestą žmones dar kiek luktelėti.
Atnaujinta 15.26
Rusijos kariuomenė skelbia kare prieš Ukrainą sunaikinusi penkis didelius amunicijos sandėlius ir dar vieną degalų saugyklą. Oro antskrydžiais per parą Ukrainoje sunaikinti iš viso 52 kariniai objektai, penktadienį Maskvoje sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Luhansko srityje, be to, per mūšius nukauta 40 Ukrainos „nacionalistų“. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti negalima.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ketvirtadienį paragino Ukrainos valdžią pradėti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip šalies kariai šaudo rusų karo belaisviams į kojas.
Nuo kovo 27 dienos internete platinamame įraše matyti, kaip trys kariškas uniformas dėvintys vyrai surištomis už nugaros rankomis pargriaunami ant žemės ginkluotų vyrų, ir šie vėliau šauna jiems į kojas.
Nors filmuotos medžiagos autentiškumo nepriklausomai patvirtinti nepavyko, naujienų agentūra AFP sugebėjo nustatyti geografinę buvimo vietą – tai Mala Rohanės kaimas, esantis netoli Charkivo miesto, jį Ukrainos pajėgos atkovojo po neseniai surengto puolimo.
Kovo 28 dieną AFP žurnalistams pavyko apsilankyti Mala Rohanėje, ten jie matė dviejų Rusijos karių kūnus, gulėjusius vienoje iš kaimelio gatvių. Gyvenvietė per kautynes buvo kone visiškai sunaikinta.
Dar du kūnai buvo iš dalies matomi po betono gabalais šulinyje.
„Jei tai pasitvirtintų, sulaikytų karių mušimas ir šaudymas jiems į kojas būtų laikomi karo nusikaltimu“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame HRW pareiškime.
„Ukraina turi įrodyti, kad ji gali ir yra pasirengusi užkirsti kelią rimtiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams ir už juos bausti“, – priduriama pareiškime.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius platformoje „Telegram“ pripažino, kad prievarta prieš belaisvius yra baustinas karo nusikaltimas.
„Su belaisviais elgiamės pagal Ženevos konvenciją, nepaisant jūsų asmeninių emocinių motyvų“, – sakė jis ukrainiečių kariams.
Rusijos pagrindinių baudžiamųjų tyrimų institucijos vadovas taip pat nurodė ištirti tą incidentą.
Nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną Rusijos kariai taip pat sulaukė kaltinimų piktnaudžiavimu.
Atnaujinta 15.19
Rusijos tarnybos slepia tikrąją informaciją apie karą Ukrainoje nuo Vladimiro Putino, Vokietijos žiniasklaidai pareiškė kancleris Olafas Scholzas.
Anot jo, Rusijos prezidentas „nėra tinkamai informuotas, pavyzdžiui, kiek karių žuvo šiame kare“.
Anksčiau tą patį nurodė ir JAV bei JK, tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė šiuos teiginius sakydamas, kad Vakarai nesuvokia, kaip veikia Kremlius.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė negalintis „nei patvirtinti, nei atmesti“ pranešimų, kad šalies kariuomenė sudavė smūgį kuro talpykloms Belgorode (Rusijoje). Šią žinią kiek anksčiau paneigė Ukrainos gynybos ministerija. Rusija kaltina ukrainiečius surengus antskrydį Belgorode.
Atnaujinta 14.39
Rusijos valstybinė sociologinių apklausų įstaiga VTsIOM paskelbė, kad neva 81 proc. šalies gyventojų palaiko V. Putiną. Šių duomenų patikrinti neįmanoma.
Atnaujinta 14.15
Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, remdamasis Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“, praneša portalas „Sky News“. Kaip pranešama, prezidentai aptarė dvišalius santykius ir situaciją Ukrainoje.
Baltarusija padeda Rusijai vykdyti invaziją į Ukrainą, leisdama rusų kariams pulti šalį iš savo teritorijos.
Atnaujinta 14.08
V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad Kyjivo šturmas Rusijos pajėgoms yra „praktiškai neįmanomas“.
Anot jo, rusų pajėgos taip pat negali bandyti apsupti Jungtinių operacijų pajėgų šalies rytuose, todėl smogia tik raketomis ir artilerija.
Mariupolio gynėjai ir toliau laikosi, o Kyjivo apskrityje Rusijos pajėgoms nepavyksta užimti norimų pozicijų.
Atnaujinta 14.00
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina nukrito nesprogusi ukrainiečių paleista raketa. Ukraina šios informacijos nepatvirtino.
