Rusijos karas prieš Ukrainą: Kremlius sako branduolinius ginklus naudosiantis tik iškilus egzistencinei grėsmei

Anot JAV karybos ekspertų, Rusijos pajėgos per ankstesnę parą nepasistūmėjo į priekį, tačiau sustiprino sostinės Kyjivo ir pietinio Mariupolio apšaudymus. Skelbiama, kad taikūs protestuotojai buvo vėl vaikomi Chersono mieste, Rusijos pajėgos prieš juos panaudojo ašarines dujas. Černobylio teritorijoje skelbiama apie septynis gaisrus.

Uždaroje zonoje aplink buvusią Černobylio atominę elektrinę, Ukrainos parlamento duomenimis, kilo keli gaisrai. Dega septyniose vietose. Tai pranešė Aukščiausioji Rada, remdamasi Europos kosmoso agentūros „Esa“ iš palydovų gautais duomenimis.

Iš viso liepsnoja daugiau kaip dviejų kvadratinių kilometrų plotas. Rusų daliniai prieš mėnesį į savo kontrolę perėmė jėgainės teritoriją. Čia 1986 metais įvyko didžiausia atominė katastrofa branduolinės energijos naudojimo civiliams tikslams istorijoje.

Ukrainos prezidentas sako, kad pastarąją parą Rusijos pajėgos salvinėmis raketų sistemomis atakavo Žytomyro regioną. Naujame savo vaizdo įraše Volodymyras Zelenskis taip pat pranešė, kad ukrainiečių kariams pavyko numušti Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių, tačiau priešas toliau bando skverbtis gilyn.

Pentagonas teigia, kad Rusijos pajėgos per pastarąją parą į Ukrainos teritoriją iššovė daugiau kaip 300 raketų, plečia apšaudymus iš jūros ir oro.

JAV tyrimų organizacija „Institute for the Study of War“ pateikė naujausią apžvalgą apie Rusijos karą Ukrainoje. Anot JAV karybos ekspertų, Rusijos pajėgos nepasistūmėjo į priekį, tačiau sustiprino sostinės Kyjivo ir pietinio Mariupolio apšaudymus.

Ukrainos kariuomenė skelbia nukovusi 15,3 tūkst. rusų karių (tarp jų – 6 generolus), sunaikinusi: 509 tankus, 1556 šarvuotąsias mašinas, 252 artilerijos sistemas, 99 lėktuvus, 123 sraigtasparnius, 15 specialios įrangos vienetų, 1070 kitų mašinų ir kuro talpyklų. Anot Ukrainos, šio karo metu jau žuvo daugiau rusų karių, nei Sovietų Sąjunga prarado Afganistano karo metu.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigia, kad V. Putinas nori pasiekti „pergalę“ iki gegužės 7 dienos, kad galėtų surengti Pergalės dienos paradą gegužės 9-ąją, kai Rusija mini pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas pasakyti kalbą specialiame NATO viršūnių susitikime, kuris vyks ketvirtadienį ir jame bus kalbama apie Rusijos įsiveržimą į jo šalį, pranešė pareigūnas.

#Russian forces northwest and northeast of #Kyiv continued to shell the city and strengthen defensive positions today but did not conduct major offensive operations. Read the full report from @TheStudyofWar and @criticalthreats:https://t.co/GdMBA9PhCz pic.twitter.com/cvL9mHqZfQ

— ISW (@TheStudyofWar) March 21, 2022

Apie pirmadienio dienos ir antradienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 05.33

JAV Gynybos departamentas smerkia Kremliaus atstovo pasisakymą dėl branduolinio ginklo naudojimo. Dmitrijus Peskovas interviu CNN vakar neatmetė Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo galimybės, tačiau sakė, kad toks ginklas būtų panaudotas tik, jei Rusijai kiltų egzistencinis pavojus. Pentagono atstovas sako, kad tokie Maskvos pareiškimai yra pavojingi, nes ieško galimų pasiteisinimų.

Tačiau Johnas Kirby'is pabrėžia, kad Pentagono pareigūnai nemato jokių ženklų, dėl kurių JAV reikėtų keisti strateginę atgrasymo laikyseną. Praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, Vladimiras Putinas savo šalies strateginėse branduolinėse pajėgose paskelbė specialiąją parengtį.

Atnaujinta 05.08

Pentagono atstovas sako, kad JAV žino apie bent vieną Rusijos hipergarsinių raketų panaudojimo atvejį. Pasak Johno Kirby'io, tokia raketa buvo panaudota taikant į pastatą sąlyginai nedideliu atstumu. JAV vertinimu, hipergarsinių raketų naudojimas neturėtų iš esmės pakeisti Rusijos karo Ukrainoje eigos ir gali būti, kad Maskva jas naudoja susidurdama su tiksliai valdomų šaudmenų atsargų problemomis.

Atnaujinta 04.08

JAV prezidentas ketina paskelbti sankcijų daugiau nei 300 Rusijos Dumos narių. Tai turėtų būti dalis naujų priemonių spaudžiant Rusiją nutraukti karą Ukrainoje. Joe Bidenas apie naujas sankcijas turėtų paskelbti lankydamasis Europoje, kur dalyvaus keliuose aukšto lygio susitikimuose. JAV jau yra pritaikiusios sankcijų kai kuriems Rusijos Dumos nariams.
Šiandien į Europą išvykstantis Bidenas šią savaitę dalyvaus NATO viršūnių susitikime, taip pat susitiks su Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos lyderiais, dalyvaus dvišaliame susitikime su Lenkijos prezidentu Varšuvoje.

Atnaujinta 03.07

Ukrainos vyriausybė skelbia, kad Rusijos pajėgos pasisavino 11 tuščių autobusų, kurie važiavo į Mariupolį evakuoti apsupto miesto gyventojų. Ukrainos vicepremjerė sako, kad autobusai buvo atimti Rusijos pajėgų patikros poste, maždaug 15 km. nuo Mariupolio. CNN skelbia, kad autobusai su jų vairuotojais ir skubios pagalbos tarnybų darbuotojais nuvežti į nežinomą vietą.

