Rusijos karas prieš Ukrainą: Dnipre sunaikinta naftos bazė, Kyjive aidėjo šūviai, Rusija patvirtino pergrupuojanti savo dalinius

Rusija ir toliau tęsia karą prieš Ukrainą. Trečiadienį Rusija patvirtino pergrupuojanti savo dalinius Ukrainoje, dalis pajėgumų nuo Kyjivo ir Černihivo perkeliama Donbaso kryptimi. Vakare pranešta, kad Dnipre raketa sunaikino naftos bazę, o Kyjive vėl nugriaudėjo sprogimas ir aidėjo šūviai.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia teigia, kad Rusija Ukrainoje perėjo prie plano B.

„Žlugus pirminiam žaibiško karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano B. Šiuo planu siekiama išprovokuoti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą, siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir žmones iki kapituliacijos“, – Jungtinėse Tautose sakė S. Kyslycia.

JAV ir NATO pajėgų Europoje aukščiausiasis vadas (SACEUR) gen. Toddas Waltersas pažymėjo, kad JAV žvalgyba manė, jog puldama Ukrainą Maskva sugebės užimti Kyjivą per kelias dienas. Anot jo, JAV pervertino Rusijos pajėgumus ir nepakankamai įvertino Ukrainos kariuomenės gynybinę jėgą.

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusijos pareiškimai apie atitraukiamus karius Kyjivo ir Charkivo kryptimis gali tebūti karių rotavimo priedanga, kuria siekiama sukurti neteisingą įspūdį, kad Maskva nesiruošia šturmuoti Kyjivo.

Aukščiausiosios Rados narys ir Ukrainos delegacijos derybose su Maskva vadovas Davidas Arachamija interviu „RBC“ sakė, kad derybose diskutuojama apie saugumo garantijas Ukrainai, kurios numatytų, kad šalies saugumą garantuojančios valstybės turėtų per maksimalų 72 valandų laikotarpį ataką patiriančiai Ukrainai suteikti būtiną pagalbą ginklais, kariniu įsikišimu ir pan. priemonėmis.

Pagal susitarimą Ukraina ir toliau galėtų gauti ginkluotę iš Vakarų partnerių, kad „sustiprintų savo neutralitetą“, sekdama Šveicarijos ir Izraelio pavyzdžiu.

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies kariuomenė nukovė apie 17,3 tūkst. rusų karių, sunaikino 605 tankus, 1723 pėstininkų mašinas, 305 artilerijos sistemas, 96 raketų paleidimo sistemas (MLRS), 54 priešlėktuvines sistemas, 131 lėktuvą, 131 sraigtasparnį, 81 bepilotį orlaivį, 1184 kitas mašinas, 75 kuro talpyklas, 7 laivus, 21 spec. įrangos vienetus, 4 trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemas.

Trečiadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV vadovu Joe Bidenu. J. Bidenas pažadėjo finansinę 500 mln. dolerių paramą Ukrainai.

Apie antradienio dienos ir trečiadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 04.30

Ukraina prašo Jungtinių Valstijų jai padėti žvalgybos ir koviniais bepiločiais orlaiviais, priešlėktuvinėmis ir priešlaivinėmis raketomis bei atakos lėktuvais.

Toks ginkluotės poreikis yra įtrauktas į sąrašą, kurį Aukščiausiosios Rados delegacija perdavė Kongresui.

Kaip praneša CNN, taip pat prašoma taktinių radarų, elektroninių priemonių prieš dronus, artilerijos, mobiliųjų ligoninių. Iš viso sąraše yra 17 punktų.

Šiuo metu Vašingtone lankosi Ukrainos parlamento delegacija, kurią sudaro tik moterys. Viena iš delegacijos narių Anastasija Radina CNN teigė, kad tikrai remti Ukrainą dabar reiškia duoti jai ginklų - ne tik gynybinių, bet ir puolamųjų.

Atnaujinta 04.10

Pentagono atstovas Džonas Kirbis sako, kad karinė žinyba sutinka su Baltųjų rūmų vertinimais, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blogai informuotas apie įvykius Ukrainoje.

Baltųjų rūmų atstovė pranešė, kad, žvalgybos duomenimis, Putino aplinka bijo jam sakyti tiesą ir dezinformuoja apie karinių veiksmų eigą bei ekonominius nuostolius, kuriuos šalis patiria dėl sankcijų.

Džonas Kirbis teigia, kad tokios išvados Pentagonui kelia susirūpinimą. Pasak jo, dėl blogo situacijos nušvietimo Putinas gali priimti ne visiškai neteisingus sprendimus per derybas su Ukraina dėl karo nutraukimo.

Atnaujinta 03.31

Ukrainos ir Rusijos derybos bus tęsiamos penktadienį nuotoliniu būdu.

Ukrainos derybininkas Davidas Arakhamija interneto įraše, kurį cituoja Reuters, teigė, kad Kijivas pasiūlė abiejų šalių prezidentams susitikti, tačiau Rusija atsisakė, sakydama, kad reikia daugiau padirbėti su sutarties projektu.

Po antradienio susitikimo Arakhamija pareiškė, kad pasiekta pažangos, jog ateityje būtų galima surengti Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą ir kad pasiūlymai buvo išsiųsti Rusijai.

Nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad antradienio derybose buvo matomi tam tikri optimizmo ženklai, jie sakė laukiantys, ką reiškia Rusijos pareiškimai apie esą karinių veiksmų deeskalaciją.

Atnaujinta 01.12

Rusijos gynybos ministerija pranešė ketvirtadienį laikinai nutrauksianti ugnį, kad būtų galima evakuoti gyventojus iš apsiausto Mariupolio miesto.

Teigiama, kad humanitarinis koridorius bus atvertas į Zaporižę per Rusijos kontroliuojamą Berdianską.

Pranešama, jog siūloma šioje humanitarinėje operacijoje dalyvauti Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto atstovams.

Rusijos gynybos ministerija taip pat pareiškė, kad sutiko su Ukrainos siūlymu per artimiausią parą atidaryti keturis naujus humanitarinius koridorius iš Mariupolio į Zaporižę.

Atnaujinta 00.36

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra negali susisiekti su kai kuriais savo darbuotojais, esančiais Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje, trečiadienį sakė organizacijos vyriausiasis komisaras Filippas Grandi.

„Kai kuriems pavyko ištrūkti. Kai kurie yra ten ir šiuo metu negalime su jais susisiekti“, – sakė jis interviu CNN televizijai.