Atnaujinta 13.56
Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies kariai išvadavo gyvenvietes Kyjivo ir Černihivo regionuose. Ukraina susigrąžino Demidovo, Dymero, Litvinovkos, Havrylivkos, Kozarovičių, Žovtnevės, Hlubivkos, Jasnohrodkos, Talakuno, Sucholučijės, Lipovkos, Haronščynos, Makoviščės, Mykolajivo kontrolę.
Atnaujinta 13.14
Kremlius penktadienį pareiškė, kad neva surengtas Ukrainos aviacijos smūgis į degalų sandėlį Vakarų Rusijoje sutrukdys būsimoms taikos deryboms.
„Žinoma, tai nėra kas nors, kas gali būti suvokiama kaip palankių sąlygų sukūrimas tęsti derybas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukraina atsakomybės dėl šio smūgio neprisiėmė.
Tačiau Indijoje viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad derybos „turi tęstis“, nors dar nėra jokių susitarimų, bet Ukrainos pusė tariamai juda link supratimo, kad negalės tapti aljansų nare.
S. Lavrovas taip pat aiškino, kad ukrainiečiai yra „supratingesni“ dėl Rusijos pozicijos Donbaso ir Krymo atžvilgiu.
Diplomatas vėl neigė, kad Maskva vykdo karą ir vadino tai „specialiąja operacija“.
Atnaujinta 12.48
Prasidėjo nuotolinės ukrainiečių ir rusų delegacijų derybos, pranešė ukrainiečių derybininkas Mychailo Podoliakas.
Atnaujinta 11.57
TRKK: „dar neaišku“, ar civilių evakuacija iš Mariupolio įvyks penktadienį
Raudonasis Kryžius pareiškė, kad „dar neaišku“, ar civilių evakuacija iš apgulto Ukrainos Mariupolio miesto įvyks, kaip planuota, penktadienį.
„Išliekame kupini vilties, veikiame ir judame link Mariupolio, tačiau dar neaišku, ar tai įvyks šiandien“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovas spaudai Ewanas Watsonas, TRKK komandai, sudarytai iš trijų automobilių ir devynių darbuotojų, pajudėjus Mariupolio link.
Atnaujinta 11.47
JAV prekybos departamentas artimiausiomis dienomis į sankcijų sąrašą įtrauks 120 Rusijos ir Baltarusijos gynybos, aviacijos ir laivybos sektoriaus subjektų.
„Artimiausiomis dienomis Prekybos departamentas taip pat imsis tolesnių veiksmų, įtraukdamas 120 subjektų Rusijoje ir Baltarusijoje į [sankcijų] subjektų sąrašą“, – sakė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield.
Atnaujinta 11.42
JAV perspėja Indiją nepasitikėti Rusija
JAV perspėjo Indiją nepasitikėti Maskva prieš Rusijos diplomatijos vadovo viešnagę Naujajame Delyje, siekiant paskatinti Indiją nepasiduoti Vakarų spaudimui ir pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Indija susilaikė balsuojant dėl Maskvą smerkiančios Jungtinių Tautų rezoliucijos ir toliau perka naftą iš savo „ilgametės ir laiko patikrintos draugės“ bei didžiausios ginklų tiekėjos.
Tačiau Naujasis Delis supranta Vakarų susirūpinimą dėl augančio Pekino atkaklumo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione po 2020 metais įvykusio susirėmimo ginčijamame Himalajų regione, tada žuvo mažiausiai 20 Indijos ir keturi Kinijos kariai.
Vietos žiniasklaida citavo Naujajame Delyje besilankantį Vašingtono vyriausiąjį sankcijų strategą Daleepą Singhą, anot jo, Indija negalėtų pasikliauti Rusija, jei įvyktų dar vienas konfliktas.
„Rusija bus jaunesnioji partnerė santykiuose su Kinija. Kuo daugiau svertų Kinija turės prieš Rusiją, tuo mažiau naudinga tai bus Indijai“, – ketvirtadienį sakė D. Singhas.
„Nemanau, kad kas nors patikės, kad, Kinijai dar kartą peržengus kontrolės liniją, Rusija bėgtų ginti Indijos“, – sakė jis, kalbėdamas apie Indijos ir Kinijos sieną.