Anaujinta 02.09

Ukrainos prezidentas sako, kad derybos su karą šalyje pradėjusia Rusija yra labai sunkios, tačiau iš lėto judama pirmyn. "Tęsiame darbą įvairiais lygmenimis ir raginame Rusiją siekti taikos, nutraukti šį žiaurų karą. Ukrainos atstovai dirba derybose, kurios virtualiai vyksta kasdien. Jos labai sudėtingos. Kartais - konfrontacinės. Bet žingsnis po žingsnio judame pirmyn", - kreipimesi į gyventojus sakė Volodymiras Zelenskis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šią savaitę vyks trys svarbūs susitikimai: Didžiojo septyneto, NATO ir Europos Sąjungos, kuriuose tikimasi susitarimų dėl naujų sankcijų Rusijai ir pagalbos Ukrainai.

Atnaujinta 01.41

JAV ir NATO pareigūnai mano, kad Baltarusijos pajėgos greitai gali prisijungti prie Rusijos kariuomenės kare Ukrainoje. CNN kalbinti pareigūnai sako, kad Vladimirui Putinui reikalinga pagalba, o Baltarusija jau ėmėsi atitinkamų žingsnių. Kai kurių CNN šaltinių teigimu, Baltarusijos koviniai daliniai yra pasirengę įsiveržti į Ukrainą per artimiausias keletą dienų, dislokavimui paruošta tūkstančiai karių. NATO žvalgybos pareigūnų žiniomis, Baltarusijos vyriausybė rengia pateisinimą įsiveržimui į Ukrainą, tačiau pabrėžiama, kad dėl Baltarusijos pajėgų panaudojimo dar turės būti priimtas sprendimas Maskvoje, nes Aliaksandras Lukašenka savarankiškai sprendimų nepriima.

Tuo metu Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Baltarusijoje ešelonas su karine technika juda sienos su Ukraina link. Pasak UNIAN, tarp šios technikos yra raketų paleidimo sistemų, kovinių vikšrinių transporto priemonių be skiriamųjų ženklų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas anksčiau skelbė, kad yra didelė tikimybė, jog Baltarusijos pajėgos gali pulti Voluinės kryptimi.

Atnaujinta 01.06

Ukrainos prezidentas sako, kad Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje šimtas tūkstančių žmonių gyvena be maisto, vandens ar vaistų. Mariupolis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios nuolat apšaudomas. Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad dėl Rusijos atakų nepavyksta sukurti saugių humanitarinių koridorių, per kuriuos galėtų evakuotis žmonės ar būtų atvežta pagalba.

Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į gyventojus taip pat sako, kad derybos su Rusija yra sudėtingos, tačiau žingsnis po žingsnio judama pirmyn.

Atnaujinta 00.18

Rusija paleido tris raketas į karinės struktūros objektus Rivenės regione, praneša „Unian“. Tai paskelbė Rivenės regioninės karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kovalis.

Tuo metu Chersono politikas Sehijus Khlanas savo socialiniame tinkle „Facebook“ praneša, kad Rusija Chersono regione nuo balandžio planuoja įvesti rublius. Kaip teigia politikas, Rusija turėtų pradėti versti rubliais atsiskaityti parduotuvėse.

Atnaujinta 23.51

Antradienio vakarą išplatintame pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino ukrainiečius nepavargti, kautis iš visų jėgų, visose vietose. „Ilsėsimės, kai laimėsime“, – drąsino Ukrainos vadovas.

Atnaujinta 23.27

Ukraina praneša, kad netrukus turėtų vykti V. Zelenskio ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo skambutis.

V. Zelenskis trečiadienį vaizdo ryšiu taip pat kreipsis į Japonijos parlamentą.

Atnaujinta 23.07

Rusija vis dar nedominuoja Ukrainos oro erdvėje, nurodė Pentagono atstovas Johnas Kirby. Anot jo, vyksta grumtynės dėl oro erdvės, o Ukraina tebeturi savo karinių lėktuvų ir „gudriai naudoja savo oro gynybos pajėgumus“.

Atnaujinta 22.32

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį maždaug valandą kalbėjosi apie karą Ukrainoje, įskaitant paliaubų sąlygas, pranešė pareigūnai Paryžiuje.

Eliziejaus rūmai teigė, kad pokalbio metu jie aptarė „saugumo sąlygas esminiais klausimais“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Kremlius nurodė, kad vyksta „išsamus pasikeitimas nuomonėmis apie situaciją Ukrainoje, įskaitant vykstančias Rusijos ir Ukrainos atstovų derybas“.

Antradienį E. Macronas taip pat kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Nuo karo Ukrainoje pradžios E. Macronas ne kartą vedė derybas su Rusijos ir Ukrainos lyderiais.

Eliziejaus rūmai nurodė, kad po pokalbių E. Macronas teigė „nematantis susitarimų dėl paliaubų“ Ukrainoje, bet pabrėžė – kito kelio iš šios padėties nėra.

Antradienį iš Mariupolio į Zaporižią buvo evakuoti 5926 civiliai, pranešė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk. Anot jos, Rusijos pajėgos sulaikė 11 autobusų ir 2 mašinas, kurios turėjo gabenti civilius, jų vairuotojų ir transporto priemonėse buvusių Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovų likimas nežinomas.

Atnaujinta 21.06

Peskovas: Rusija naudotų branduolinį ginklą, tik jei „kiltų egzistencinė grėsmė“

Rusija panaudotų branduolinius ginklus, tik jei kiltų grėsmė valstybės išlikimui, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Interviu Rusijos agentūrai TASS D. Peskovas aiškino, kad Rusijos tikslas nėra okupuoti Ukrainą ir esą niekas negalvojo, kad „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje truks kelias dienas, o veiksmai esą vyksta „pagal planą“.