Atnaujinta 00.32

Rusijos ginkluotosios pajėgos artimiausius 5–7 metus nebus pasirengusios kovai, teigia Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Rusija yra ekonomiškai sužlugdyta. Net jei dabar būtų panaikintos sankcijos, ji atsigautų labai negreitai. Ir svarbiausia, kad jai nepavyks greitai atkurti ginkluotųjų pajėgų. Nes mes įveikėme 60-70 proc. elitinių dalinių, kurių kiekvienas karys kainuoja milijoną dolerių. Ir reikia kelerių metų, kad atsirinktum juos ir parengtum... O kur dabar jų gauti? Ir už kokius pinigus“, – socialiniame tinkle svarsto O. Arestovičius.

Anot jo, Rusija artimiausiais metais keis savo politiką iš mažiau agresyvios į santūresnę.

Atnaujinta 00.23

Kaip skelbia „Sky News“, Didžiosios Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Jeremy Flemingas, viešėdamas Australijoje, atskleis kai kurias žvalgybos išsiaiškintas detales apie Rusijos planus Ukrainoje.

„Sky News“ teigia, kad J. Flemingas aptars Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ planuojamus veiksmus Ukrainoje.

Teigiama, kad GCHQ atskleidė, kad Rusijos kariai netyčia numušė savo lėktuvą ir atsisakė vykdyti karinės vadovybės įsakymus. Anot J. Flemingo, vis labiau atrodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai neteisingai vertina situaciją“ Ukrainoje.

Atnaujinta 23.47

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš vidurnaktį kreipėsi į ukrainiečius.

„Mes niekuo netikime – jokiais gražiais žodžiais. Mūšio lauke yra reali situacija. Ir dabar tai yra pagrindinis dalykas. Nieko neatiduosime. Ir mes kovosime už kiekvieną savo žemės metrą, už kiekvieną savo žmogų“, – sakė prezidentas.

Jis sakė, kad trečiadienis buvo aktyvi diplomatiniu požiūriu diena. V. Zelenskis trečiadienį telefonu kalbėjo su JAV prezidentu Joe Bidenu, taip pat jis kreipėsi į Norvegijos parlamentą.

V. Zelenskis atšaukė Ukrainos ambasadorius iš Maroko ir Sakartvelo.

„Yra, kurie dirba kartu su visais dėl valstybės gynybos, o yra tokių, kurie švaisto laiką ir dirba tik tam, kad išsaugotų pareigas. Nebus ginklų, nebus sankcijų, nebus jokių ribojimų Rusijos verslui – ieškok kito darbo“, – sakė jis.

Prezidentas sakė, kad derybų procesas – kol kas tik žodžiai: Rusijos pajėgos kaupiasi smogti Donbase. „Mes tam ruošiamės“, – pridūrė V. Zelenskis

Atnaujinta 23.35

JAV gynybos departamentas pranešė, kad pirmosios šešios iš daugmaž trisdešimties naujos JAV saugumo pagalbos Ukrainai siuntų jau nugabentos į regioną.

„Medžiagos į regioną patenka kiekvieną dieną, įskaitant pastarąsias 24 valandas“, – sakė Jungtinių Valstijų gynybos departamento atstovas Johnas Kirby.

Atnaujinta 23.26

Net ir karinės padėties sąlygomis Ukrainoje nuo balandžio 1 dienos pamažu pradės veikti kultūros ir meno įstaigos. Apie tai pranešė Kultūros ir informacijos politikos ministerija.

„Menas – tikras vaistas nuo psichikos žaizdų. Todėl menininkai yra pasiruošę nesustodami dirbti, kad palengvintų žmonių kančias, patiriamas dėl karo baisumų, suteikti teigiamų emocijų suaugusiems ir vaikams“, – sakė ministras Aleksandras Tkačenka.

Atnaujinta 23.08

Rusijos kariai, užėmę Černobylio atominę elektrinę ir gavę radiacijos, buvo nuvežti į Baltarusijos radiacinės medicinos centrą Gomelyje.

Pasak „Ukrinform“, socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai paskelbė Ukrainos valstybinės atskirųjų zonų valdymo agentūros visuomeninės tarybos narys Jaroslavas Jemeljanenka.

Atnaujinta 23.02

Ukrainos Aukščiausioji Rada siūlo nustatyti atlygį Rusijos kariuomenei už savanorišką karinės technikos atidavimą – nuo ​​10 tūkstančių iki vieno milijono dolerių.

Ukrainos parlamentas įregistravo įstatymo projektą „Dėl atlyginimo už savanoriškai perduotą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tinkamą naudoti valstybės agresorės kovinę techniką nustatymo“ (Nr. 7229).

Antai keletas įkainių.

Už kovinio lėktuvo (naikintuvo, bombonešio) perdavimą – 1 mln. dolerių, kovinio sraigtasparnio – 500 tūkst. dolerių, raketinio granatsvaidžio iki 122 mm imtinai – 25 tūkst. dolerių, tanko, antžeminės artilerijos (savaeigės) – 100 tūkst., karinės transporto priemonės – 10 tūkst dolerių ir t.t.

Atnaujinta 22.54

Prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas paaiškino, kodėl reikalingas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas.

„Kad galėtume priimti konkrečius sprendimus dėl karo sustabdymo, turime pereiti prie dvišalių prezidentinių derybų formato“, – sakė jis.

Apie tai pranešė „Radio Svoboda“.

Atnaujinta 22.41

Kaip praneša „Insider Ukraine“, Kyjive girdėti garsūs sprogimai. Prieš tai buvo pranešta apie oro pavojų. Taip pat pranešama apie apšaudymus.

Atnaujinta 22.37

Ukrainos vidaus reikalų ministerija skelbia, kuriuose Kyjivo mikrorajonuose daugiausia palikta sprogmenų. Tai Obolonė ir Vynohradaras.

Anot Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmojo pavaduotojo Jevheno Jenino, priešas palieka daug nemalonių „staigmenų“.

Nuo vasario 24 d. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai neutralizavo daugiau nei 300 sprogstamųjų užtaisų, įskaitant vieną lėktuvo bombą. Išvalyta 14 hektarų teritorijos, pranešė J. Jeninas.

Atnaujinta 22.15

Kaip praneša „Zerkalo“, Dnipre raketa sunaikino naftos bazę. Nukentėjusių ir žuvusių nėra. Galingas sprogimas Dnipre nugriaudėjo apie 20 val. 15 val.

Atnaujinta 22.09

Juknevičienė: sankcijos Rusijai turi galioti, kol „Ukrainos žemės nepaliks paskutinis okupantas“

Europarlamentarė, buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė kanalui „Current Time“ sakė, kad Europa turi paskleisti aiškią žinią, kad sankcijos Rusijai bus taikomos, kol „paskutinis okupantas nepaliks Ukrainos žemės“.

