Rusijos karas prieš Ukrainą: Zelenskio teigimu, rusai ruošiasi smarkiems smūgiams Mariupolyje, nuo agresijos pradžios šalyje žuvo 148 vaikai

Trisdešimt šeštoji Rusijos pradėto karo Ukrainoje diena. Pranešama, kad Ukrainos ir Rusijos derybos bus tęsiamos penktadienį nuotoliniu būdu. Ketvirtadienį pranešta, kad rusų kariai paliko Černobylio atominės elektrinės teritoriją, tačiau kartu išvežė ir į nelaisvę paimtus Ukrainos nacionalinės gvardijos karius. Be to, nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 1,1 tūkst. ukrainiečių, iš jų – 148 vaikai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Rusijos pajėgos keičia pozicijas, tačiau neatsitraukia.

„Rusija bando persigrupuoti, pasipildyti išteklius ir sustiprinti puolimą Donbaso regione. Tuo pačiu metu Rusija išlaiko spaudimą Kyjivui ir kitiems miestams. Tad galime tikėtis papildomų puolamųjų veiksmų, kurie sukels dar daugiau kančių“, – sakė NATO vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad derybų su Rusija procesas – kol kas tik žodžiai. Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija interneto įraše, kurį cituoja „Reuters“, teigė, kad Kyjivas pasiūlė abiejų šalių prezidentams susitikti, tačiau Rusija atsisakė, sakydama, kad reikia daugiau padirbėti su sutarties projektu. Po antradienio susitikimo D. Arachamija pareiškė, kad pasiekta pažangos, kad ateityje būtų galima surengti Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą ir kad pasiūlymai buvo išsiųsti Rusijai.

Italijos premjeras Mario Draghi pranešė, kad tiek Ukraina, tiek Rusija paprašė Romos tapti viena iš Ukrainos saugumą garantuojančių šalių. Vokietija ir Jungtinė Karalystė taip pat išreiškė pasiryžimą tapti Ukrainos saugumą garantuojančiomis valstybėmis.

Ukrainos derybų delegacijos vadovas D. Arachamija sako, jog derybininkai sieks per savaitę parengti taikos sutarties dokumentų juodraščius, kad susitikime galėtų juos aptarti valstybių vadovai.

Rusijos gynybos ministerija skelbia ugnies nutraukimą Mariupolyje, kad mieste įstrigę civiliai galėtų išvykti. Humanitarinis koridorius iš Mariupolio į Zaporižią per rusų kontroliuojamą Berdianską turėtų būti atvertas 10 val. vietos laiku.

Ukraina teigia į Mariupolį pasiuntusi 45 autobusus civiliams evakuoti. Taip pat buvo susitarta dėl dar kelių humanitarinių koridorių: iš Melitopolio, kurio gyventojams taip pat bus pristatomos humanitarinės siuntos, iš Enerhodaro į Zaporižią (nuosavu transportu).

Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo 3457 bylas prieš Rusijos karius, pranešė V. Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies pajėgos nukovė 17,5 tūkst. rusų karių, sunaikino 1735 šarvuotąsias kovos mašinas, 1201 transporto mašiną, 135 lėktuvus, 311 artilerijos sistemų, 75 kuro talpyklas, 131 sraigtasparnį, 54 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 83 bepiločius orlaivius, 614 tankų, 96 raketų sistemas (MLRS), 7 laivus.

Apie trečiadienio dienos ir ketvirtadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 05.12

Australija praneša, kad į Ukrainą siųs šarvuočius „Bushmasters“. Australijos premjeras Skotas Morisonas apie tai paskelbė po Ukrainos prezidento kreipimosi į parlamentą. Morisonas taip pat priduria, kad kartu su šarvuočiais Ukrainai bus perduoti ginklai, amunicija, humanitarinė pagalba bei neperšaunamos liemenės. Kiek tiksliai kovos mašinų bus siunčiama - neatskleidžiama.

Kiek anksčiau Australijos vyriausybė paskelbė, kad nuo balandžio 25 dienos įvedamas papildomas 35 procentų tarifas visam importui iš Rusijos bei Baltarusijos. Taip pat uždraudžiamas naftos ir energijos importas iš Rusijos.

Atnaujinta 02.32

Jungtinės Karalystės žvalgyba praneša, kad Rusija į Ukrainą siunčia savo pajėgas iš okupuotų teritorijų Sakartvele. Anot žvalgybos, tai rodo, kad Maskva patyrė didesnius praradimus nei tikėjosi.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 31 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/SV5bl19zq3

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/e1x4jsAZnx

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 31, 2022

Atnaujinta 00.08

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk praneša, kad rusų kariai Melitopolyje užgrobė autobusus su 14 tonų humanitarinės pagalbos. Jos teigimu, ketvirtadienį Melitopolį pasiekė 12 autobusų, skirtų evakuoti žmones, kurie buvo prikrauti humanitarinės pagalbos.

Anot vicepremjerės, šiuo metu deramasi, kad autobusai būtų grąžinti ir Melitopolio gyventojai rytoj galėtų jais išvykti į Zaporižę.

Atnaujinta 00.03

Ukrainos prezidento V. Zelenskio teigimu, Černihivo kryptimi tęsiasi „okupantų išvarymas“, laukia kovos. Jis taip užsiminė, kad sudėtinga situacija išlieka šalies pietuose bei Donbaso regione. Taip pat, pasak V. Zelenskio, Mariupolyje rusai telkia „potencialą smarkiems smūgiams“.

Atnaujinta 23.59

JAV prezidentas Joe Bidenas neketina kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai praneša UNIAN, cituodami Baltųjų Rūmų ryšių su visuomene skyriaus vadove Kate Bedingfield, kuri šią žinią paskelbė CNN.

„Mums buvo visiškai akivaizdu, kad bet koks diplomatijos atnaujinimas šiame lygmenyje pareikalatų iš rusų rimtos deeskalacijos demontracijos. O mes to nematėme“, – CNN sakė K. Bedingfield.

Atnaujinta 23.46

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše kreipėsi į ukrainiečius.

„Mes atsilaikėme keleriopai kartų daugiau nei galvojo priešas. Jie sakė – trys arba penkios dienos. Jie galvojo, kad jiems to pakaks norint užimti visą šalį. Bet jau 36-ta para. Ir mes stovime. Ir kausimės toliau. Kaip ten bebūtų, mes visi privalome galvoti apie ateitį. Apie tai, kokia bus Ukraina po šio karo. Kaip mes gyvensime. Tai ir yra karas už mūsų ateitį. Už mūsų gyvenimą“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Atnaujinta 23.37

Pasak UNIAN, Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickijus 23.30 val. paneigė informaciją apie sprogimus regione.

Atnaujinta 23.20

Odesoje, Lvive bei kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose ketvirtadienį vakare pasigirdo oro pavojaus sirenos. Apie tai pranešama ir „Telegram“ kanaluose, ir vietinėje žiniasklaidoje. Gyventojai raginami būti saugiose slėptuvėse.

UNIAN skelbia, kad nugriaudėjo sprogimai Odesoje, Lvive bei Dnipre, tačiau oficialios informacijos kol kas nėra.