„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.“

Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Rusijoje seras Tony Brentonas „Sky News“ sakė abejojantis, ar Rusija prieš Ukrainą panaudos ir cheminius ginklus.

„Man tai skamba nelabai įtikėtinai, nes jei tu turi karių ant žemės, tai dujų panaudojimas nesunkiai gali atsigręžti ir prieš juos“, – kalbėjo buvęs diplomatas.

Atnaujinta 20.40

„Ketvirtadienį, kai JAV prezidentas Joe Bidenas Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkais, bus paskelbta apie daugiau sankcijų Rusijai ir griežtinamą esamų priemonių taikymą“, – sakė aukšto rango JAV pareigūnas.

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą.

„Galiu jums pasakyti, jog nematėme, kad Kinija tiektų Rusijai karinę įrangą. Tačiau, žinoma, tai atidžiai stebime“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Atnaujinta 20.29

EK siūlo skirti 3 mlrd. eurų ES šalims, priimančioms pabėgėlius iš Ukrainos

Europos Komisija pasiūlė skirti iš Europos Sąjungos biudžeto 3 mlrd. eurų ES šalims, priimančioms pabėgėlius iš Ukrainos.

Tai antradienį pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Mes siūlome papildomai skirti 3 mlrd. eurų ES šalims, priimančioms pabėgėlius iš Ukrainos“, – pareiškė ji.

Pasak U. von der Leyen, į ES jau atvyko beveik 3,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. „Tai didžiausia humanitarinė krizė Europos istorijoje per pastaruosius dešimtmečius“, – pabrėžė ji.

Atnaujinta 20.19

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigia, kad V. Putinas kovo 21-ąją surengė vaizdo skambutį su Rusijos saugumo struktūrų vadovais: Saugumo Tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu, Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, generalinio štabo vadovu Valerijumi Gerasimovu, FSB vadovu Aleksandru Bortnikovu.

Pokalbio metu, aptariant situaciją fronto linijose, V. Gerasimovas sakė, kad Rusija patyrė „ryškių“ praradimų, tačiau V. Putinas pertraukė jį ir nurodė, kad praradimai yra priimtini ir niekiniai, palyginti su pergale, kuri bus pasiekta.

„Pergalę“ V. Putinas tikisi pasiekti iki gegužės 7-osios, nes iki tada Rusijos vadovas tikisi priversti Ukrainą pasirašyti taikos susitarimus, kuriuos galėtų pristatyti kaip pasidavimą ir surengti pergalės paradą gegužės 9-ąją.

Atnaujinta 19.28

Rusijos ambasada Vašingtone išplatino pranešimą, kuriame neigia, kad užimtų Ukrainos miestų gyventojus deportuoja į Rusijos gilumą.

Neįvardintas Vakarų pareigūnas BBC sakė, kad „pagrįstais matavimais“ Ukrainoje žuvo apie 10 tūkst. rusų karių. Tokias netektis pirmadienį „Komsomolskaja Pravda“ straipsnyje neva paskelbė Rusijos gynybos ministerija. Tačiau netrukus straipsnis buvo pašalintas, o leidinio redakcija tai pavadino kibernetine ataka.

Tačiau Vakarų pareigūnas BBC sakė, kad dar apie 30–40 tūkst. Rusijos karių veikiausiai yra sužeisti ir iškritę iš rikiuotės, bet Rusija tebeturi „daug kovinės galios“.

„Tokių netekčių nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo“, – sakė pareigūnas. Anot jo, veikiausiai dabartinė situacija užsitęs, o Rusijos galimybes panaudoti cheminį ginklą jis pavadino „įmanomomis, bet ne tikėtinomis“.

Rusijos raketa pataikė į „Pavlograd-2“ traukinių stotį Dnipropetrovske, buvo sunaikinti bėgiai, nuo jų nulėkė 15 krovininių vagonų, sustabdytas susisiekimas traukiniais.

Atnaujinta 19.08

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai jau aktyviai veikia Ukrainoje, CNN sakė neįvardintas JAV gynybos pareigūnas. Anot jo, amerikiečiai neturi duomenų, kad į Ukrainą būtų atvykę ir Rusijos pusėje kautųsi kokie nors užsienio kovotojai.

JAV taip pat turi duomenų, kad Rusijos kariai Ukrainoje patyrė nušalimų dėl tinkamo inventoriaus trūkumo. Rusija taip pat susiduria su aprūpinimo, komunikacijos ir įsakymų perdavimo problemomis.

JAV praneša, kad Rusija pradėjo apšaudyti Mariupolio miestą iš laivų Azovo jūroje.

Atnaujinta 18.42

JAV turi „aiškių įrodymų“, kad Rusijos pajėgos „specialiai taikėsi į civilinę infrastruktūrą, ligonines, slėptuves“, CNN antradienį sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Anot jo, JAV turi duomenų apie Rusijos pajėgų elgesį, kuris prilygsta karo nusikaltimams.

Atnaujinta 18.16

Ukrainos kariuomenė skelbia nuo Rusijos invazijos pradžios numušusi daugiau kaip 100 rusų lėktuvų. Antradienį ukrainiečiai numušė dar vieną Rusijos lėktuvą virš Mariupolio bei du lėktuvus ir vieną droną Dnipropetrovsko regione.

Atnaujinta 18.06

Rusijos pajėgos turi ginklų ir maisto tik 3 dienoms, pranešė Ukrainos kariuomenė. Anot jos, Rusijos pajėgoms jau trūksta kuro, o kariai mobilizuojami „chaotiškai“.

Neįvardintas JAV gynybos pareigūnas CNN sakė, kad Ukrainos pajėgos jau kaunasi, kad susigrąžintų prarastų teritorijų kontrolę. Anot jo, ukrainiečiai yra „pajėgūs ir ryžtingi“.