R. Juknevičienė pasakojo, kaip Lietuva padeda pabėgėliams, atvykusiems į mūsų šalį. Ji pabrėžė, kad svarbu padėti tiems ukrainiečiams, kurie šiuo metu yra Ukrainoje.

„Labiausiai jaudina tie žmonės, kurie liko okupuotose Ukrainos teritorijose. Mus pasiekia žinios, kad prievartaujamos moterys, žudomi žmonės. To mano karta nemačiusi. Ukrainiečiai sako to nematę net Vokietijos okupacijos metais“, – kalbėjo europarlamentarė.

Pasak R. Juknevičienės, šiuo metu įvestų sankcijų Rusijai nepakanka.

„Nepakanka. Dabar su savo politine grupe, Europos liaudies partija, kaip tik aptarinėjame, kokie mūsų tikslai ir ką galime dar padaryti. Kitą savaitę Strasbūre turėsime sesiją, ten taip pat tai aptarinėsime. Svarbiausia, kad susivienytume, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą.

Tai, kaip ukrainiečiai gina savo šalį, visiems pavyzdys, tuo žavimės. Mes turime eiti iki pergalės, turime padėti Ukrainai nugalėti“, – kalbėjo europarlamentarė.

Ji sakė, kad reikia, kad žmonės žinotų, kad visi ateis padėti atstatyti šią šalį.

R. Juknevičienė sakė, kad dar ne visos šalys sutinka su embargu energetikos sektoriui, iš kurio Rusija daug uždirba. Pasak jos, per dieną Kremlius iš to uždirba, priklausomai nuo naftos ir dujų kainos, apie 600 mln. rublių. Tad, pasak jos, reikia tai nutraukti.

Ji sakė, kad Europa turi aiškiai pareikšti, kad sankcijos Rusijai bus taikomos, kol Ukrainos žemę paliks paskutinis okupantas.

„Nebus jokių derybų. Mes turime laikytis, kol paskutinis okupantas paliks Ukrainą“, – sakė R. Juknevičienė.

Be to, pasak jos, svarbu, kad Ukraina kuo greičiau taptų Europos Sąjungos narės kandidatės statusą.

Atnaujinta 21.45

Pasak Ukrainos prezidento biuro atstovo Kirilo Tymošenkos, 1530 mariupoliečių ir aplinkinių vietovių gyventojų trečiadienį išvyko į Zaporižią savo transportu.

Atnaujinta 21.32

Pranešama, kad Mariupolyje gali būti likę dar 170 tūkst. taikių gyventojų. 150 tūkst. išvyko į kitas Ukrainos vietas, praneša miesto vadovybė.

Atnaujinta 21.29

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius pateikė savo prognozę, kaip klostysis padėtis Ukrainoje artimiausiu metu.

„Mūsų laukia mažiausiai dvi savaitės aktyvios fazės, tada ilga fazė, kai mums reikės juos ištverti stovinčius, negalinčius pulti. <...> Karas niekur nedingo“, – kalbėjo O. Arestovičius.

„Rusija neturi daug rezervų“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 21.19

Rusijos kariuomenė nepraleido evakuacijos kolonos iš Enerhodaro į Zaporižią, „Zerkalo“ cituoja Enerhodaro vadovą Dmytro Orlovą.

„Po ilgų valandų derybų, puoselėjus tiek daug vilčių, kolonai teko apsigręžti. Taikiems piliečiams, tarp jų daugybei vaikų, vėl nebuvo leista pasiekti Zaporižios“, – sakė jis.

Atnaujinta 21.14

Kaip „Current Time“ sakė žurnalistas Romanas Suchanas, praėjusią naktį Kyjive buvo girdėti sprogimų, tačiau apie nukentėjusius žmones nepranešta, nesugriauta pastatų. Anot jo, savaitę Kyjive sąlyginai ramu.

Atnaujinta 20.47

„NEXTA Live“ praneša apie sprogimą Dnipre. Dnipro meras Borysas Filatovas, kaip praneša „Ukrinform“, sakė manąs, kad tai buvo raketų ataka.

Atnaujinta 20.46

Charkivo meras Ihoris Terechovas paragino Ukrainos verslininkus grįžti į įprastas vėžes ir toliau dirbti.

Jis paskelbė, kad Charkive nuo vasario 24-osios sugriautas 1531 pastatas, dauguma iš jų – gyvenamieji namai. Pasak mero, Rusijos armija sunaikino 70 mokyklų, 54 vaikų darželius, 16 ligoninių.

„Kreipiuosi į Charkivo verslą. Miestui ir šaliai reikia iš naujo paleisti ekonomiką. Dirbkite, užsidirbkite, kelkite ekonomiką. To laukia Charkivas, to laukia visa Ukraina“, – sakė meras.

Atnaujinta 20.26

Rusijos gynybos ministerija patvirtino savo dalinių „pergrupavimą“ prie Kyjivo ir Černihivo.

„Kyjivo ir Černihivo srityse vyksta planuotas dalinių pergrupavimas“, – trečiadienio vakarą Maskvoje sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusijos kariai ten esą įgyvendino savo pagrindinius uždavinius. Dalinių perdislokavimo tikslas „pirmiausia yra užbaigti visiško Donbaso išlaisvinimo operaciją“.

Po pokalbių su Ukraina Rusija antradienį pažadėjo smarkiai sumažinti savo karinį aktyvumą prie Kyjivo ir Černihivo.

Rusijos gynybos ministerija pakartojo, kad pirmasis „karinės specialiosios operacijos“ – taip Maskva vadina karą prieš kaimyninę šalį – etapas sėkmingai baigtas.

Atnaujinta 20.23

Irpinėje dirba gelbėtojai. Jie ieško žuvusiųjų kūnų.

Atnaujinta 20.06

Rusija perdislokuoja savo pajėgumus prie Kyjivo ir Černihivo, dalis karių juda į Rytų Ukrainą. Kaip skelbia „Ukrinform“, tai telefonu pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Dalis tų žmonių, kurie judėjo Černihivo ir Kyjivo kryptimis, šiandien yra perkeliami, dalis jų – į Charkivo ir Donecko kryptį. Ten priešas dabar stiprina savo grupes, siekdamas padidinti spaudimą mūsų vaikinams ir merginoms, kurie gina mūsų šalį Charkivo, Donecko ir Luhansko srityse“, – sakė O. Danilovas.

Atnaujinta 19.48

Baltieji Rūmai skelbia, kad JAV prezidentas Joe Bidenas informavo prezidentą V. Zelenskį, kad Jungtinės Valstijos ketina suteikti Ukrainos Vyriausybei 500 mln. dolerių pagalbą. Jis taip pat apžvelgė praėjusią savaitę paskelbtas papildomas sankcijas ir humanitarinę pagalbą. Prezidentas V. Zelenskis informavo prezidentą J. Bideną apie Ukrainos derybų su Rusija situaciją.