Atnaujinta 23.11

Ukrainos Rada praneša, kad penktadienį ryte vyks evakuacija iš Berdiansko į Zaporižę, tam paruošta dešimtys autobusų.

Atnaujinta 22.17

Taip pat, anot „Sky News“, Jungtinės Tautos ruošiasi atsiųsti savo atstovus į Černobylio AE. Apie tai pranešama po to, kai iš šios vietos pasitraukė rusų kariai.

Atnaujinta 22.14

Kaip praneša „Sky News“, karo Ukrainoje metu žuvo 148 vaikai. Jungtinių Tautų duomenimis, iš viso žuvo daugiau kaip 1,1 tūkst. civilių gyventojų. Anot Ukrainos gynybos ministrijos, nuo karo pradžios sugriauta 15 šalies oro uostų.

Atnaujinta 21.55

Rusijos oro antskrydžių pavojus Ukrainos sostinėje Kyjive, JAV Vyriausybės vertinimu, ir toliau išlieka labai didelis.

Rusijos kalbos apie deeskalaciją yra „graži retorika“, ketvirtadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Tai esą nereiškia, kad grėsmė iš oro mažėja. Jei sausumos pajėgų apie Kyjivą ir mažėja, rusų kariuomenė toliau vykdo oro antskrydžius. Per praėjusias 24 valandas oro antskrydžių skaičius buvo labai padidintas. Atakos pirmiausiai sukoncentruotos į Kyjivą ir Černihivą.

Atnaujinta 21.49

Kaip skelbia NEXTA, remiantis Ukrainos energetikos ministerijos informacija, 1339 gyvenviečių šalyje neturi elektros.

Atnaujinta 21.22

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk pranešė, kad iš Mariupolio išsigelbėjo apie 75 tūkst. gyventojų, tačiau apie 100 tūkst. žmonių dar liko ir laukia evakuacijos. Ji taip pat nurodė, kad apie 45 tūkst. šio miesto žmonių buvo išvežti į Rusiją. Anksčiau Ukrainos Rada skelbė, kad nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. Mariupolio gyventojų per prievartą buvo išgabenti į Rusiją.

Atnaujinta 20.59

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant didžiausią šalyje lustų gamintoją, skirdamos dar vieną ekonominę bausmę už Maskvos invaziją į Ukrainą.

Į sąrašą įtrauktų fizinių ir juridinių asmenų visas turtas Jungtinėse Valstijose bus užblokuotas, apie jį bus privalu pranešti Amerikos Vyriausybei.

Atnaujinta 20.56

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį tiesiogiai kreipėsi į Australijos parlamentą, prašydamas suteikti daugiau pagalbos kare su Rusija, įskaitant pėstininkų kovos mašinų tiekimą Kyjivui ir sankcijų griežtinimą Maskvai.

V. Zelenskis pastaruoju metu kreipiasi į pasaulio teisėkūros institucijas, pritaikydamas savo žinutes konkrečioms šalims.

Ukrainiečių lyderis, be kita ko, ragino uždrausti Rusijos laivams įplaukti į tarptautinius uostus.

„Mums reikia daugiau sankcijų Rusijai, galingų sankcijų, kol jie liausis šantažuoti kitas šalis savo branduolinėmis raketomis“, – per vertėją sakė V. Zelenskis.

Jis konkrečiai paprašė perduoti jo šaliai Australijos gamybos keturiais ratais varomų pėstininkų kovos mašinų „Bushmaster“.

„Jūs turite itin gerų pėstininkų kovos mašinų „Bushmaster“, galinčių labai padėti Ukrainai, taip pat kitos įrangos“, – kalbėjo prezidentas.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas anksčiau sakė V. Zelenskiui, kad Kanbera Ukrainai suteiks papildomos karinės pagalbos, tokios kaip taktiniai spąstai, bepilotės oro ir antžeminės sistemos, maisto daviniai ir medicinos reikmenys. Vėliau S. Morrisonas pranešė, kad papildoma pagalba kainuos 25 mln. australų dolerių (17 mln. eurų).

„Turite mūsų maldas, bet taip pat mūsų ginklus, mūsų humanitarinę pagalbą, mūsų sankcijas prieš tuos, kas siekia atimti jūsų laisvę; netgi turite mūsų anglis“, – pareiškė S. Morrisonas.

Kanbera jau pažadėjo arba suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 91 mln. australų dolerių (62 mln. eurų), humanitarinės pagalbos už 65 mln. australų dolerių (44 mln. eurų) ir 70 tūkst. tonų anglių, kurių vertė siekia 70 mln. eurų.

Atnaujinta 20.42

NEXTA dalinasi vaizdais iš atkovoto Irpinės miesto.

Atnaujinta 20.40

Slavutičiaus mero Jurijaus Fomičevo teigimu, rusų kariai, kurie traukėsi iš Černobylio AE, su savimi išvežė ir į nelaisvę paimtus Ukrainos nacionalinės gvardijos karius.

„Šiandien daugelyje gyvenviečių buvo pastebėta, kad priešas išvažiuoja. Kol kas mes nežinome, kur link jie juda, bet mes žinome, kad su jais – AE saugoję Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai, kurie nuo pirmos dienos buvo paimti į nelaisvę ten. Juos pasiėmė ir išvežė“, – cituojama J. Fomičevas.

Ukrainos Rada „Telegram“ kanale taip pat skelbia, kad yra įrodymų, jog apie 40 tūkst. civilių ukrainiečių iš užimtų teritorijų per prievartą išvežta į Rusiją arba Baltarusiją.

„Vien iš Mariupolio, remiantis miesto vadovybe, nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. žmonių išvežta į „filtravimo“ punktus, o vėliau – į Rusijos teritoriją“, – pranešė Rada.

„Tai yra tarptautinių humanitarinių teisių pažeidimas ir nusikaltimas prieš žmogiškumą“, – pridūrė ji.

Atnaujinta 20.14

Ukrainos Rada „Telegram“ kanale skelbia, kad Rusijos okupantų pajėgos mėgina suburti naują karių grupę Slobožanščinos pusėje ir tokiu būtų kontroliuoti Charkivo, Luhansko ir Donecko regionų dalis. Taip pat – surengti Slovjansko ir Kramatorsko blokadas.

Be to, nurodoma, kad priešas tęsia Popsanos miesto atakas. Manoma, kad tokiu būdu siekiama nukreipti Ukrainos kariuomenės lyderių dėmesį nuo Iziumo ir Mariupolio kontrolės.

Rada taip pat praneša, kad į Baltarusijoje esantį Gomelio miestą buvo perkelta apie 200 samdinių iš Artimųjų Rytų. Tame pačiame mieste buvo aptiktos trys „Iskander“ raketų sistemos bei du „S-300“ gynybos sistemos.

„Rusija toliau veža raketas į Baltarusiją, kad galėtų intensyviau atakuoti Ukrainos gyvenvietes bei infrastruktūrą“, – nurodo Rada.