JAV neturi informacijos, ar Ukrainos karių vykdomi bandymai susigrąžinti Chersoną bei rusų atstūmimas į šiaurės rytus nuo Mykolajivo yra platesnės Ukrainos strategijos dalis, ar ne.

Atnaujinta 17.43

Kyjivo policijos vado pavaduotojas Oleksijus Bilošitskis apkaltino Rusiją naudojant baltojo fosforo sprogmenis Kramatorsko mieste, esančiame Donecko regiono šiaurėje.

Jis tviteryje paskelbė tai įrodantį įrašą. Fosforo sprogmenų naudojimas yra draudžiamas pagal Ženevos konvenciją.

Another evidence of phosphorus bombs used by russian invaders. In Kramatorsk this time #WarCrimes pic.twitter.com/RbJyYhLKe0

— Oleksiy Biloshytskiy (@Biloshytsky) March 22, 2022

Atnaujinta 17.37

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas antradienį pareiškė, kad Rusijai laikas baigti savo „absurdišką karą“ Ukrainoje. Jis sakė, kad šio karo „neįmanoma laimėti“.

Generalinis sekretorius pasaulio organizacijos būstinėje Niujorke žurnalistams sakė, kad karas „eina į niekur, sparčiai“. „Daugiau nei dvi savaites Mariupolis yra apsuptas Rusijos kariuomenės ir negailestingai bombarduojamas, apšaudomas ir puolamas. Kam? – klausė jis. – Net jei Mariupolis kris, Ukrainos negalima užkariauti miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo.“

A. Guterresas pridūrė, kad tolesnių kovų „vienintelis rezultatas“ yra „daugiau kančių, daugiau sunaikinimo ir daugiau siaubo, kiek tik akys užmato“.

Atnaujinta 17.24

V. Zelenskio patarėjas ukrainiečiams: „Nenužmoginkime priešo, nebūkime panašūs į rusus“

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius paragino ukrainiečius nedehumanizuoti priešo, praneša naujienų agentūra UNIAN.

Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, paskelbtame „Telegram“ kanale.

„Noriu jūsų paprašyti: nereikia dehumanizuoti priešo. Raginimai tyčiotis iš belaisvių, smogti Rusijos Federacijos ir ją remiančių šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos, gyventojams ar juos naikinti yra neleistini“, – pabrėžė jis.

O. Arestovičius priminė, kad Ukraina yra Europos šalis su europietiška kariuomene.

„Mes su jumis nesame barbarai. Mes – civilizacija, kariaujanti su barbarais“, – sakė jis.

Atnaujinta 17.00

JAV ir NATO mano, kad Baltarusijos režimas gali jau greitai prisijungti prie Rusijos vykdant Ukrainos puolimą, CNN pranešė Vakarų šalių pareigūnai.

„Putinui reikia paramos, padėtų bet kas“, – CNN sakė vienas NATO karinis pareigūnas. Baltarusijos opozicijos šaltiniai teigia turintys informacijos, kad Baltarusijos režimo pajėgos gali būti pasirengusios vykti į Ukrainą jau artimiausiomis dienomis.

Aukšto rango NATO žvalgybos pareigūnas pažymėjo, kad Baltarusijos režimas „rengia aplinką, kuri pagrįstų Baltarusijos ataką prieš Ukrainą“.

Anot kito NATO karinio pareigūno, galutinį sprendimą dėl Baltarusijos įsitraukimo priims Maskva: „Viskas susiję ne su tuo, ko nori Lukašenka. Tikrasis klausimas: ar Putinas nori dar vienos nestabilios šalies regione?“

Atnaujinta 16.57

Jungtinė Karalystė perdavė Ukrainai daugiau kaip 4 tūkst. prieštankinių raketų (NLAW).

Atnaujinta 16.40

Italijos premjeras Mario Draghi tviteryje pareiškė, kad Italija nori matyti Ukrainą Europos Sąjungoje.

Atnaujinta 16.32

Tyrėja: Rusijos kariniai tikslai neaiškūs

„Kokie yra Rusijos pajėgų kariniai tikslai Ukrainoje, yra neaišku“, – BBC sakė Londono Kings College karo studijų dėstytoja dr. Ruth Deyermond. Anot jos, „aišku“, kad V. Putino išdėstytų pirminių Rusijos tikslų pasiekti nepavyko ir „tam tikru lygiu nepavyks pasiekti“.

Anot R. Deyermond, Rusijos pajėgos veikiausiai siekė sukurti sausumos koridorių tarp Rusijos Federacijos ir aneksuoto Krymo. Dabar, pasak tyrėjos, tiek Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, tiek kitų analitikų nuomone, Rusija vis dar turės bandyti pulti Kyjivą ir nuversti valdžią, bet „sunku įsivaizduoti, kaip tai pavyktų padaryti“.

„Tačiau, žinoma, kiekviena diena, kai Rusijai nepavyksta pasiekti savo tikslų, yra pergalė Ukrainai, nes tai mažina Rusijos pajėgumus ateityje, mažina Rusijos karių skaičių, spaudžia Rusijos ekonomiką, Rusija praranda karinę įrangą, ir, žinoma, patiria tarptautinį pažeminimą“, – sakė R. Deyemond.

Atnaujinta 16.25

Graikijos užsienio reikalų ministras planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį

Graikijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė planuojantis vadovauti pagalbos misijai į rusų pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, jeigu surengti ją leis kariaujančios šalys.

Strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Šiame mieste ir jo apylinkėse iki Rusijos invazijos gyveno apie 100 tūkst. etninių graikų.

Daug dienų rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto ir humanitarinė padėtis sparčiai blogėja.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias) sakė, kad planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį, kuri būtų rengiama bendradarbiaujant su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu.