Maskva, prieš kurią Vakarai ėmėsi griežtų sankcijų dėl jos invazijos į Ukrainą praėjusį mėnesį, kalba apie „neribotą bendradarbiavimą“ su Kinija, kuri taip pat nepasmerkė Rusijos veiksmų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienio vakarą atvyko į Naująjį Delį tiesiai iš Kinijos, kur jis gyrė Pekino kelią „link daugiapolės, teisingos ir demokratiškos pasaulio tvarkos“.
Penktadienį S. Lavrovas turi susitikti su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi ir užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, abi šalys rengia rupijos ir rublio mechanizmą, kuris turėtų palengvinti prekybą tarp šalių ir padėtų apeiti Vakarų sankcijas Rusijos bankams.
Rusija raštu kreipėsi į Indijos gynybos ministeriją, prašydama atlikti 1,3 mlrd. JAV dolerių mokėjimus, sustabdytus praėjusį mėnesį, pranešė vietos leidinys „Economic Times“.
D. Singho teigimu, JAV yra pasirengusios padėti Indijai – trečiai pagal dydį pasaulyje naftos importuotojai ir vartotojai – diversifikuoti savo energijos ir gynybos priemonių tiekimą.
Tačiau jis perspėjo, kad šalys, mėginančios apeiti sankcijas, sulauks pasekmių.
„Atvykau nusiteikęs draugiškai, kad paaiškinčiau mūsų sankcijų mechanizmus, kaip svarbu prisijungti prie mūsų, išreikšti bendrą ryžtą ir propaguoti bendrus interesus. Ir taip, yra pasekmių šalims, kurios aktyviai bando apeiti sankcijas“, – sakė jis.
„Labai norime, kad visos šalys, ypač mūsų sąjungininkės ir partnerės, nekurtų mechanizmų, kurie remtų rublį ir bandytų pakenkti doleriu paremtai finansų sistemai“, – sakė jis.
Indija, JAV, Japonija ir Australija priklauso vadinamajam Ketverto (Quad) aljansui. Šis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono demokratijų blokas buvo sukurtas siekiant atsverti augančią Kinijos įtaką regione.
Po 2020 metų susirėmimų Naujasis Delis į Kinijos pasienį pasiuntė daug karinės technikos, didžioji jos dalis yra rusiška.
Atnaujinta 11.10
Kyjivo regione esantis Ivankivas pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrolę. Tai pranešė žurnalistas Bohdanas Aminovas.
Atnaujinta 11.05
Ukrainos kariuomenė atsikovojo 11 gyvenviečių Chersono srityje
Ukrainos kariuomenė teigia, kad per pastarąsias kelias dienas atsikovojo 11 gyvenviečių pietinėje Chersono srityje.
Šios srities šiaurėje ukrainiečių kariai taip pat aptiko apleistos Rusijos kariuomenės technikos, įskaitant T-64 tankus, pranešė Gynybos ministerija Kyjive. Pasak jos, Ukrainos pareigūnams pavyko atvežti vietos gyventojams maisto ir vaistų.
Rusijos kariuomenė teigia visiškai kontroliuojanti Chersono sritį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra perspėjęs, kad Maskva šioje srityje siekia įkurti prorusišką „liaudies respubliką“, panašią į jau įkurtas separatistinėse Donecko ir Luhansko srityse.
Atnaujinta 10.53
NATO: Rusijos pajėgos persigrupuoja, kad galėtų pulti
NATO generalinis sekretorius teigia, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje persigrupuoja, kad padvigubintų puolimą šalies rytuose, praneša BBC.
„Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti pajėgas“, – sakė Jensas Stoltenbergas. Jungtinė Karalystė nurodė, kad kaip pastiprinimą Rusija perkelia iš Sakartvelo nuo 1 200 iki 2 000 karių. Maskva antradienį pareiškė, kad sumažins karinį aktyvumą Ukrainos šiaurėje ir sutelks dėmesį į Donbaso regiono „išlaisvinimą“ pietryčiuose.
Pasak J. Stoltenbergo, Rusijos tikslas pasiekti karinį rezultatą nepasikeitė. „Matome besitęsiantį miestų apšaudymą ir matome, kad Rusija keičia kai kurių pajėgų pozicijas, vyksta jų judėjimas greičiausiai telkiant pastangas Donbaso regione, – sakė jis. – Tuo pat metu Rusija išlaiko spaudimą Kyjivui ir kitiems miestams. Todėl galime tikėtis papildomų puolamųjų veiksmų, atnešiančių dar daugiau kančių.“
JK gynybos sekretorius Benas Wallace`as, atkartodamas J. Stoltenbergo pastabas, perspėjo, kad Rusijos taktikos pakeitimas „nėra atsitraukimas“. JK taip pat pareiškė, kad karių perkėlimas iš Sakartvelo nebuvo pradinio Maskvos plano dalis. „Labai mažai tikėtina, kad Rusija planavo rinkti pastiprinimą tokiu būdu, ir tai rodo netikėtus nuostolius, kuriuos ji patyrė per invaziją“, – tviteryje parašė Gynybos ministerija.
Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,4 mln. pabėgėlių
Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,4 mln. pabėgėlių. Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
„Nuo vasario 24 d. į Lenkiją iš Ukrainos atvyko 2,415 mln. žmonių“, - sakoma pranešime. „Vakar, kovo 31 d., Lenkijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai užregistravo 23 tūkst. atvykstančiųjų, tai 9,5 proc. mažiau negu diena anksčiau (25,5 tūkst.). Šiandien iki 7 val. – 3,5 tūkst., sumažėjimas 24 proc.“, – pažymima pranešime.
Pasak pasieniečių, nuo vasario 24 d. iš Lenkijos į Ukrainą išvažiavo 406 tūkst. žmonių.
Lenkijoje įsigaliojo specialus įstatymas, kuris leidžia užsiregistravusiems pabėgėliams iš Ukrainos legaliai gyventi ir dirbti šalyje iki trejų metų, gaunant medicinos pagalbą, socialines pašalpas, taip pat galimybę leisti vaikus į mokyklas. Kovo 16 d. regionų valdžia pradėjo registruoti į šalį atvykusius pabėgėlius.
Atnaujinta 10.49
Kelis miestus Luhansko apskrityje smarkiai apšaudė Rusijos artilerija, pranešė regiono karinė administracija. Tarp apšaudytų gyvenviečių yra Severodoneckas, Ribižnė, Lysyčanskas, Kremina ir Ivanivka.
Per atakas keli žmonės žuvo, yra sužeistų, sutrikdytas vandens, dujų ir elektros tiekimas.
Ukrainos sveikatos viceministras Oleksijus Laremenko teigia, kad į kai kuriuos Ukrainos miestus ukrainiečiai negali pristatyti medicininės pagalbos, vandens ir maisto siuntų. Padėtis itin sunki Mariupolyje, Černihive. Anot pareigūno, Ukraina gavo 2,6 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, tačiau jos nepakanka.
Mariupolio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenko sakė, kad į miestą vis dar neįmanoma patekti, nes Rusijos pajėgos užkerta kelią bet kokiam humanitariniam transportui, o planuotas koridorius taip ir nebuvo atvertas.
Atnaujinta 10.34
Per Rusijos ataką administraciniam pastatui Mykolajive ketvirtadienį žuvo mažiausiai 27 pastate buvę žmonės, praneša Ukrainos tarnybos.
Atnaujinta 09.39
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau nukentėjo 3 167 civiliai, praneša portalas „Ukrinform“.
Pasak UNHCR, iš jų 1 232 žuvo. Tarp jų – 250 vyrų, 176 moterys, 18 mergaičių ir 36 berniukai bei dar 58 vaikai ir 694 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta. Pažymima, kad daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.
Organizacijos teigimu, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.
Atnaujinta 09.28
Rusijos pajėgos beveik paliko Brovarų apylinkes į rytus nuo Kyjivo, pranešė miesto meras Igoris Sapožko.
Atnaujinta 09.25
Ukrainos gynybos viceministrė teigia, kad Rusija bando Baltarusijos teritorijoje sukoncentruoti raketų sistemas, kurias naudotų prieš Ukrainą – suduotų smūgius arba šantažuotų ir gąsdintų ukrainiečius.
„Priešas neatsisako planų visiškai užimti Donecko ir Luhansko regionų, (...) jis stumiasi ir Charkivo regione, bando sustiprinti pozicijas, pergrupuoti karius“, – sakė Hanna Maliar.
Atnaujinta 08.46
JK gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainos pajėgos užėmė Slobodos ir Lukašivkos kaimus į pietus nuo Černihivo, prie šį miestą su Kyjivu jungiančio kelio.
Ukrainiečiai taip pat vykdo sėkmingas riboto masto kontratakas Kyjivo rytuose ir šiaurės rytuose. Nors žadėjo mažinti aktyvumą, tiek Kyjivą, tiek Černihivą Rusija atakuoja iš oro.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 01 April 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 1, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/tazJHqMczF
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/b1sBLFpfdb
Atnaujinta 08.16
Zelenskis: pajėgų atitraukimas tėra Maskvos taktika
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, rusų kariams pasitraukus iš šalies šiaurinių ir centrinių rajonų, situacija aštrėja pietryčiuose, čia Maskvos pajėgos ruošiasi naujoms smarkioms atakoms.