Užsimenama, kad okupantai aktyviai užminuoja paliktą karinę techniką Ukrainoje.

Dar skelbiama, kad laikinai užimtose teritorijose priešas riboja vietinių žmonių judėjimą: Rusijos pajėgos ima ukrainiečius įkaitais ir išveža pagrobtus daiktus.

Anot Rados, Ukrainos pajėgos sėkmingai atlieka savo užduotis, atremia pasitraukiantį priešą ir braunasi pro okupantų gynybines pozicijas ir taip atkovoja užimtas šalies dalis.

Atnaujinta 19.46

Rusijos pajėgoms apšaudžius humanitarinę koloną prie Černihivo miesto, vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sunkiai sužeisti.

Atnaujinta 19.28

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko interviu „Sky News“ įspėjo rusų karius, kad šie pasitrauktų. Anot jo, Ukrainoje visi dabar yra pavojuje ir niekas nenori mirti.

„Bet dabar situacija yra dėl mūsų ateities, mūsų vaikų ateities, todėl mes turime tai ginti“, – teigė V. Klyčko.

Atnaujinta 18.51

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos į Ukrainą.

„Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.

Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą taip pat įtraukta „aukšto rango pareigūnų... visuomenės veikėjų ir žiniasklaidos darbuotojų, asmeniškai atsakingų už antirusiškų sankcijų propagavimą, rusofobinių nuotaikų kurstymą ir rusakalbių gyventojų teisių bei laisvių varžymą“, nurodė ministerija.

URM pridūrė, kad ES delegacija Maskvoje buvo informuota apie šį sprendimą, ir pareiškė, kad „bet kokios priešiškos sankcijos“, įvedamos ES ir jos narių, sulauks „rūstaus atsako“.

Bendrijos sankcijos yra nutaikytos į Rusijos ekonomiką; jomis taip pat įvedami draudimai atvykti į ES teritoriją ir įšaldomas turtas, susijęs su Maskvos režimo įtakingais veikėjais, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną.

Atnaujinta 18.50

UNIAN cituoja Ukrainos prezidento patarėją Oleksijų Arestovičių, kuris projekto FREEDOM transliacijoje pranešė, kad dalis rusų pajėgų iš Brovarų pusės atsitraukia, bet dalis lieka ir išlaiko savo pozicijas.

Šiaurės rytų pusėje – Bučoje, Hostomelyje – yra ženklų, kad Rusijos kariai stoja gynybon ir nusimato kovos. Sumų srityje vyksta rotacija.

Anot O. Arestovičiaus, Mariupolyje situacija yra „siaubinga“, o Iziumo mieste kovos „paaštrėjusios“.

Atnaujinta 18.24

Rusijos pajėgos traukiasi iš Černobylio atominės elektrinės komplekso Ukrainoje

Rusijos pajėgos, vasario 24-ąją užėmusios Ukrainos šiaurėje esantį nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės kompleksą, ketvirtadienį pradėjo trauktis iš jėgainės ir ją supančios atskirties zonos, pranešė ukrainiečių valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Enerhoatom“.

„Šį rytą įsibrovėliai paskelbė ketinantys išvykti iš Černobylio atominės elektrinės“, – sakoma per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbtame „Enerhoatom“ pranešime.

Rusijos pajėgos iškeliavo dviem kolonomis Ukrainos sienos su Baltarusija link“, bet „nedidelis skaičius“ rusų karių tebėra jėgainės teritorijoje, pridūrė bendrovė.

„Taip pat esama įrodymų, kad Rusijos kariai, apsupę Slavutyčo miestą, šiuo metu ruošiami judėti Baltarusijos link“, – rašo „Enerhoatom“.

Slavutyče gyvena daugiausiai Černobylio atominės elektrinės darbuotojai.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praeito mėnesio pabaigoje buvo nuogąstaujama dėl potencialios radiologinės taršos iš Černobylio.

Černobylio jėgainės 4-ojo bloko reaktorius sprogo 1986 metų balandžio 26 dieną. Tai buvo didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, nusinešusi šimtus žmonių gyvybių ir paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje Europos dalyje.

Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną.

Atnaujinta 18.22

Ukrainos Rada kviečia pasaulio valstybes pervadinti gatves, kuriose veikia Rusijos ambasada, į „Ukrainos gatvę“. Tam siūloma pasirašyti peticiją, pasirenkant šalį, kurioje veikia Rusijos diplomatinės atstovybės.

„Rusai privalės perskaityti Ukrainos pavadinimą visur ir kone visada“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

LRT.lt primena, kad prieš kelias savaites Vilniuje esanti gatvė, kurioje yra Rusijos ambasada buvo pavadinta Ukrainos didvyrių gatve.

Atnaujinta 18.13

Naujienų agentūra UNIAN „Telegram“ kanale praneša, kad prie Černihivo rusai apšaudė autobusų koloną, kurioje buvo savanoriai. Penki autobusai mėgino patekti į apsuptą miestą, kad galėtų evakuoti gyventojus. Pasak Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarės Liudmilos Denisovos, transporto priemonėse buvo tik civiliai savanoriai.

Atnaujinta 18.07

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant didžiausią šalyje lustų gamintoją, skirdamos dar vieną ekonominę bausmę už Maskvos invaziją į Ukrainą.

JAV iždo departamento teigimu, šios sankcijos yra „dalis jo priemonių, nukreiptų prieš Kremliaus sankcijų apėjimo / išvengimo tinklus ir technologijų įmones, kurios yra Rusijos Federacijos karo mašinos įrankiai.“

Atnaujinta 17.52

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino 2 gyvenvietes Černihivo srityje. Dabar kariai siekia išvalyti kovų teritoriją.

Atnaujinta 17.39

JAV įvedė sankcijas 13 asmenų ir 22 įmonėms, susijusioms su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu.

Atnaujinta 17.35

Pranešama, kad Rusijos kariai, užėmę Černobylio atominę elektrinę ir kitus objektus draudžiamojoje zonoje, dviem kolonomis patraukė Ukrainos sienos su Baltarusijos Respublika link, rašoma NNEGC „Enerhoatom“ svetainėje.

„Šį rytą įsibrovėliai Rusijos kariai paskelbė apie ketinimus palikti Černobylio atominę elektrinę Ukrainos stoties personalui. Šiuo metu stotyje liko keli Rusijos kariai“, – pranešė „Enerhoatom“.

Atnaujinta 17.31

Prancūzija reikalauja ilgesnių paliaubų Mariupoliui

Prancūzija pareikalavo ilgesnių paliaubų apsiaustam Ukrainos Mariupolio miestui, kad galėtų būti teikiama humanitarinė pagalba. Rusijos pažadėtų kelių valandų ugnies nutraukimo nepakanka žmonėms evakuoti, ketvirtadienį pareiškė Eliziejaus rūmai. Prancūzija reikalauja, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės sąlygų ir kad būtų užtikrintas dalyvaujančių tarptautinių organizacijų saugumas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu antradienį primygtinai reikalavo humanitarinės pagalbos akcijos nuo kovo pradžios rusų pajėgų apsiaustam miestui. Ketvirtadienį Ukrainos Vyriausybė į Mariupolį nusiuntė 45 autobusus, kad šie išvežtų žmones. Ar tai pavyko, kol kas neaišku.