Atnaujinta 19.36

Donecko srityje Rusijos armija panaudojo fosforo sviedinius, jie panaudoti Marijinkos mieste.

„Ukrinform“ duomenimis, apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kirylenka.

Atnaujinta 19.24

Ką tik baigėsi V. Zelenskio valandos trukmės pokalbis su Joe Bidenu. Per jį buvo aptarta situacija mūšio lauke ir prie derybų stalo.

„Kalbėta apie konkrečią gynybinę paramą, naują sankcijų paketą, makrofinansinę ir humanitarinę pagalbą“, – skelbia Ukrainos prezidentas.

Just finished an hour-long conversation with @POTUS. Shared assessment of the situation on the battlefield and at the negotiating table. Talked about specific defensive support, a new package of enhanced sanctions, macro-financial and humanitarian aid.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 30, 2022

Atnaujinta 19.19

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidajus praneša, kad regione paūmėjo padėtis. Du žmonės žuvo, penki buvo sužeisti, 21 žmogus buvo išgelbėtas iš griuvėsių ir gaisrų.

Lisičianskas apšaudomas iš artilerijos, Popasnaja – iš aviacijos. Smarkiai apšaudžius Severodonecką, Rubižnę, Lisičianską, Kremenają, buvo apgadinta apie 18 objektų, tarp jų šeši daugiabučiai ir šeši privatūs gyvenamieji namai, policijos skyriaus pastatas, ūkiniai pastatai, garažai, infrastruktūros objektai, automobiliai.

Per apšaudymą žuvo policininkas.

Atnaujinta 19.06

Ukrainos delegacijos narys, prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas per konferenciją žiniasklaidai sakė, kad Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius dalyvauja Rusijos ir Ukrainos derybose kaip tarpininkas ir moderatorius, skelbia UNIAN.

Anot M. Podoliako, Londone gyvenantis rusų milijardierius „yra itin efektyvus tarpininkas“.

Atnaujinta 18.56

Jungtinės Tautos praneša, kad Ukrainoje užregistruota daugiau nei 1000 civilių mirčių.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 d. biuras patikrino 1 189 civilių mirtis Ukrainoje, įskaitant 98 vaikų.

Tačiau tikėtina, kad tikrasis aukų skaičius yra kur kas didesnis, sakė ji. Juolab, pasak M. Bachelet, sunku patvirtinti aukas labiausiai nuo karo nukentėjusiose vietovėse, pavyzdžiui, Mariupolyje.

Atnaujinta 18.52

Mariupolyje per dvi Rusijos karines atakas nukentėjo Raudonojo Kryžiaus sandėlis, tai patvirtina palydovinės „Maxar Technologies“ nuotraukos, praneša CNN.

Apgadinto pastato nuotrauką paskelbė Ukrainos nacionalinės gvardijos „Azov“ padalinys. Pasak jo, pastatas buvo apšaudytas Rusijos lėktuvų ir artilerijos.

Atnaujinta 18.45

Kaip praneša „NBC News“, remdamasis išslaptinta žvalgybos informacija, tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos gynybos ministerijos tvyro „nuolatinė įtampa“ galimai dėl to, kad V. Putino patarėjai „pernelyg bijo pasakyti jam tiesą“ apie Rusijos nesėkmes Ukrainoje.

„Manome, kad Putinas yra klaidingai informuojamas jo patarėjų apie tai, kaip blogai veikia Rusijos kariuomenė ir kaip Rusijos ekonomika yra žalojama sankcijų, nes jo vyriausieji patarėjai bijo sakyti jam tiesą“, – „NBC News“ cituoja oficialų pareigūną.

Atnaujinta 18.32

Kaip praneša CNN, JAV prezidentas Joe Bidenas dabar kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Atnaujinta 18.23

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį teigė, kad Vakarų šalys turi veržti sankcijų kilpą ant Rusijos kaklo, kol visi jos kariai pasitrauks iš Ukrainos.

Savo kolegų parlamentarų paklaustas, kada reikėtų atšaukti sankcijas Rusijai, B. Johsnonas atsakė: „Mano nuomone, turime nuolat plėsti sankcijas, kol kiekvienas jo (Rusijos prezidento Vladimiro Putino) karys pasitrauks iš Ukrainos.“

Atnaujinta 18.23

Slovakija nurodė Rusijos ambasadai sumažinti savo darbuotojų skaičių, trečiadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Slovakijos užsienio reikalų ministerija.

Atnaujinta 18.15

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tiekti Ukrainai daugiau ginklų ir taikyti Rusijai daugiau sankcijų.

„Kol derybos tęsiasi, Rusija nenutraukė karo veiksmų. Itin svarbu, kad partneriai toliau aprūpintų Ukrainą ginklais ir taikytų Rusijai daugiau sankcijų. Kuo stipresnė Ukraina, tuo geresnį susitarimą galime pasiekti dėl Ukrainos ir Europos saugumo“, – rašo jis „Twitter“ tinkle.

While negotiations continue, Russia has not ceased hostilities. It is crucial that partners continue to provide Ukraine with more arms and apply more sanctions on Russia. The stronger Ukraine is, the better agreement we can achieve for the sake of Ukraine’s and Europe’s security.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 30, 2022

Atnaujinta 18.06

Mykolajyve gelbėtojai dirba tvarkydami regiono valstybės administracijos pastato, kurį sunaikino Rusijos raketa, griuvėsius. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 15. Sužeisti 33 žmonės.

Atnaujinta 17.36

Rusija sutelkia savo pastangas į Rubižnės, Mariupolio ir Popasnos užėmimą, rašo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Atnaujinta 17.14

128-osios Užkarpatės atskirosios kalnų šturmo brigada sunaikino Rusijos kariuomenės kovinį tanką T-72. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgos paskelbė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Rusijos armijos kovinį tanką T-72 visiškai sudaužė 128-oji Užkarpatės atskiroji kalnų puolimo brigada. Nei aktyvioji gynyba, nei vadinamasis „brazieris“ (viršuje suvirinti strypai) nepadėjo prieš nešiojamąją prieštankinių raketų sistemą „Javelin“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 17.06

Kai kuriems „RT France“ darbuotojams užblokuotos banko sąskaitos, teigia televizija

Kremliaus finansuojama propagandinė televizija „RT France“ trečiadienį pareiškė, kad Prancūzijos bankas užblokavo kelių darbuotojų iš Rusijos sąskaitas, ir pasmerkė šį žingsnį kaip diskriminaciją.