Anot ministro, jau buvo išsiųsti oficialūs raštai „Ukrainai – su prašymu padėti, ir Rusijai – su prašymu netrukdyti organizuoti humanitarinės pagalbos misijos į Mariupolį“.

„Graikijos Vyriausybės prioritetas – apsaugoti mūsų etninę bendruomenę ir civilius“, – sakė N. Dendijas.

Graikijos generalinis konsulas Mariupolyje buvo įstrigęs šiame mieste, kai padėjo koordinuoti evakuacijos misijas. Praėjusį savaitgalį jis sugrįžo į Atėnus ir buvo sutiktas kaip didvyris.

Praėjusią savaitę Atėnai pasisiūlė atstatyti anksčiau šį mėnesį rusų pajėgų subombarduotus Mariupolio gimdymo namus.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną į Graikiją atvyko apie 13 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, tarp jų daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.

Atnaujinta 15.57

Rusijos artilerija smogė į vaikų ligoninę Severodonecke, praneša Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba. Per ataką užsiliepsnojo ligoninės pastatas, buvo evakuoti 7 vaikai ir 15 suaugusių žmonių, apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Atnaujinta 15.49

Ukrainos žvalgyba (SBU) teigia, kad tebėra didelė tikimybė, kad Baltarusijos pajėgos įsitrauks į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Anot SBU, Baltarusija gali pasiųsti 10–15 tūkst. karių, pagrindiniai taikiniai veikiausiai būtų Kovelio, Lucko ir Vladimireco miestai.

Atnaujinta 15.32K

Į Estiją atvyko daugiau kaip 21 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Estija priėmė daugiau kaip 21 tūkst. pabėgėlių iš šios šalies. Tai antradienį pranešė Estijos policijos ir sienos apsaugos departamentas.

„Nuo vasario 27 d. iki kovo 21 d. Estija priėmė 21 640 pabėgėlių ukrainiečių“, – sakoma pranešime.

Estijos valdžia gavo 4 734 Ukrainos piliečių prašymus suteikti laikiną apsaugą. Pabėgėlių priėmimo centruose yra 6 011 ukrainiečių, tarp jų – 2 139 vaikai.

Latvija priėmė apie 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, Lietuva – apie 27 tūkst.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 15.28

Aukšto rango Serbijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

Atnaujinta 15.27

Izraelis Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę

Izraelis Mostyskos mieste Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę su 66 lovomis. Joje dirbs 65 gydytojai ir slaugytojai iš Izraelio ir vienu metu bus galima rūpintis iki 150 pacientų, pranešė prie Tel Avivo įsikūrusi „Shiba“ ligoninė.

Izraelis tradiciškai palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, tačiau šalis pastaruoju metu sulaukė Kyjivo kritikos, kad nesiunčia karinės įrangos.

„Shining Star“ (liet. Spindinti žvaigždė) pavadinta ligoninė skirta padėti pabėgėliams prie Lenkijos sienos. Pasak ligoninės vadovo Joelio Haro-Eveno, daugelis personalo turi ukrainietiškų šaknų.

Šaltinių teigimu, į Ukrainą taip pat atvyko dar viena karo lauko ligoninė. Ją parūpino Estija ir Vokietija.

Atnaujinta 14.56

Sjeverodonecke, Luhansko srityje, rusų pajėgos apšaudė vaikų ligoninę, užsidegė pastato stogas. Tai pranešė Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos spaudos tarnyba.

„Sjeverodonecke rusų antžmogiai apšaudė vaikų ligoninę. Dėl to užsidegė stogas. Mūsų gelbėtojai skubiai į saugią vietą evakavo 7 mažuosius pacientus ir 15 suaugusiųjų, iš kurių 8 yra gydytojai“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 14.50

Rusijos sparnuotoji raketa „Iskander“ buvo numušta Vinycios srityje, paskelbė regiono karinio štabo vadovas Serhijus Borzovas.

Atnaujinta 14.38

Rusijos kariai per Ukrainą nori prasiveržti į Europą. Dabartinės sankcijos Rusijos nesustabdė, todėl spaudimą reikia sustiprinti. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Italijos parlamentą.

„Tai karas, kuriam Rusija ruošiasi jau seniai. Kurį vienas žmogus ruošė ilgai. Dešimtmečius. Beprotiškas pinigų uždirbimas iš naftos ir dujų eksporto ir nukreipimas ruoštis karui. Ir ne tik prieš Ukrainą. Jų tikslas – Europa. Jie nori daryti įtaką jūsų gyvenimui, kontroliuoti jūsų politiką, griauti vertybes. Demokratija, žmogaus teisės, lygybė, laisvė. Tai tos pačios vertybės kaip ir mūsų. Ukraina Rusijos kariuomenei yra vartai į Europą. Jie nori įsilaužti. Tačiau barbarizmas neturi praeiti“, – į Italijos parlamentarus kreipėsi V. Zelenskis.

Atnaujinta 14.30

Rusija priėmė įstatymą dėl įkalinimo už „melagienas“ apie valstybės veiksmus užsienyje

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą.

Įstatymas priimtas Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą karinį puolimą kaimyninėje Ukrainoje.

Trečiuoju svarstymu priimtas įstatymo projektas numato laisvės atėmimo bausmes ir baudas asmenims, skelbiantiems „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos vyriausybės agentūrų veiklą užsienyje.

Atnaujinta 14.25

Dėl visiško kovinės kariuomenės rezervo papildymo trūkumo, Rusijos pajėgos griebiasi naujų slaptos „mobilizacijos“ formų. Tai „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Rusija tikslingai ieško žmonių, turinčių problemų dėl paskolų mokėjimo, alimentų mokėjimo ir kitų skolų. Tuo pat metu tokių žmonių daugėja eksponentiškai, atsižvelgiant į įvestų sankcijų pasekmes Rusijos ekonomikai.

Be to, Rusijos pajėgos ir toliau „verbuoja“ žmones, turinčius problemų su įstatymais – nusikaltėliams mainais už dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainoje siūloma visiška amnestija.