Ukrainos duomenimis, smarkiai sugriautame mieste vis dar yra per 100 000 gyventojų. Prieš karą jų čia buvo beveik 440 000.

Atnaujinta 17.10

NATO šalys pernai gynybai skyrė milijardus

NATO valstybės pernai gynybai išleido beveik 1,18 trln. JAV dolerių (1,06 trln. eurų). Lyginant su 2020-aisiais, tai yra 5,8 proc. padidėjimas, sakoma ketvirtadienį Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo paskelbtoje ataskaitoje.

Vakarų gynybiniam aljansui priklauso iš viso 30 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių.

Palyginimui: Rusijos karinis biudžetas, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vertinimu, sudarė tik 62,2 mlrd. JAV dolerių (56 mlrd. eurų). Ir Kinijos karinis biudžetas buvo gerokai mažesnis – 207,3 mlrd. JAV dolerių (186 mlrd. eurų).

Tačiau IISS ekspertai įspėja šių skaičių nenaudoti kaip argumento vėl stabdyti išlaidas gynybai. Anot jų, tokios šalys kaip Rusija ir Kinija dėl kitokios sąnaudų struktūros palyginti didelę naudą turi iš investuotų pinigų.

Ir J. Stoltenbergas įspėjo nemažinti pastangų. „Susiduriame su nauja saugumo politikos realybe“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą.

Atnaujinta 17.06

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas aptarė tolesnę gynybos paramą Ukrainai.
A. Jermakas apie tai parašė socialiniame tinkle „Twitter“, praneša „Ukrinform“.

„Turėjau pokalbį su Jake`u Sallivanu. Diskutavome, kaip atremti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir tolesnę JAV gynybos paramą mums“, – rašė jis.

Провів розмову з @JakeSullivan46. Обговорили ситуацію з протидією 🇺🇦агресії з боку 🇷🇺, подальшу оборонну підтримку від 🇺🇸. Окрема увага - переговорному процесу. Пріоритет 🇺🇦 - досягнення миру. Ключовий аспект - безпекові гарантії для нашої держави.

— Andriy Yermak (@AndriyYermak) March 31, 2022

A. Jermako teigimu, ypatingas pokalbio akcentas buvo derybų procesas. „Ukrainos prioritetas yra taikos siekimas. Esminis aspektas – saugumo garantijos mūsų valstybei“, – rašė jis.

Atnaujinta 17.02

Charkivo gyventojai, palikę miestą dėl karo veiksmų, grįžta į miestą.

Tai informacinio teletono eteryje paskelbė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

„Šiandien į Charkivą grįžta daug šeimų. Jei jų butai sunaikinti, suteikiame vietas darželiuose, mokyklose, jiems pastogę laikinai suteikia draugai ar pažįstami. Žmonės grįžta“, – pridūrė jis.

Tačiau I. Terechovas pabrėžė, kad apšaudymai mieste nesiliauja.

Atnaujinta 16.57

Putino populiarumas nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo – sociologinis tyrimas

Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Vladimiro Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80 proc. respondentų palaiko Rusijos prezidento veiksmus, pranešė Levados centras, nepriklausoma sociologinių tyrimų grupė.

Pirmoji nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną atlikta Levados centro apklausa parodė, kad net 83 proc. rusų pritaria V. Putino veiksmams, nors vasario pradžioje tokių buvo 71 proc.

Sociologų teigimu, tik 15 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepritaria – vasarį jų buvo 27 proc., o 2 proc. respondentų pareiškė neturintys nuomonės.

Rusijos vyriausybė ir jos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas taip pat pagerino savo reitingus, parodė apklausa.

Prokremliškos sociologinių tyrimų agentūros taip pat paskelbė savo apklausų rezultatus, ir jie patvirtina, kad V. Putinui pritaria daugiau nei 80 proc. respondentų.

V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.

Šią žinią kasdien kartojo valstybinės televizijos kanalai, o dauguma vyriausybės atžvilgiu kritiškų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti arba buvo blokuotos.

Rusija taip pat pripažino kriminalizavo „melagingos“ informacijos apie jos ginkluotąsias pajėgas skelbimą, blokavo populiarius socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Atnaujinta 16.36

Kremlius neigia JAV ir JK teiginius, kad Putinas „suklaidintas“ dėl padėties Ukrainoje

Kremlius ketvirtadienį paneigė JAV ir Jungtinės Karalystės teiginius, kad prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo jam atskleisti, kokia yra Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje tikroji padėtis.

V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

„Nei Valstybės departamentas, nei Pentagonas neturi jokios realios informacijos apie tai, kas vyksta Kremliuje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Jie nesupranta prezidento Putino, nesupranta sprendimų priėmimo mechanizmo ir mūsų darbo stiliaus“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės agentūros GCHQ elektroninės žvalgybos agentūros direktorius Jeremy Flemingas ketvirtadienį pareiškė, kad „Putino patarėjai bijo jam pasakyti tiesą“ apie Rusijos kariuomenės pajėgumus pasiekti greitą pergalę ir ukrainiečių pasiryžimą priešintis.

Anksčiau Baltieji rūmai per spaudos konferenciją pristatė išslaptintą žvalgybinę informaciją; remiantis ja V. Putino santykiai su savo generolais yra pablogėję.

Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield teigė, kad prezidentas „jaučiasi suklaidintas Rusijos kariuomenės“.

Šios informacijos nepavyko nepriklausomai patvirtinti.

Pasak D. Peskovo, „ne tik gaila“, kad buvo išsakyti tokie teiginiai, bet tai „kelia susirūpinimą, nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus, neapdairius sprendimus, turinčius labai blogas pasekmes“.

Atnaujinta 16.19

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitikime Varšuvoje aptarė Ukrainos gynybą ir paramą. Tai Ukrainos užsienio reikalų ministras parašė savo „Twitter“ paskyroje, praneša „Ukrinform“.

„Plėtodamas aktyvų dialogą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šiandien priėmė mane Varšuvoje“, – rašė jis.

In development of their active dialogue with President @ZelenskyyUa, Polish President @AndrzejDuda received me in Warsaw today. We highly value Poland’s strong support for Ukraine and hospitality towards Ukrainians. Free and strong Ukraine means free and strong Poland and Europe. https://t.co/h3vHuqtgV2

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 31, 2022

D. Kuleba pridūrė, kad Ukraina labai vertina stiprią Lenkijos paramą Ukrainai ir svetingumą ukrainiečiams, pažymėdama, kad „laisva ir stipri Ukraina reiškia laisvą ir stiprią Lenkiją ir Europą“.

Atnaujinta 16.14

Pranešama apie sprogimus Charkive bei Kyjive.

Atnaujinta 15.56

Norvegijos premjeras telefonu kalbėjo su V. Putinu

Norvegija įsitraukė į diplomatines pastangas nutraukti Ukrainos karą. Ministras pirmininkas Jonas Gahras Størė ketvirtadienį valandą laiko kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

J. G. Størė, pasak premjero biuro, primygtini prašė V. Putino nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, išvesti rusų dalinius ir leisti humanitarinei pagalbai pasiekti šalį.