„Bankas „Societe Generale“ vienu metu užblokavo kelių mūsų darbuotojų iš Rusijos asmenines atlyginimų sąskaitas“, – platformoje „Telegram“ paskelbė „RT France“ vyriausioji redaktorė Ksenija Fiodorova.

„Tai tikra diskriminacija dėl tautybės. Prancūzija pasiekė dar vieną dugną“, – parašė ji.

Europos Sąjunga uždraudė RT ir Kremliaus kontroliuojamai „Sputnik“ transliuoti bloko teritorijoje per palydovinę ir kabelinę televiziją, taip pat per programėles ar internetą.

Be to, Briuselis įšaldė šių žiniasklaidos priemonių licencijų galiojimą ES. Šis sprendimas palietė ir RT patronuojamąsias įmones, transliuojančias anglų, vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbomis.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Maskva sulaukė beprecedentės Vakarų sankcijų bangos, įskaitant tarptautinių pinigų pervedimų ribojimus.

Rusų valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo „Societe Generale“ atstovės pareiškimą, kad bankas griežtai laikosi galiojančių tarptautinių sankcijų, todėl kai kurių operacijų tikrinimas gali vėluoti.

Atnaujinta 16.56

UNHCR: savo namus jau paliko ketvirtadalis visų ukrainiečių

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė 4 019 000 žmonių, o dar daugiau kaip 6 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje. Tai reiškia, kad savo namus jau paliko mažiausiai ketvirtadalis visų ukrainiečių, praneša BBC.

Tad dabar apie 4 mln. žmonių, daugiausiai – moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės yra priklausomi nuo kaimyninių šalių, kad išgyventų. Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vien Lenkija jau priglaudė 2,3 mln. ukrainiečių.

Nors Rusija davė ženklų, kad gali sumažinti savo puolimo mastą, Ukrainos miestai apšaudomi ir toliau.

Atnaujinta 16.45

ES svarsto galimybę artimiausiu metu sugriežtinti sankcijas Rusijos Federacijai.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, svarstomos sankcijos Rusijos bankams ir verslininkų šeimoms, taip pat griežtinami kriptovaliutos naudojimo apribojimai.

Kitą savaitę laukiama Europos Komisijos pasiūlymo dėl naujų sankcijų. Dėl to turi susitarti visos 27 šalys narės.

Atnaujinta 16.36

Gelbėtojai rado 14 kūnų po Rusijos raketos smūgiu apgadintais Nikolajaus regiono valstybės administracijos griuvėsiais. Be to, dar vienas sužeistas mirė ligoninėje.

Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Iš viso įvykio vietoje dirba 63 gelbėtojai ir 12 Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos automobilių.

Atnaujinta 16.16

Atitinkamą pareiškimą per „Telegram“ padarė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Priešas apšaudė Lysyčanską artilerijos sistemomis apie 10 valandą ryto, keturi šeimos nariai buvo sužeisti. Abu tėvai buvo sužeisti skeveldromis. Jų būklė stabilizavosi. Su vaikais situacija kur kas blogesnė. Jie yra kritinės būklės vietinėje ligoninėje“, – sakė S. Haidajus.

Atnaujinta 16.04

Klausimas dėl Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Černobylio ir Zaporižios atominių elektrinių teritorijų turėtų būti svarstomas skirtingais lygmenimis, ypač Ukrainos ir Rusijos derybose.

Tai sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi susitikime su Pietų Ukrainos AE darbuotojais, praneša „Energoatom“.

„Šį klausimą reikia svarstyti įvairiais lygiais. Žinoma, tikimės, kad paliaubų momentas jau arti, o derybos, kurios vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, prisidės prie taikos“, – sakė jis.

Atnaujinta 16.00

2022 metų kovo 30 dieną Rusijos laivai toliau manevruoja netoli Odesos miesto, o Rusijos pajėgų išsilaipinimo grėsmė išlieka. Atitinkamą pareiškimą „Telegram“ kanale padarė Pietų operatyvinės vadovybės karininkas Vladyslavas Nazarovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Priešo laivai toliau manevruoja, o jų išsilaipinimo grėsmė išlieka. Priešas atkakliai vykdo oro žvalgybos operacijas, daro spaudimą ir atakuoja iš oro. Tačiau priešlėktuvinės gynybos daliniai ir visa mūsų regiono gynybos sistema yra gerai pasiruošę atremti bet kokias priešo provokacijas, taip pat panaudoti kraštovaizdžio ypatumus“, – sakė V. Nazarovas.

Atnaujinta 15.52

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjártó apkaltino Ukrainą bandymu „paveikti ši sekmadienį vyksiančius šalies parlamento rinkimų rezultatus“, rašo UNIAN.

Zelenskis ragina Norvegiją tiekti daugiau naftos ir dujų Ukrainai ir ES

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai.

„Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Ukrainos, nuo praeito mėnesio pabaigos kovojančios su Rusijos karine invazija, lyderis pridūrė, kad Rusijos laivams turėtų būti uždrausta įplaukti į uostus visame pasaulyje.

Atnaujinta 15.38

Rusijos delegacija išvyko iš Turkijos, o Ukrainos delegacijos nariai tęsia darbą ir šiandien susitiks su Turkijos pareigūnais, skelbia UNIAN.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė „Žmonių tarno“ frakcijos vadovas, derybų grupės narys Davydas Arachamija.

„Rusijos delegacija išvyko iš Turkijos. Ukrainos derybų grupės nariai tęsia darbą užsienyje. Visų pirma, kovo 30 dieną numatyti susitikimai su aukšto rango Turkijos pareigūnais, kurių metu bus aptartas bendradarbiavimas karinėje-techninėje srityje“, – sakė jis.

Atnaujinta 15.35

Ukrainos kariai Černihivo srityje sunaikino Rusijos pajėgų aprūpinimo mašiną su Rusijos įsibrovėlių logistikos daliniu.

Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Šiaurės operatyvinė vadovybė, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Siversko kryptimi gynybos pajėgos ir toliau dirbą savo darbą. Mūsų gynėjai sutrikdė priešo tiekimą ir „deaktyvavo“ logistikos padalinį“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 15.20

Vokietijoje toliau auga iš Ukrainos atvykstančių pabėgėlių skaičius – tiesa, ne taip sparčiai, kaip dar prieš kelias savaites. Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Vokietijoje registravo 283 365 karo pabėgėlius.

Praėjusią savaitę kasdien sieną kirsdavo apie 7 000 ukrainiečių. Ankstesnėmis savaitėmis kartais per dieną pabėgėlių būdavo daugiau kaip 10 000.

Tačiau kadangi nėra reguliarios pasienio kontrolės ir ukrainietišką pasą turintys asmenys gali atvykti be vizos 90 dienų, pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Vokietijoje gali būti daug didesnis.

JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo karo pradžios prieš beveik penkias savaites Ukrainą paliko daugiau kaip 4 mln. žmonių. Daugiau kaip pusė jų prisiglaudė kaimyninėje Lenkijoje.

Norvegija perdavė Ukrainai dar 2 tūkst. prieštankinių ginklų

Norvegija perdavė Ukrainai dar daugiau gynybai skirtų ginklų. Ukrainiečiai sulaukė 2 000 M72 tipo prieštankinių granatsvaidžių, trečiadienį pranešė Norvegijos gynybos ministerija. Vėliau trečiadienį į Norvegijos parlamentą vaizdo ryšiu turėtų kreiptis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jau kovo pradžioje Norvegija nusiuntė į Ukrainą 2 000 prieštankinių ginklų bei apsaugos įrangos. Tiekdama ginklus, Skandinavijos šalis nori paremti Ukrainą, kad ši galėtų gintis nuo rusų dalinių.

Ukrainiečiams reikia paramos ginklais iš kitų šalių, kad galėtų atsilaikyti prieš tarptautinę teisę pažeidžiantį Rusijos puolimą, sakė Norvegijos gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas.

Atnaujinta 15.08

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį apsilankė vienoje pietų Ukrainoje esančioje branduolinėje jėgainėje.

Tai pirmasis jo vizitas šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios, sukėlusios nerimą dėl galimos branduolinės nelaimės.

R. Grossi ne kartą perspėjo dėl šio konflikto keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.

Rusijos pajėgos vasario 24-ąją – pačią pirmąją savo invazijos į Ukrainą dieną – užėmė nebeveikiančios Černobylio branduolinės jėgainės kompleksą. Jame tebėra saugomos radioaktyvios atliekos.

Atnaujinta 14.40

Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi po susitikimo su S. Lavrovu sakė, kad Pekinas nori pakelti santykius su Maskva „į aukštesnį lygį“. Anot kinų diplomatijos vadovo, šalių santykiai ištvėrė „naują išbandymą, keičiantis tarptautinei situacijai“.

Anot Wango Yi, Kinija palaiko karo Ukrainoje „atvėsinimą“ ir taikų šio klausimo sprendimą.

Atnaujinta 14.38

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusijos bandymai mobilizuoti vadinamuosius savanorius nėra sėkmingi – Kaliningrade pavyko užverbuoti vos 17 asmenų.

Rusija toliau telkia pajėgas Černobylio uždarojoje zonoje ir Polesės kryptyje. Brovarų apskrityje pastebėtas Rusijos dalinių atitraukimas link sienos su Rusija, tačiau rusų pajėgos toliau blokuoja Charkivą, Donecko kryptyje bando užimti Popasnos, Rubižnės ir Mariupolio miestus.

Anot Ukrainos generalinio štabo, antradienio vakarą sprogimas Rusijos amunicijos sandėlyje Belgorode įvyko dėl transporto reikalavimų nesilaikymo.

Atnaujinta 14.03

Kremliaus atstovas D. Peskovas pareiškė, kad Krymas yra „Rusijos dalis“, todėl Maskva neketina apie pusiasalio statusą diskutuoti derybose su ukrainiečiais ir jokiais kitais formatais.

Atnaujinta 13.43

Aukščiausiosios Rados narys ir Ukrainos delegacijos derybose su Maskva vadovas Davidas Arachamija interviu „RBC“ sakė, kad derybose diskutuojama apie saugumo garantijas Ukrainai, kurios numatytų, kad šalies saugumą garantuojančios valstybės turėtų per maksimalų 72 valandų laikotarpį ataką patiriančiai Ukrainai suteikti būtiną pagalbą ginklais, kariniu įsikišimu ir pan. priemonėmis.

Pagal susitarimą Ukraina ir toliau galėtų gauti ginkluotę iš Vakarų partnerių, kad „sustiprintų savo neutralitetą“, sekdama Šveicarijos ir Izraelio pavyzdžiu.

Tačiau taikos sutartį Ukraina sutiks pasirašyti, tik kai Rusija atitrauks savo pajėgas iki vasario 24 d. pozicijų.

Rytų Ukrainos apsišaukėliškų „respublikų“ klausimas tebėra sudėtingas, neutraliteto ir karinių pratybų klausimai taip pat tebėra sprendžiami.

Atnaujinta 13.30

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigia, kad derybose su Ukraina „nėra proveržio ženklų“. Tačiau jis pasveikino ukrainiečius, kad šie neva pateikė konkrečių pasiūlymų raštu. Rusijos delegacijos vadovas trečiadienį turėtų pateikti papildomos informacijos apie derybų procesą, sakė D. Peskovas.

Atnaujinta 12.30

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 17,3 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 17,3 tūkst. žmonių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 605 tankų, 1 723 šarvuotųjų kovos mašinų, 305 artilerijos sistemų, 96 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 54 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 131 lėktuvo, 131 sraigtasparnio, 1 184 automobilių, 7 laivų, 81 drono.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 12.24

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka teigia, kad Rusijos kariai jėga išveža žmones iš apgulto Mariupolio miesto.

„Kyla priešo pasipiktinimas, nes žmonės nerodo noro net ir tokiomis sunkiomis sąlygomis išvykti iš miesto“, – pabrėžė Pavlas Kyrylenka.

Atnaujinta 12.13

JT: iš Ukrainos nuo karo pabėgo per 4 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė 4 019 287 žmonės ir kad daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.

Atnaujinta 11.47

V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad Rusijos „agresijos aktyvioji fazė“ tęsis dar savaitę ar kelias. Aplink Kyjivą rusai palieka dalį pajėgų, kurių tikslas – neleisti Ukrainos kariuomenei perkelti savo pajėgumų kitur; Rusija permeta karius iš Kyjivo apylinkių link JFO kontroliuojamos zonos ir Mariupolio, kad čia įgytų pranašumą, apsuptų ukrainiečius.

Chersono regione Rusijos pajėgos yra priverstos gintis, Ukraina vykdo taktinius veiksmus.

Atnaujinta 10.54

Mariupolyje Rusijos pajėgos apšaudė Raudonojo Kryžiaus ženklu pažymėtą pastatą, praneša Azovo batalionas. Tokiuose pastatuose gali būti sužeistų žmonių, civilių ir humanitarinių reikmenų, todėl tai laikoma karo nusikaltimu, pažymi batalionas.

Atnaujinta 10.50

Rusijos pajėgos antradienį smogė kariniam aerodromui Ukrainos vakaruose ir sunaikino degalų atsargas, pranešė Starokostiantynivo miesto, kuriame yra šis aerodromas, meras.