Atnaujinta 14.08

PSO: Ukrainoje jau surengtos 62 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau surengtos 62 atskiros atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas, praneša BBC.

Pasak PSO, šių atakų metu žuvo 15 žmonių, o dar 37 sužeisti.

Tuo metu PSO pareigūnai Lenkijoje teigia, kad vertinimai rodo, jog apie 0,5 mln. į šalį atvykusių ukrainiečių pabėgėlių kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, kuriuos dažniausiai sukėlė patirta trauma. Be to, pasienyje dirbantys medikai praneša, kad atvyksta pervargusių ir dehidratavusių mamų ir vaikų, o daugelis vyresnio amžiaus žmonių atvyksta po kelių dienų kelionės be vaistų savo ligoms, kaip diabetas ir aukštas kraujospūdis, gydyti.

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNCHR) skaičiuoja, kad iš Ukrainos iki šiol jau pasitraukė 3,557 mln. žmonių.

Atnaujinta 13.56

Rusijos aviacija šiandien į Mariupolį numetė dvi itin galingas bombas, pranešė Mariupolio miesto taryba.

„Priešas ir toliau ciniškai naikina Ukrainos Mariupolį. Rusijos aviacija šiandien numetė dvi itin galingas aviacines bombas. Miestas patyrė dar didesnį sunaikinimą. Dar kartą paaiškėja, kad okupantai nesidomi Mariupolio miestu, nori jį paversti pelenais“, – rašoma „Telegram“ kanale patalpintame pranešime.

Atnaujinta 13.45

Rivnės atominės elektrinės direktorius Pavelas Pavlišinas patikino, kad objektas Rusijos pajėgoms nebus perduotas net gresiant pasaulinei branduolinei katastrofai, o darbuotojai liks savo darbo vietose. Jis tai pareiškė interviu „France 24“ portalui.

„Noriu visiškai aiškiai pasakyti, kad apleisti jėgainę nėra išeitis. Kad ir kokia grėsmė kiltų mums ir visam pasauliui, jokiomis aplinkybėmis, kad ir kokia rimta būtų ekstremali situacija, niekas nepaliks elektrinės. Tai visiškai teisinga, jūs turite tai suprasti“, – pabrėžė P. Pavlišinas.

Atnaujinta 13.42

Neteisėtas 2389 ukrainiečių vaikų išvežimas iš Donecko ir Luhansko sričių į Rusiją nėra pagalba, o pagrobimas, pranešė JAV ambasada Ukrainoje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Ukrainos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos iš Donecko ir Luhansko sričių į Rusiją neteisėtai išvežė 2 389 ukrainiečių vaikus. Tai nėra pagalba. Tai pagrobimas“, – rašoma pranešime.

According to the Ukrainian Foreign Ministry, Russian forces have illegally removed 2,389 Ukrainian children from Donetsk and Luhanks oblasts to Russia. This is not assistance. It is kidnapping.

— U.S. Embassy Kyiv (@USEmbassyKyiv) March 22, 2022

Atnaujinta 13.33

Kovo 21 d. Rusijos kariai įkaite paėmė laikinai okupuoto Tokmako (Zaporižios sritis) miesto tarybos narę Oleną Plaksiną, paskelbė Zaporižios regiono administracija.

Atnaujinta 13.29

Padėtis Boryspilyje ir Boryspilio rajone yra visiškai kontroliuojama ir stabili, apie tai buvo pranešta „Telegram“ kanale KOVA.

„Kalbama tik apie teoriškai galimas priešo atakas ateityje. Dabar Boryspilio rajono teritorijoje karinių operacijų nevyksta. Rajone ypatingos svarbos infrastruktūros objektai veikia kaip įprasta, padėtis stabili. Visoje šalies teritorijoje rajone, visos teritorinės bendruomenės yra kontroliuojamos mūsų pajėgų“, – teigiama mero Volodymyro Borisenkos pranešime.

Atnaujinta 13.18

Vaizdai iš Chersone vykusio protesto, Rusijos pajėgos protestuotojus vaikė ašarinėmis dujomis.

Pirmadienį pranešta, kad per taikų mitingą Chersono mieste įvyko apšaudymas, pranešta apie sužeistus žmones.

Atnaujinta 13.14

Zelenskis pasikalbėjo su popiežiumi Pranciškumi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasikalbėjo su popiežiumi Pranciškumi, praneša transliuotojas BBC.

V. Zelenskis savo tviteryje parašė, kad pokalbio metu papasakojo pontifikui apie „sudėtingą humanitarinę situaciją“ Ukrainoje ir tai, kad Rusijos kariai blokuoja humanitarinius koridorius. V. Zelenskis pridūrė: „Būtų vertinamas Šventojo Sosto tarpininko vaidmuo siekiant nutraukti žmonių kančias.“

Prieš tai V. Zelenskis užsiminė, kad Kyjivo ir Maskvos aukšto lygio derybos galėtų būti surengtos Jeruzalėje.

Atnaujinta 13.13

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kovo 22 dienos 12 valandos ataskaita:

▪️Brovarų kryptimi Rusijos pajėgos ir toliau persigrupuoja, siekdamos atnaujinti puolimo operacijas.
▪️Charkivo ir Iziumo kryptimis Rusijos kariai bando atkurti kovos pajėgumus tarp juos praradusių dalinių. Masinis Charkivo apšaudymas tęsiasi.
▪️Donecko kryptimi Rusijos kariai pagrindines pastangas sutelkė Rubižnės, Sjeverodonecko, Popasnos, Vuhledaro ir Mariupolio miestų užėmimui.

Atnaujinta 13.02

Kremlius sako norįs turiningesnių derybų su Ukraina

Kremlius antradienį pareiškė norįs, kad derybos su Kyjivu, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, būtų turiningesnės.