Norvegija ir Rusija turi beveik 200 km ilgio bendrą sausumos sieną.

Premjeras pareiškė didelį susirūpinimą dėl kančių, kurias sukėlė Rusijos invazija. Esą būtina daryti viską, kad sprendimas būtų rastas derybomis.

Norvegijos duomenimis, pokalbį iniciavo J. G. Størė. Trečiadienį jis kalbėjosi ir su Ukrainos vyriausybės vadovu Denysu Šmyhalu.

Atnaujinta 15.46

Mirusiųjų skaičius per Rusijos aviacijos smūgį Mykolajivo regiono valstybės administracijos pastatui išaugo iki 20, kai iš griuvėsių buvo ištrauktas dar vieno žmogaus kūnas. Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Valstybinės pagalbos tarnybos Mykolajivo srities skyrius, praneša „Ukrinform“.

„Kovo 31 d. 13 val. per priešo raketų smūgį į regioninės valstybės administracijos pastatą Mykolave ​​žuvo 20 žmonių (gelbėtojai iš griuvėsių išnešė 19 kūnų ir 1 žmogus žuvo reanimacijoje). Gelbėjimo operacija tęsiasi“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 15.36

Ispanijos Vyriausybė į Ukrainą išsiuntė dešimt lėktuvų su puolamaisiais ginklais.

Tai paskelbė šios šalies gynybos ministrė Margarita Robles.

Atnaujinta 15.34

NATO nemato Rusijos pajėgų atsitraukimo ir laukia naujų puolimų

NATO nemato Rusijos pajėgų atsitraukimo Ukrainoje ir mano, kad reikia laukti „papildomų puolamųjų veiksmų“, ketvirtadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas. Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti savo puolimą Donbaso regione rytų Ukrainoje“, – sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje.

„Tuo pat metu Rusija daro spaudimą Kyjivui ir kitiems miestams. Taigi, galime laukti papildomų puolamųjų veiksmų, kurie atneš dar daugiau kančių“.

NATO vertinimas prieštaravo Rusijos derybininkų pasižadėjimui, duotam po šią savaitę Turkijoje vykusių derybų, „radikaliai“ sumažinti Maskvos karinį aktyvumą šiaurės Ukrainoje, taip pat netoli sostinės Kyjivo.

„Girdėjome neseniai paskelbtus pareiškimus, kad Rusija mažins karines operacijas aplink Kyjivą ir šiaurės Ukrainoje. Tačiau Rusija ne kartą melavo apie savo ketinimus. Taigi apie Rusiją galime spręsti tik pagal jos veiksmus, o ne žodžius“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Akivaizdu, kad iš Rusijos pusės matome mažai noro rasti politinį sprendimą, – sakė jis. – Matome, kad toliau apšaudomi miestai, matome, kad Rusija pergrupuoja kai kuriuos savo karius, dalį jų perkelia, greičiausiai siekdama sustiprinti savo pastangas Donbaso regione“.

J. Stoltenbergas pridūrė: „Yra glaudus ryšys tarp to, kas vyksta mūšio lauke, ir to, kas vyksta prie derybų stalo. Teikdami paramą Ukrainai mes taip pat stipriname jos pozicijas prie derybų stalo“.

Atnaujinta 15.25

Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių parlamentams, paragino Nyderlandus boikotuoti Rusijos eksportuojamą energiją.

„Būkite pasirengę sustabdyti energiją iš Rusijos... kad neprisidėtumėte prie karo milijardais“, – sakė jis vaizdo pareiškime olandų parlamentarams.

Rusija tebėra didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai, tačiau Briuselis nori šiemet dujų importą iš Rusijos sumažinti dviem trečdaliais, kad izoliuotų daugiau nei prieš mėnesį invaziją Ukrainoje pradėjusią Maskvą.

Nyderlandai yra svarbus gamtinių dujų tiekėjas Europoje – šalies Groningeno dujų telkinys yra didžiausias ES. Pastaraisiais metais Nyderlandai dėl besikartojančių žemės drebėjimų regione smarkiai sumažino gavybą.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios ir pačiuose Nyderlanduose vis garsiau raginama didinti gavybą iš Groningeno telkinio, šiuo metu tiekiančią maždaug 4 proc. žemynui reikalingų gamtinių dujų.

Savo kalboje V. Zelenskis taip pat paragino Nyderlandų premjerą Marką Rutte paremti Ukrainos siekį tapti ES nare.

„Mūsų narystė ES priklauso nuo jūsų, – sakė V. Zelenskis. – Ir jūs taip pat tai žinote, Markai Rutte.“

Nyderlandai nedegė noru priimti Ukrainą. Olandų vyriausybė sakė, kad tai „sudėtingas ir komplikuotas procesas“.

V. Zelenskis taip pat palygino apgultą ir intensyviai apšaudomą Ukrainos pietinį Mariupolio uostamiestį su 1940 metų gegužę nacių subombarduotu Roterdamu.

„Roterdamas dabar nustelbia daugelį Europos miestų“, – sakė V. Zelenskis.

Olandų parlamentarai jam plojo atsistoję.

Atnaujinta 14.48

Pokalbyje telefonu su Italijos premjeru Mario Draghi V. Putinas pareiškė, kad dabar nėra tinkamų sąlygų nutraukti ugnį.

Atnaujinta 14.26

V. Putinas pasirašė įsakymą vykdyti pavasario šaukimą į šalies kariuomenę. Dabar į pajėgas planuojama pašaukti 134 500 šauktinių. Rusijos agentūrų duomenimis, tiek pat šauktinių buvo pašaukta ir ankstesniais metais.

Baiminamasi, kad šie šauktiniai bus naudojami Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė JK ir JAV žvalgybų vertinimus, kad V. Putiną jo patarėjai bijo supažindinti su realia informacija apie karą Ukrainoje. Anot D. Peskovo, Vakarai nesupranta Rusijos valdžios sprendimų priėmimo proceso, įvykių Kremliuje ir paties V. Putino, o tai tariamai gali privesti prie klaidingų veiksmų.

Atnaujinta 14.12

Buvęs Didžiosios Britanijos sausumos pajėgų vadas, dimisijos generolas Nickas Parkeris mano, kad NATO patyrė pralaimėjimą, leisdama Rusijai užpulti Ukrainą, ir dabar yra priversta laikytis pasyvios pozicijos.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht kelias savaites atidėliojo ginklų pristatymą Kyjivui, nors šalies gynybos pramonė siūlėsi užpildyti Bundesvero ginkluotės spragas, jeigu jų atsirastų suteikus Ukrainai karinę pagalbą.

Atnaujinta 13.59

Italijos premjeras Mario Draghi pranešė, kad tiek Ukraina, tiek Rusija paprašė Romos tapti viena iš Ukrainos saugumą garantuojančių šalių.