„Ant mūsų raketomis lyja nuo pirmosios karo dienos, bet šiandienos ataka buvo labai rimta ir padarė reikšmingą žalą“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė meras Mykola Melnyčukas. Jis pažymėjo, kad žuvusių žmonių nėra.

Pasak mero, per bombardavimą sunaikintos maždaug 35 tūkst. gyventojų turinčio miesto degalų ir tepalų atsargos. Starokostiantynivas yra tarp sostinės Kyjivo ir Lvivo.

Žiniasklaida: JK gali perduoti Ukrainai savaeigių artilerijos įrenginių AS-90

Didžioji Britanija svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai „mirtinesnės“ ginkluotės, pavyzdžiui, savaeigių artilerijos įrenginių AS-90. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Times“, remdamasis šaltiniais.

Pasak jų, nors AS-90 buvo pagaminti prieš tris dešimtmečius, galimas jų perdavimas reikštų Jungtinės Karalystės paramos Ukrainai, apie kurią Vyriausybės narius informavo gynybos štabo viršininkas admirolas Tony`is Radakinas, „naują etapą“.

Kaip pabrėžė leidinio šaltiniai Didžiosios Britanijos Vyriausybėje, „JK pagalba Ukrainai turi keistis“.

Anksčiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė abejojąs, ar Jungtinei Karalystei pavyks nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų atsiliepiant į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio prašymą, kadangi „logistikos požiūriu tai labai sunki užduotis“.

Atnaujinta 10.33

Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenko pažymėjo, kad aplink Kyjivą Rusijos karinių veiksmų intensyvumo sumažėjimas nepastebėtas, mūšiai visą naktį vyko prie Irpinės.

„Todėl šiuo metu neteisinga sakyti, kad Rusija mažina veiksmų intensyvumą Kyjivo ir Černihivo kryptyse“, – sakė V. Denisenko.

Nepaisant Rusijos pareiškimų, Černihivo apylinkėse rusų veiksmų intensyvumas taip pat nemažėja, nurodė ukrainiečių pareigūnai. Rusijos pajėgos sudavė oro smūgių Nižynui, visą naktį atakavo Černihivo civilines struktūras.

Atnaujinta 09.27

Naktį Rusijos pajėgos sudavė smūgių pramonės kompleksams Chmelnyckio regione, pranešė regiono administracijos vadovas Serhijus Hamalijus.

Iziumo miesto tarybos vadovo pavaduotojas Maksymas Strelnykas atskleidė, kad kitas pavaduotojas iš uždraustos prorusiškos „Opozicinės platformos – Už gyvenimą“ partijos Anatolijus Fomičevskis parodė rusų pajėgoms nesaugomą kelią, juo jie pateko į miestą ir jį užėmė.

Atnaujinta 09.09

Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ pareigūnai teigia, kad Ukrainos pajėgos apšaudė regioną didelio kalibro artilerija, esą žuvo 1 žmogus, dar 4 buvo sužeisti. Ukraina šios informacijos nepatvirtina.

Atnaujinta 08.38

JK gynybos ministerija nurodo, kad dalis Rusijos dalinių grįžta į Baltarusiją ir Rusiją, kad papildytų atsargas ir persigrupuotų. Manoma, kad didelius praradimus Rusija bandys kompensuoti dar intensyvesniais artilerijos ir raketų smūgiais.

JK gynybos ministerijos vertinimu, Rusijos susikoncentravimas į veiksmus Donecko ir Luhansko regione rodo, kad rusų pajėgos nesugeba išlaikyti daugiau kaip vienos veiksmų krypties.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 30 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/ete9x5Ty71

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/202UH5Uz8t

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 30, 2022

Atnaujinta 08.34

Ukrainos institucijos nurodo, kad dėl Rusijos agresijos šalyje jau žuvo 145 vaikai, buvo bombarduota ir apgadinta 790 mokymo įstaigų. Šie duomenys nėra galutiniai.

Atnaujinta 08.13

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skyrė valstybinius apdovanojimus dar 126 šalies ginkluotųjų pajėgų kariams, iš jų 34 – po mirties.

V. Zelenskis tai pranešė vaizdo kreipimesi į Ukrainos piliečius.

„Mes visada būsime dėkingi kiekvienam mūsų kariui už mūsų valstybės gynimą Ukrainos tėvynės kare prieš Rusiją“, – pabrėžė prezidentas.

Rusija keičia pozicijas

Rusija perkėlė nedidelę savo pajėgų prie Kyjivo dalį, bet neatsitraukia ir galbūt rengiasi vykdyti „didelį puolimą“ kitur Ukrainoje, antradienį paskelbė Pentagonas.

„Dabar matome nedidelę [rusų pajėgų] dalį, atrodo, kad ji juda tolyn nuo Kyjivo; tai [vyksta] tą pačią dieną, kai rusai sako atsitraukiantys“, – nurodė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Jis kalbėjo kelios valandos po Rusijos gynybos viceministro Aleksandro Fomino pareiškimo, kad Maskva po „prasmingų“ derybų Stambule, „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurės Ukrainoje, Kyjivo ir Černihivo srityse.

„Galiu jums pasakyti, kad didžioji dauguma... prieš Kyjivą sutelktų pajėgų vis dar yra ten, – sakė J. Kirby. – Tik matėme, kad nedidelis skaičius pradeda trauktis nuo Kyjivo, daugiausia į šiaurę.“

„Rusija nepasiekė savo tikslo užimti Kyjivą“, – sakė Pentagono atstovas, bet pridūrė, jog „tai nereiškia, kad grėsmės Kyjivui nebėra.“

„Mes nepasirengę vadinti to pasitraukimu ar net atsitraukimu, – sakė jis. – Manome, kad jie turbūt galvoja pakeisti pozicijas ir suteikti prioritetą kitur.“

„Visi turėtume būti pasirengę laukti didelio puolimo kituose Ukrainos rajonuose“, – pažymėjo jis ir nurodė, kad Rusijos pajėgų „puolamoji veikla“ buvo padidėjusi separatistiniame Donbaso regione.

Atnaujinta 07.52

Rusijos artilerija sudavė smūgių daugiabučiams Lysyčanske. Manoma, kad yra sužeistų civilių, tačiau informacija dar tikslinama.

Atnaujinta 07.50

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusija permetė į Ukrainą nuo Sakartvelo atplėštų Pietų Osetijos ir Abchazijos karinių bazių karius, tarp jų yra ir šių regionų gyventojų. Iš viso permesta apie 2 tūkst. karių.

Rusijos pajėgos užimtame Luhansko regione balandžio 1 d. planuoja pradėti naują mobilizacijos bangą, šalies kariuomenė susiduria su personalo stygiumi, dalis Rusijos kontraktininkų prašo juos grąžinti į nuolatinio dislokavimo vietas.