Vyksta tam tikras procesas. Norėtume aktyvesnių ir turiningesnių derybų, žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Rusijos pozicija „Ukrainos pusei gerai žinoma“, nes Maskva savo reikalavimus, išdėstytus raštu, pateikė „prieš daug dienų“.

„Norėtume turiningesnio ir greitesnio atsakymo“, – pridūrė D. Peskovas.

Abiejų šalių delegacijos surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos vyko nuotoliniu būdu.

Kol kas pažanga buvo menka, abi pusės kaltino viena kita, be to, nebuvo surengta diskusijų prezidentų lygiu.

Atnaujinta 13.00

Per Rusijos smūgius Ukrainos Avdijivkos mieste žuvo penki žmonės

Per Rusijos kariuomenės smūgius Avdijivkos mieste Ukrainos rytuose žuvo penki žmonės, antradienį pranešė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.

„Donecko srityje esanti Avdijivka buvo apšaudyta iš artilerijos ir lėktuvų, miestas sulygintas su žeme. Žuvo penki civiliai ir dar 19 sužeista“, – sakoma L. Denisovos pranešime ir priduriama, kad ataka įvyko vėlų pirmadienį.

Ukraina kaltina Rusijos karius, kad šie nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją beatodairiškai taikosi į sveikatos priežiūros įstaigas, gyvenamuosius rajonus ir bombų slėptuves. Rusija neigia, kad tyčia taikosi į civilius ir savo ruožtu kaltina ukrainiečių pajėgas, jog šie naudojasi civiliais kaip žmogiškuoju skydu.

Atskirame įraše „Telegram“ tinkle L. Denisova nurodė, kad Charkivo srityje rusų tankas apšaudė automobilį, kuriuo važiavo keturių asmenų civilių šeima. Žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas.

Atnaujinta 12.59

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nuo tarnybos nušalino 6-osios generalinės armijos vadą generolo leitenantą Vladislavą Nikolajevičių Eršovą nuo pareigų, apkaltinus jį didžiuliais karinio būrio nuostoliais. Pirminiais duomenimis, 6 generalinės kariuomenės personalo nuostoliai buvo daugiau nei 2 000 karių, iš kurių apie 180 yra šauktiniai. Tokią informaciją socialiniame tinkle paskelbė žurnalistas Romanas Cymbaliukas.

Pasak žurnalisto, šiuo metu generolui V. Eršovui taikomas namų areštas, jis tiriamas.

Rusija apie generolo areštą ir tyrimą neskelbia.

Atnaujinta 12.55

Skelbiama, kad Kyjive girdimi garsūs sprogimai, mieste aidi oro sirenos, o gyventojai raginami slėptis slėptuvėse.

Atnaujinta 12.49

Ukraina: netoli Černobylio elektrinės liepsnoja septyni gaisrai

Uždaroje zonoje aplink buvusią Černobylio atominę elektrinę, Ukrainos parlamento duomenimis, kilo keli gaisrai. Dega septyniose vietose, pranešė Aukščiausioji Rada, remdamasi Europos kosmoso agentūros „Esa“ iš palydovų gautais duomenimis.

Iš viso liepsnoja daugiau kaip dviejų kvadratinių kilometrų plotas. Rusų daliniai prieš mėnesį į savo kontrolę perėmė jėgainės teritoriją. Čia 1986 metais įvyko didžiausia atominė katastrofa branduolinės energijos naudojimo civiliams tikslams istorijoje.

Gaisrus „tikriausiai sukėlė ginkluota Rusijos Federacijos agresija – t. y. jie kilo dėl apšaudymų ar padegimo“, pareiškė Rada. To patikrinti neįmanoma. Tačiau ten jau ir praeityje vis kildavo miškų gaisrų.

Dideli gaisrai prie elektrinės siautėjo 2020 metų pavasarį. Tada institucijos kelis kartus tikino, kad radiacija besiribojančiuose gyvenamuosiuose regionuose nepadidėjusi ir kad pavojaus gyventojams nėra.

Atnaujinta 12.47

Ukrainos ir Lenkijos gynybos ministrai Oleksijus Reznikovas ir Mariuszas Błaszczakas koordinavo bendradarbiavimą prieš NATO viršūnių susitikimą. Ukrainos gynybos ministras tai pranešė „Facebook“ tinkle, praneša „Ukrinform“.

„Turėjau vaisingų pokalbių su kolega lenku – Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Błaszczaku! Koordinuotas bendradarbiavimas prieš NATO viršūnių susitikimą“, – rašė ministras.

O. Reznikovas padėkojo Lenkijai už tvirtą ir nuoseklią Ukrainos žmonių paramą kovoje su Rusijos pajėgomis.

Atnaujinta 12.43

Per dieną Donecko srityje Rusijos kariai apšaudė 11 gyvenviečių, apgadino namus, mokyklą, vaikų darželį, bažnyčią. Yra žuvusių ir sužeistų civilių. Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos nacionalinė policija.

„Dėl smūgių buvo apgadinti mažiausiai 43 civiliniai objektai, yra žuvusių ir sužeistų civilių, tarp kurių yra ir vaikų“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 12.23

Charkivo srityje, netoli Iziumės miesto, Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė Rusijos pajėgų koloną, pranešė srities regioninės karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas.

„Tarp eilinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergalių yra trofėjai per mūšius su rusais Iziumo pakraštyje. Ukrainos kariuomenė sunaikino įsibrovėlių koloną, jie tiesiog pabėgo iš mūšio lauko, palikdami savo techniką“, – sakė O. Synehubovas.

Atnaujinta 12.19

Skelbiama, kad Rusijos karys Ukrainos kariuomenei perdavė Rusijos pajėgų tanką ir pasidavė.

Apie tai „Facebook“ kalbėjo vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.