Atnaujinta 13.19

Rusija sudavė raketos smūgį kariniam objektui Dnipropetrovsko srityje, žuvo 2 žmonės, dar 5 buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas Valentynas Rezničenko.

Atnaujinta 13.10

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusija bando išlaikyti užimtas teritorijas ir rengiasi vėl bandyti išplėsti savo kontrolės zoną iki Donecko ir Luhansko regionų administracinių ribų.

Siekdamos pridengti atsitraukiančius dalinius, Rusijos pajėgos vykdo artilerijos atakas ir minuoja vietoves, civilinius pastatus.

Atnaujinta 12.57

Dalį Charkivo rajono Rusijos pajėgos apšaudo be perstojo, išplatintame pranešime nurodė regiono karinė administracija. Tai neleidžia evakuoti civilių. Per pastarąsias 24 val. Rusija surengė 47 atakas Piatichatkos, Oleksijivkos ir Charkivo traktorių gamyklos apylinkėse, panaudodama artileriją, granatsvaidžius, tankus, oro smūgius.

Taip pat buvo fiksuota apie 380 artilerijos sistemų „Grad“ ir „Smerš“ smūgių.

Nuožmiausi susidūrimai vyksta Iziume, jį Rusija nuolatos bombarduoja, o ukrainiečiai bando atverti humanitarinius koridorius, nurodė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Atnaujinta 12.50

Odesos karinė apygarda praneša, kad Rusijos pajėgos rengiasi bombarduoti Odesą ir kitus Juodosios jūros pakrantės miestus „Kalibr“ raketomis.

Atnaujinta 12.18

Rusijos remiami separatistai skelbia apie „reikšmingus laimėjimus Ukrainos rytuose“

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje pareiškė „kontroliuojantys beveik visą Luhansko sritį ir daugiau nei pusę Donecko srities“ – šias teritorijas Maskva paskelbė svarbiausiu savo kariniu tikslu.

AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių. Rusija pripažino vienašališkai pasiskelbusių vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę prieš pat vasario 24 d. pradėtą invaziją į Ukrainą.

„2022 m. kovo 31 d. rytą išlaisvinta daugiau nei 90 proc. Luhansko Liaudies Respublikos teritorijos“, – ketvirtadienį „Telegram“ pranešimų programoje paskelbė apsišaukėliškos respublikos užsienio reikalų ministerija. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas trečiadienį naujienų agentūrai TASS sakė, kad Rusija kontroliuoja „maždaug 55–60 proc.“ regiono teritorijos.

Prieš Ukrainoje prasidedant karui, kurį Maskva vadina „karine operacija“, nuo 2014 m. su Ukrainos armija kariaujantys separatistai kontroliavo maždaug trečdalį kiekvieno šių regionų.

Donecko srityje Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio uostamiestį, jame likusiems civiliams beviltiškai trūksta maisto, vandens ir vaistų. Tūkstančius čečėnų kovotojų į Mariupolį pasiuntęs Rusijos Šiaurės Kaukazo Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas per „Telegram“ sakė, kad „90–95 proc.“ strateginio uostamiesčio kontroliuoja Rusija.

Po kelias savaites trukusių kovų Maskva praėjusią savaitę pareiškė, kad daugiausia dėmesio skirs Donbasui „išlaisvinti“, o antradienį atitraukė dalį pajėgų nuo Ukrainos sostinės Kyjivo ir Černihivo šiaurėje. Ukrainos kariuomenė ir pasaulio ekspertai sako, kad Rusija išvedė dalį pajėgų iš ten, kur buvo beviltiškai įstrigusi, ir permeta pajėgas, kad sustiprintų puolimą Donbase.

Atnaujinta 12.14

11 civilių, tarp jų keturi vaikai, buvo sužeisti, kai rusai paleido baltojo fosforo amuniciją Donecko srityje naktį iš kovo 30 į 31 d. Dar du žmonės buvo sužeisti ketvirtadienio, kovo 31 d., rytą.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadas Pavlas Kyrylenka, praneša „Ukrinform“.

Atnaujinta 12.10

Rusijoje į šalies kariuomenę pavasarį bus pašaukta 134,5 tūkst. asmenų.

Šaukimas truks nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d. Pasak Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos, „tai yra kasmetinė procedūra“, nesusijusi su karu prieš Ukrainą.

Atnaujinta 11.35

Rusijos Užsienio reikalų ministerija neatmestų S. Lavrovo susitikimo su Ukrainos ministru Dmytro Kuleba, tačiau jų pokalbiai turėtų būti „turiningi“.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavosuglu ketvirtadienį pareiškė, kad šalis deda pastangas surengti Rusijos ir Ukrainos ministrų susitikimą po to, kai Stambule vyko šalių delegacijų derybos.

Atnaujinta 11.26

Su Rusija susiję programišiai bandė įsibrauti į NATO tinklus, rašoma „Google“ grėsmių vertinime, jį cituoja „Sky News“.

Ataskaitoje nurodoma, kad Rusijoje įsikūrusi programišių grupuotė „Coldriver“ arba „Callisto“ rengė kibernetines atakas prieš NATO struktūras ir kai kurių Rytų Europos valstybių kariuomenes.

Atnaujinta 11.07

Ketvirtadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Australijos parlamentą ir pabrėžė, kad jei pasaulis būtų „tinkamai nubaudęs“ Rusiją 2014 metais, šalis nebūtų užpuolusi Ukrainos šiemet. Todėl dabar, anot Ukrainos vadovo, pasaulis turi pakeisti tarptautinio saugumo struktūras, neleisti Rusijai apeiti sankcijų ir įvesti papildomas sankcijas. V. Zelenskis taip pat paprašė Australijos atsiųsti karinės įrangos ir prisidėti prie šalies atstatymo pasibaigus karui.

„Ukraina turi turėti visa, ko reikia mūšio lauke. Pavyzdžiui, jūs turite puikių šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“, jos labai padėtų Ukrainai“, – pareiškė V. Zelenskis.

„Aš kviečiu jūsų nuostabią šalį į mūsų pajūrio regionus, į Juodosios ir Azovo jūrų pakrantę atnaujinti mūsų uostų“, – sakė Ukrainos lyderis. „Ukrainos jūrų laivybos atkūrimas gali būti jūsų indėlis į stabilumą“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis taip pat paragino Australiją imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.

Anksčiau ketvirtadienį prieš Ukrainos prezidento kalbą Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pranešė, jog jo šalis įveda papildomus 35 proc. muitus visoms prekėms, importuojamoms iš Rusijos ir Baltarusijos, kad sustiprintų ekonominį spaudimą Maskvai ir Minskui.

Atnaujinta 10.50

Turkija: Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai gali susitikti per ateinančias dvi savaites

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba gali susitikti tolesnių pokalbių po savaitės ar dviejų, ketvirtadienį pranešė Turkija, anksčiau šią savaitę priėmusi abiejų šalių derybininkus.