Per pastarąsias 24 val. Ukrainos pajėgos atrėmė keturias atakas Donecko ir Luhansko srityse, sunaikino 7 tankus, 7 šarvuotąsias mašinas, 2 kitas mašinas ir vieną prieštankinį ginklą, nurodė Ukrainos generalinis štabas.

Melitopolyje Rusijos pajėgos griežtina patikros punktų kontrolę, o Didžiojoje Bilozerkoje išdėstė savo ginkluotę ir pajėgumus tarp civilių gyventojų namų.

Atnaujinta 07.42

Jungtinė Karalystė patvirtina norinti tapti viena iš Ukrainos saugumą garantuojančių šalių, sakė šalies pasiuntinė prie JT Barbara Woodward.

„Mes norime užtikrinti Rusijos karių išvedimą bet kokiu būdu, kad padėtume užbaigti karą. Mes būtume laimingi prisiėmę šį vaidmenį, jei Ukraina to paprašys, taip“, – kalbėjo diplomatė.

Antradienį Ukrainos derybininkai nurodė, kad šalis galėtų priimti neutralitetą, jei grupė užsienio valstybių įsipareigotų užtikrinti Ukrainai saugumo garantijas.

Atnaujinta 07.16

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusijos pareiškimai apie atitraukiamus karius Kyjivo ir Charkivo kryptimis gali tebūti karių rotavimo priedanga, kuria siekiama sukurti neteisingą įspūdį, kad Maskva nesiruošia šturmuoti Kyjivo.

Antradienį Ukrainos kariuomenė pranešė pastebinti, kad Rusijos pajėgos atsitraukia šiomis kryptimis. Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė, kad kariai atitraukiami.

Atnaujinta 07.10

JAV pervertino Rusijos karines galimybes ir nuvertino Ukrainos kariuomenės galimybę gintis, taip galėjo įvykti dėl žvalgybinės informacijos stygiaus, pareiškė JAV ir NATO pajėgų Europoje aukščiausiasis vadas (SACEUR) gen. Toddas Waltersas.

Antradienį kalbėdamas JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete T. Waltersas sakė, kad JAV žvalgyba manė, jog puldama Ukrainą Maskva sugebės užimti Kyjivą per kelias dienas.

„Kai ši krizė baigsis, mes kaip visada išanalizuosime veiksmus visose srityse ir departamentuose, nustatysime, kur mūsų silpnybės, ir rasime būdą tai patobulinti“, – apie žvalgybos netikslumus kalbėjo T. Waltersas.

Atnaujinta 06.49

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie sankcijų, įvestų Rusijai dėl įsiveržimo į savo kaimynę, panaikinimą, kol nesibaigs karas.

„Sankcijų [atšaukimo] klausimas negali būti keliamas tol, kol nesibaigs šis karas, kol neatgausime to, kas mums priklauso“, – vėlai antradienį vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Atnaujinta 06.42

Aukų Mykolajive, Rusijai raketų smūgiu sugriovus administracinį pastatą, padaugėjo iki 12, dar 34 žmonės sužaloti, skelbia „Unian“. Pranešama, kad toliau ieškoma sužeistųjų ar žuvusiųjų.

Atnaujinta 06.38

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycija teigia, kad Rusija Ukrainoje perėjo prie plano B.

„Žlugus pirminiam žaibiško karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano B. Šiuo planu siekiama išprovokuoti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą, siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir žmones iki kapituliacijos“, – Jungtinėse Tautose sakė S. Kyslycia.

Jis tikino, kad Rusijos naudojamų įrankių rinkinys tikslui pasiekti yra platus ir itin žiaurus, tai gyvenamųjų rajonų ir ypatingos svarbos infrastruktūros naikinimas, raketų atakos visoje šalyje, miestų apgultys, susitarimų dėl humanitarinių koridorių pažeidimai, teroras prieš civilius užimtose teritorijose, įskaitant grobimus ir žmogžudystes.

„Dabar įsibrovėliai pagrobė apie 30 vietos lyderių, aktyvistų ir žurnalistų“, – teigė ambasadorius.

Atnaujinta 06.29

JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė kelionių rekomendacijas, jose perspėjo, kad Maskva „gali išskirti ir sulaikyti JAV piliečius Rusijoje“, ir pakartojo ankstesnius perspėjimus amerikiečiams nevykti į šią šalį.

Įspėjimas buvo paskelbtas „dėl Rusijos karinių pajėgų neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą“, taip pat dėl to, kad Rusijos valdžios institucijos gali persekioti JAV piliečius.

Rusijoje gyvenantys ar keliaujantys amerikiečiai taip pat raginami „nedelsiant išvykti“.

Rekomendacija paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV diplomatui pavyko aplankyti sulaikytą krepšinio žvaigždę Brittney Griner, kuri jau daugiau nei mėnesį laikoma Rusijos areštinėje.

Atnaujinta 00.08

Nuo karo pradžios daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių paliko savo namus, skelbia Jungtinių Tautų humanitarinių klausimų atstovas Joyce`as Msuya.

Anot jo, iš minėtų daugiau kaip 10 mln. žmonių 6,5 mln. yra pakeitę buvimo vietą Ukrainos viduje, o 3,9 mln. žmonių kirto Ukrainos sieną ir nukeliavo į užsienio šalis.

Atnaujinta 23.45

Sprogimai nugriaudėjo ir Rusijos pusėje

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad Rusijoje, Belgorodo regione, netoli Oktiabrsko kaimo, nugriaudėjo sprogimai. Šis kaimas įsikūręs 12 kilometrų nuo sienos su Ukraina. Pranešama, kad sužeisti keturi rusų kariai, vietos gyventojai nenukentėjo.

Pirminiais duomenimis, sprogimo priežastis buvo „žmogiškasis faktorius“.

Kaip praneša NEXTA, sprogimas įvyko amunicijos sandėlyje.

Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas teigia, kad Ukrainos kariškiai tiksliai smogė raketa į Rusijos ginkluotųjų pajėgų raketų ir artilerijos ginklų sandėlį, kuris yra Oktiabrsko kaime.

Oficialių komentarų apie tai kol kas nėra, tačiau, jei pranešimai pasitvirtintų, tai būtų vienas iš nedaugelio atvejų, kai Ukrainos kariškiai smogia taikiniams Rusijos teritorijoje. Kiek vėliau Rusijos žiniasklaida patikslino, kad sprogimas neva įvyko dėl žmogiškosios klaidos ir jo nesieja su galimais Ukrainos veiksmais Rusijoje.