Praėjusią naktį paskelbtame kreipimesi į tautą V. Zelenskis sakė, kad visiems ukrainiečiams buvo džiugu matyti, kaip rusų pajėgos atsitraukia iš Kyjivo šiaurinių priemiesčių, šiaurinio Černihivo miesto apylinkių ir Sumų šalies šiaurės rytuose.
Vis dėlto jis paragino ukrainiečius neatsipalaiduoti ir pabrėžė, kad atsitraukimas tėra rusų taktika.
„Žinome jų ketinimus. Žinome, ką jie planuoja ir ką daro, – sakė V. Zelenskis. – Žinome, kad jie atsitraukia nuo tų rajonų, kuriuose mes jiems smogėme, kad galėtų sutelkti dėmesį į kitus labai svarbius rajonus. Ten, kur mums gali būti sunku.“
„Visi norime laimėti, – kalbėjo prezidentas. – Tačiau priešaky laukia mūšiai. Mūsų dar laukia labai sunkus kelias, kad gautume viską, ko siekiame.“
V. Zelenskis sakė ketvirtadienį kalbėjęsis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles`iu Micheliu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, o jo patarėjas – su Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake`u Sullivanu.
„Dabar, kai Rusijos kariuomenė tam tikrose teritorijose telkia papildomas pajėgas, mums reikia didesnės partnerių paramos“, – sakė V. Zelenskis.
Atnaujinta 07.49
Gaisrą naftos bazėje Belgorode sukėlė dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnių, įskridusių į Rusijos teritoriją, smūgis. Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Ukraina šios informacijos nepatvirtino, tačiau Rusija jau anksčiau kaltino Ukrainos pajėgas neva suduodant smūgius Rusijos teritorijoje, nors tai pasirodė netiesa.
Atnaujinta 07.43
JAV ir JK perduos Ukrainai „itin modernios“ karinės įrangos, ją šalis panaudos savo oro erdvės gynybai, nurodė ukrainiečių ambasadorius Japonijoje Serhijus Korsunskis.
Anot jo, Rusija vis dar turi pranašumą ore, lėktuvų, raketų, todėl Kyjivas sulauks Vakarų karinės pagalbos. Jis nepatikslino, kokią įrangą perduos JAV ir JK, rašo „Sky News“.
Rusijos nuolatinio atstovo prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis atmetė ukrainiečių pareigūnų pareiškimus derybose, kad dėl Krymo statuso galėtų būti vedamos diskusijos. Diplomatas pareiškė, kad šis 2014 m. aneksuotas pusiasalis yra „Rusijos dalis, (...) šis klausimas uždarytas ir nėra apie ką diskutuoti“. Interviu BBC jis sakė, kad Maskvoje yra įvairių nuomonių dėl galimos Ukrainos narystės ES, bet D. Polianskis melagienomis vadino pareiškimus, kad Rusijos pajėgos vykdo karo nusikaltimus ir kaltę verčia ukrainiečiams.
Atnaujinta 07.26
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad dalis Rusijos pajėgų ir toliau atsitraukia nuo Kyjivo į Baltarusijos teritoriją, konvojuose yra ir civilinių mašinų (sunkvežimių, autobusų, mikroautobusų, automobilių), kuriuos rusų pajėgos pavogė iš civilių. Pakeliui Rusijos kariai plėšikauja.
Dalyje užimtų teritorijų Rusijos pajėgos bando priversti už prekes atsiskaityti rusiškais rubliais.
Ukrainos jungtinės pajėgos per praėjusią dieną atrėmė 7 atakas Donecko ir Luhansko regione, sunaikino 3 tankus, 2 šarvuotąsias pėstininkų mašinas, 2 kitas mašinas, 2 artilerijos sistemas, numušė „Orlan“ bepilotį orlaivį.
Atnaujinta 07.18
V. Zelenskis pranešė, kad iš dviejų Ukrainos generolų (Andrejaus Naumovo ir Serhijaus Krivoručkos) buvo atimti kariniai laipsniai, nes „kažkas sutrukdė jiems suprasti, kur jų tėvynė“ ir jie „pažeidė savo karines priesaikas Ukrainos žmonėms.