„Per maždaug savaitę ar dvi gali įvykti aukštesnio lygio susitikimas, bent jau užsienio reikalų ministrų lygiu“, – per televizijos transliuotą interviu sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Atnaujinta 10.48

Marinkoje, Krasnohorivkoje ir Novomichailivkoje Rusijos pajėgos vėl panaudojo fosforo sprogmenis, pranešė regiono administracija. Atakų metu mažiausiai 11 civilių prireikė hospitalizacijos, tarp jų – 4 vaikams.

Atnaujinta 10.39

JK ryšių žvalgybos tarnybos vadovas seras Jeremy Flemingas perspėjo Kiniją, kad pernelyg artima sąjunga su šalimi, kuri ignoruoja tarptautines „kelių taisykles“, nepasitarnaus šalies ilgalaikiams interesams.

Anot žvalgybos vadovo, Kremlius į Kiniją žvelgia kaip į rinką savo naftos ir dujų eksportui ir būdą apeiti sankcijas, o Xi Jinpingas santykiuose mato daugiau niuansų.

„Rusija suvokia, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinija taps vis stipresnė karine ir ekonomine prasme. Kai kurie jų interesai susiduria, Rusija gali būti išstumta iš lygties“, – kalbėjo J. Flemingas.

Atnaujinta 09.54

JK gynybos ministerija teigia, kad, nepaisant Rusijos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas netoli Černihivo, miestą ir toliau bombarduoja rusų lėktuvai bei artilerija.

Rusijos pajėgos toliau išlaiko pozicijas Kyjivo vakaruose ir rytuose, nors dalis karių iš čia atsitraukė, priemiesčiuose artimiausiomis dienomis gali vykti intensyvūs mūšiai.

Mariupolyje tęsiasi intensyvios kovos, nors Ukrainos pajėgos ir toliau kontroliuoja miesto centrą.

Atnaujinta 09.49

Beveik pusė Ukrainos teritorijos užteršta sprogmenimis dėl Rusijos karo prieš kaimynę, trečiadienį sakė aukštas Kyjivo pareigūnas, pranešė vietos žiniasklaida.

Vidaus reikalų viceministras Jevhenas Jeninas sakė, kad maždaug 300 tūkst. kvadratinių metrų Ukrainos teritorijos „užteršta“ sprogstamaisiais įtaisais, tai – Rusijos agresijos padarinys, pranešė „Interfax“ naujienų agentūros Ukrainoje reporteris. Patikrinti šių duomenų kol kas neįmanoma.

J. Jeninas pridūrė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. Ukrainos specialistai išminavo 300 sprogstamųjų įtaisų, taip pat vieną aviacinę bombą. Jie taip pat išvalė 14 hektarų teritorijos.

Atnaujinta 09.39

Luhansko regiono vadovai praneša, kad ketvirtadienį Rusijos artilerija ir toliau vykdo apšaudymus, per smūgį Lysyčansko kuro talpyklai kilo gaisras. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrejus Deščica teigia, kad Kyjivas derasi su Lenkija ir Baltijos šalimis dėl visiško sienų su Rusija ir Baltarusija uždarymo, būtų uždarytos tiekimo grandinės.

Kyjive balandžio 1 d. 11–16 val. bus leidžiama prekyba alkoholiu.

Atnaujinta 08.50

Per Rusijos pajėgų smūgį Mykolajivo administracijos pastatui trečiadienį žuvo mažiausiai 19 žmonių, pranešė ukrainiečių žiniasklaida. Įvykio vietoje ir toliau dirba gelbėtojai.

Atnaujinta 08.40

Ukrainos kariuomenė perėmė Orlovo, Zahradivkos, Kočubejevkos kaimų kontrolę Chersono regione už 50 km nuo Kryvyj Ryho, teigia Dnipropetrovsko karinės apygardos vadas.

Atnaujinta 08.23

Vokietija yra pasirengusi tapti viena iš Ukrainos saugumo garantijas teikiančių šalių, leidiniui „Die Zeit“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Ji pabrėžė, kad garantijas Berlynas galėtų suteikti tik nutraukus ugnį.

Po derybų su Rusijos delegacija Stambule, ukrainiečių derybininkai teigė, kad Kyjivas galėtų sutikti su neutralitetu, jei grupė užsienio valstybių įsipareigotų garantuoti Ukrainos saugumą, o patiriamos agresijos atveju teiktų šaliai pagalbą.

JK taip pat jau pranešė, kad sutiktų teikti tokias saugumo garantijas.

Atnaujinta 08.10

Prancūzijos karinės žvalgybos vadovas gen. Éric Vidaudas palieka savo postą dėl to, kad tarnyba nepakankamai įvertino Rusijos invazijos Ukrainoje grėsmę, bei dėl vidinės reorganizacijos, agentūrai AFP sakė informuotas šaltinis.

Šias pareigas jis ėjo 7 mėnesius.

Atnaujinta 08.00

Rusijos pajėgos pradėjo agresijai naudoti Bresto oro uostą Baltarusijoje, iš kur vykdys bombardavimus, pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministras Vadimas Denisenko. Tačiau baltarusių kariuomenės įsitraukimas į karo veiksmus yra mažai tikėtinas, pažymėjo pareigūnas.

Atnaujinta 07.44

Rusijos gynybos ministerija skelbia ugnies nutraukimą Mariupolį, kad mieste įstrigę civiliai galėtų išvykti. Humanitarinis koridorius iš Mariupolio į Zaporižią per rusų kontroliuojamą Berdianską turėtų būti atvertas 10 val. vietos laiku.

Anot ministerijos, prie operacijos prisidės JT pabėgėlių agentūra ir Raudonasis Kryžius.

Praėjusią savaitę miesto meras sakė, kad mieste tebėra apie 160 tūkst. civilių.

Atnaujinta 07.21

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusijos vadovybė svarsto kurti okupacines struktūras užimtose Ukrainos vietose, tam jau atrenkami teisėsaugos institucijų, prokuratūros pareigūnai, kurie dirbtų čia. Chersono regione FSB psichologinių ir informacinių operacijų grupė bando dėti pamatus apsišaukėliškos „respublikos“ kūrimui, platina melagingą informaciją.

Kjivo apskrityje atsitraukę rusų kariai paliko užminuotų pastatų, tarp jų, ir civilių namai.

Dalis Rusijos dalinių vadų atsisako vykdyti įsakymus, todėl yra šalinami iš pareigų, teigia Ukrainos generalinis štabas. Baltarusijoje vyksta čia atitrauktų Rusijos karių atsargų pildymas, persigrupavimas.

Kai kuriose kryptyse ukrainiečiai vykdo kontratakas, per praėjusią parą Donecko ir Luhansko apskrityse JFO atrėmė 5 rusų atakas, sunaikino karių, 10 tankų, 5 šarvuotąsias ir 13 kitų mašinų, 15 artilerijos sistemų. Ukrainos oro gynyba praėjusią parą sudavė 7 smūgius taikiniams: 4 lėktuvams, bepiločiui orlaiviui ir 2 sparnuotosioms raketoms.

Atnaujinta 07.05

JK žvalgybos vadovas sako, kad Putino patarėjai bijo sakyti jam tiesą apie Ukrainą

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie „žlugusią“ jo Ukrainos karo strategiją, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos aukščiausios komunikacijos šnipinėjimo agentūros vadovas.

V. Putinas „labai neteisingai įvertino“ invaziją, teigia Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas. Tai sakoma jo kalboje, iš anksto parengtoje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje. Jo pastabos pakartoja JAV žvalgybos duomenis, kuriuos prieš dieną paskelbė Baltieji rūmai, rodančius, kad V. Putino patarėjai „dezinformuoja“ jį apie Rusijos operacijos eigą.

Anot JK žvalgybos vadovo, „Rusijos kariams trūksta ginklų ir moralės – jie atsisako vykdyti įsakymus, sabotuoja savo įrangą, net per klaidą numuša savo pačių lėktuvus“.

Plačiau:

Atnaujinta 06.41

Pentagonas: Rusijos kariai Ukrainoje persigrupuoja

Kol kas konkrečiausiai apibūdindamas Rusijos pajėgų atsitraukimą nuo Kyjivo, Pentagonas trečiadienį pareiškė, kad „mažiau nei 20 proc.“ Ukrainos sostinės apylinkėse esančio Rusijos kontingento pradeda „keisti pozicijas“.

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby nenurodė konkretaus karių skaičiaus. Jis sakė, kad tos pajėgos, kurios pradėjo judėti nuo Kyjivo, buvo dislokuotos netoli Hostomelio oro uosto į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Pasak J. Kirby, Maskva veikiausiai atitraukia karius iš Kyjivo, kad papildytų jų atsargas ir pergrupuotų juos taip, kad galėtų panaudoti kitose Ukrainos vietose, o ne siųstų juos atgal į Rusiją.

Atnaujinta 06.39

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sukritikavo „Ritters Sport“ dėl atsisakymo pasitraukti iš Rusijos.

„Sustokite remti karo nusikaltimus“, – ministras rašo tviteryje.

Ritter Sport refuses to pull out of Russia citing possible ‘serious effects’ for the company. However, remaining in Russia brings worse effects, such as a fatal damage to reputation. Stop sponsoring war crimes, Ritter Sport. Save your brand’s name and profits. #BoycottRitterSport pic.twitter.com/cx0t3KNAHV

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 30, 2022

Atnaujinta 04.30

Ukraina prašo Jungtinių Valstijų jai padėti žvalgybos ir koviniais bepiločiais orlaiviais, priešlėktuvinėmis ir priešlaivinėmis raketomis bei atakos lėktuvais.

Toks ginkluotės poreikis yra įtrauktas į sąrašą, kurį Aukščiausiosios Rados delegacija perdavė Kongresui.

Kaip praneša CNN, taip pat prašoma taktinių radarų, elektroninių priemonių prieš dronus, artilerijos, mobiliųjų ligoninių. Iš viso sąraše yra 17 punktų.

Šiuo metu Vašingtone lankosi Ukrainos parlamento delegacija, kurią sudaro tik moterys. Viena iš delegacijos narių Anastasija Radina CNN teigė, kad tikrai remti Ukrainą dabar reiškia duoti jai ginklų – ne tik gynybinių, bet ir puolamųjų.

Atnaujinta 04.10

Pentagono atstovas Johnas Kirby sako, kad karinė žinyba sutinka su Baltųjų rūmų vertinimais, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blogai informuotas apie įvykius Ukrainoje.

Baltųjų rūmų atstovė pranešė, kad, žvalgybos duomenimis, Putino aplinka bijo jam sakyti tiesą ir dezinformuoja apie karinių veiksmų eigą bei ekonominius nuostolius, kuriuos šalis patiria dėl sankcijų.

Johnas Kirbis teigia, kad tokios išvados Pentagonui kelia susirūpinimą. Pasak jo, dėl blogo situacijos nušvietimo Putinas gali priimti ne visiškai neteisingus sprendimus per derybas su Ukraina dėl karo nutraukimo.

Atnaujinta 03.31

Ukrainos ir Rusijos derybos bus tęsiamos penktadienį nuotoliniu būdu.

Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija interneto įraše, kurį cituoja Reuters, teigė, kad Kyjivas pasiūlė abiejų šalių prezidentams susitikti, tačiau Rusija atsisakė, sakydama, kad reikia daugiau padirbėti su sutarties projektu.

Po antradienio susitikimo D. Arachamija pareiškė, kad pasiekta pažangos, jog ateityje būtų galima surengti Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą ir kad pasiūlymai buvo išsiųsti Rusijai.

Nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad antradienio derybose buvo matomi tam tikri optimizmo ženklai, jie sakė laukiantys, ką reiškia Rusijos pareiškimai apie esą karinių veiksmų deeskalaciją.

Atnaujinta 01.12

Rusijos gynybos ministerija pranešė ketvirtadienį laikinai nutrauksianti ugnį, kad būtų galima evakuoti gyventojus iš apsiausto Mariupolio miesto.

Teigiama, kad humanitarinis koridorius bus atvertas į Zaporižę per Rusijos kontroliuojamą Berdianską.

Pranešama, jog siūloma šioje humanitarinėje operacijoje dalyvauti Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto atstovams.

Rusijos gynybos ministerija taip pat pareiškė, kad sutiko su Ukrainos siūlymu per artimiausią parą atidaryti keturis naujus humanitarinius koridorius iš Mariupolio į Zaporižę.

Atnaujinta 00.36

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra negali susisiekti su kai kuriais savo darbuotojais, esančiais Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje, trečiadienį sakė organizacijos vyriausiasis komisaras Filippas Grandi.

„Kai kuriems pavyko ištrūkti. Kai kurie yra ten ir šiuo metu negalime su jais susisiekti“, – sakė jis interviu CNN televizijai.

Atnaujinta 00.32

Rusijos ginkluotosios pajėgos artimiausius 5–7 metus nebus pasirengusios kovai, teigia Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Rusija yra ekonomiškai sužlugdyta. Net jei dabar būtų panaikintos sankcijos, ji atsigautų labai negreitai. Ir svarbiausia, kad jai nepavyks greitai atkurti ginkluotųjų pajėgų. Nes mes įveikėme 60-70 proc. elitinių dalinių, kurių kiekvienas karys kainuoja milijoną dolerių. Ir reikia kelerių metų, kad atsirinktum juos ir parengtum... O kur dabar jų gauti? Ir už kokius pinigus“, – socialiniame tinkle svarsto O. Arestovičius.

Anot jo, Rusija artimiausiais metais keis savo politiką iš mažiau agresyvios į santūresnę.

Atnaujinta 00.23

Kaip skelbia „Sky News“, Didžiosios Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Jeremy Flemingas, viešėdamas Australijoje, atskleis kai kurias žvalgybos išsiaiškintas detales apie Rusijos planus Ukrainoje.

„Sky News“ teigia, kad J. Flemingas aptars Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ planuojamus veiksmus Ukrainoje.

Teigiama, kad GCHQ atskleidė, kad Rusijos kariai netyčia numušė savo lėktuvą ir atsisakė vykdyti karinės vadovybės įsakymus. Anot J. Flemingo, vis labiau atrodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai neteisingai vertina situaciją“ Ukrainoje.