Anot V. Zelenskio, vienas generolas vadovavo Ukrainos žvalgybos (SBU) vidaus saugumui, kitas buvo SBU padalinio Chersone vadovas. Šis miestas buvo pirmasis didelis Rusijos pajėgų užimtas centras.
Atnaujinta 07.03
Taivano gynybos ministerija sudarė specialią darbo grupę karo veiksmų Ukrainoje taktikai studijuoti. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Taipei Times“, remdamasis nacionalinės gynybos ministru Chiu Kuo-chengu.
Gautomis žiniomis, į grupę įtraukti Nacionalinio gynybos universiteto mokslininkai. Taivano atstovai keičiasi nuomonėmis ir situacijos analize su kolegomis iš JAV ir kitų šalių.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Taivanas baiminasi, kad Kinija gali griebtis panašių veiksmų jo atžvilgiu.
Atnaujinta 07.00
„New York Times“ skelbia, kad šimtai kovotojų iš Sirijos ruošiasi kariauti Rusijos pusėje Ukrainoje. Kaip skelbia žiniasklaida, pirmieji 300 kovotojų jau pasiekė Rusiją, čia jie išklausys mokymų ir bus siunčiami į Ukrainą.
Atnaujinta 06.43
Netoli Ukrainos pasienio, Rusijoje, Belgorode, užsidegė naftos bazė, skelbia „Unian“.
„Visos tarnybos išvyko į įvykio vietą. Imamasi priemonių pasekmėms pašalinti. Išsamiau apie gaisro priežastis ir aukas, jei tokių bus, pranešime vėliau“, – skelbia regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Atnaujinta 06.34
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola lankysis Kyjive. Ji tai pranešė ketvirtadienį tviteryje.
„Pakeliui į Kyjivą“, – sakoma pranešime anglų ir ukrainiečių kalbomis.
Nenurodoma, kada R. Metsola atvyks į Ukrainos sostinę.
Atnaujinta 05.12
Australija praneša į Ukrainą siųsianti šarvuočių „Bushmasters“. Australijos premjeras Scottas Morrisonas apie tai paskelbė po Ukrainos prezidento kreipimosi į parlamentą. Morrisonas teigė, kad kartu su šarvuočiais Ukrainai bus perduota ginklų, amunicijos, humanitarinės pagalbos, neperšaunamųjų liemenių. Kiek tiksliai kovos mašinų bus siunčiama – neatskleidžiama.
Kiek anksčiau Australijos Vyriausybė paskelbė, kad nuo balandžio 25 dienos įvedamas papildomas 35 procentų tarifas visam importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat uždraudžiamas naftos ir energijos importas iš Rusijos.
Atnaujinta 02.32
Jungtinės Karalystės žvalgyba praneša, kad Rusija į Ukrainą siunčia savo pajėgas iš okupuotų teritorijų Sakartvele. Anot žvalgybos, tai rodo, kad Maskva patyrė didesnius praradimus, nei tikėjosi.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 31 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 31, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/SV5bl19zq3
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/e1x4jsAZnx
Atnaujinta 00.08
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk praneša, kad rusų kariai Melitopolyje užgrobė autobusus su 14 tonų humanitarinės pagalbos. Jos teigimu, ketvirtadienį Melitopolį pasiekė 12 autobusų, skirtų žmonėms evakuoti, autobusai buvo prikrauti humanitarinės pagalbos.
Anot vicepremjerės, šiuo metu deramasi, kad autobusai būtų grąžinti ir Melitopolio gyventojai rytoj galėtų jais išvykti į Zaporižią.
Atnaujinta 00.03
Ukrainos prezidento V. Zelenskio teigimu, Černihivo kryptimi tęsiasi „okupantų išvarymas“, laukia kovos. Jis taip užsiminė, kad sudėtinga situacija išlieka šalies pietuose bei Donbaso regione. Taip pat, pasak V. Zelenskio, Mariupolyje rusai telkia „potencialą smarkiems smūgiams“.
Atnaujinta 23.59
JAV prezidentas Joe Bidenas neketina kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai praneša UNIAN, cituodamas Baltųjų rūmų Ryšių su visuomene skyriaus vadovę Kate Bedingfield, ji šią žinią paskelbė CNN.
„Mums buvo visiškai akivaizdu, kad bet koks diplomatijos atnaujinimas šiuo lygmeniu pareikalautų iš rusų rimtos deeskalacijos demonstravimo. O mes to nematėme“, – CNN sakė K. Bedingfield.