„Rusų kareivis už atlygį mums perdavė tanką! Prieš kelias dienas mums skambino vaikinas, vardu Miša. Informaciją apie jį perdavėme Gynybos ministerijos Vyriausiajam žvalgybos direktoratui. Jį sulaikė“, – dalijosi jis.

„Paaiškėjo, kad karys liko vienas iš tanko įgulos, likusieji pabėgo namo. Jis nematė prasmės kovoti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministerijos atstovas.

„Miša sakė, kad maisto iš esmės nebėra, kariuomenės vadovavimas ir kontrolė yra chaotiška ir jos praktiškai nėra. Demoralizacija yra kolosali“, – pridūrė V. Andrusivas.

Teigiama, kad karys iš Rusijos taip pat po karo gaus 10 000 dolerių (9 tūkst. eurų) ir galimybę kreiptis dėl Ukrainos pilietybės.

Atnaujinta 12.02

Sjeverodonecke, Luhansko srityje, Rusijos pajėgos apšaudė maisto prekių parduotuvę, žuvo ir buvo sužaloti žmonės.

„Okupantai apšaudė parduotuvę Sjeverodonecke. Turime žuvusiųjų ir sužeistųjų, skaičius tikslinamas. Orkai ciniškai žudo ukrainiečius! Jie tyčia nusitaikė į žmonių eilę! Žmonės tiesiog atėjo pirkti maisto“, – „Facebook“ rašė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Atnaujinta 11.58

Pentagonas: Rusija Ukrainoje intensyvina puolimą iš oro ir jūros

Rusija intensyvina oro ir jūrų karines operacijas, stengdamasi pakeisti karo Ukrainoje eigą, kur invaziją stabdo Kyjivo paruoštos gynybos „sumanumas“, pirmadienį pareiškė Pentagonas.

Kremlius desperatiškai stengiasi aktyvinti kovos veiksmus, bet jo pasiųsti kariai yra „nusivylę ir suglumę“ dėl pasipriešinimo, kurį tęsia Ukrainos kariai, nors priešas yra geriau ginkluotas ir turi daugiau karių, teigė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos suintensyvino antskrydžius virš Ukrainos ir šalia jos – per pastarąją parą jų buvo surengta daugiau kaip tokių misijų, žurnalistams sakė pareigūnas. Pasak jo, Kyjivas taip pat išplėtė savo aviacijos operacijas, siekdamas neleisti Maskvai įgyti pranašumo ore.

Tik nedaugeliu atvejų šie veiksmai virsta oro mūšiais, nes rusų kariuomenė dažniau leidžia „oras-žemė“ klasės raketas į taikinius Ukrainoje iš Rusijos ar Baltarusijos oro erdvės.

„Į Ukrainos oro erdvę jie nesiveržia labai toli ir ilgam, nes ukrainiečiai labai sumaniai gina savo oro erdvę“, – kalbėjo pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, Juodosios jūros šiaurėje Rusios „karinio laivyno aktyvumas padidėjo“ ir buvo naudojami keli karo laivai, prisidedantys prie strategiškai svarbaus Odesos uostamiesčio apšaudymo.

Tačiau pareigūnas pridūrė, kad tai nėra aiškus požymis, jog ruošiamasi surengti jūrų desanto operaciją prieš Odesą, kur gyventojai pastaruoju metu ruošiasi atakai.

„Matome beveik desperatišką rusų mėginimą įgauti pagreitį ir pabandyti pakreipti įvykių eigą savo naudai“, – sakė gynybos pareigūnas ir atkreipė dėmesį, kad 26-ąją puolimo dieną Rusijos pajėgos tebėra dislokuotos už 15 km atstumu į šiaurės vakarus ir už 30 km į rytus nuo Kyjivo.

Maskva savaitgalį pareiškė paleidusi hipergarsinių raketų į taikinius Ukrainoje. Tačiau Pentagonas pirmadienį nei patvirtino, nei paneigė, kad buvo panaudota naujos kartos ginkluotė.

Vis dėlto minėtas JAV pareigūnas pabrėžė, kad kariniu požiūriu hipergarsinių raketų naudojimas prieš nejudantį taikinį turi mažai prasmės.

„Gali būti, kad jie bando pasiųsti žinią Vakarams, taip pat Ukrainai ir bando įgyti įtakos prie derybų stalo“, – pridūrė jis.

Rusija taip pat susiduria su nemažai gedimų naudodama savo tiksliai valdomą ginkluotę, pareiškė pareigūnas.

Jo duomenimis, Rusijos pajėgų kovinis potencialas vis dėlto tebesiekia 90 procentų.

Ukrainos kovinė galia yra panašaus lygio, iš dalies dėl Vašingtono ir kitų galingų Vakarų valstybių įnašo, pažymėjo Pentagono pareigūnas.

Atnaujinta 11.56

Rusijos okupacinių pajėgų darbo jėgos nuostoliai per karą jau siekia apie 15,3 tūkst., teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime „Facebook“ tinkle.

Nuo nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė prarado 509 tankus, 1 556 šarvuotus kovinius automobilius, 252 artilerijos sistemas, 80 daugkartinių raketų sistemų, 45 oro gynybos sistemas, 99 lėktuvus, 123 sraigtasparnius, 1 000 transporto priemonių, 3 laivus / valtis. 70 bakų su kuru ir tepalais, 35 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių ir 15 specialiosios technikos vienetų.

Atnaujinta 11.47

Taika ir saugumas Vengrijoje negali būti garantuoti be taikos ir saugumo Ukrainoje. Jei Rusija pasieks savo nusikalstamą tikslą mūsų šalyje, kitas tikslas bus Ukrainos kaimynės. Tai teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos komentare, pateiktame „Ukrinform“.

Pasak jo, Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pabrėžia būtinybę vengti karo plitimo už Ukrainos teritorijos ribų ir tiesioginio konflikto tarp NATO ir Rusijos. Anot jo, Vengrija, norėdama neprovokuoti Rusijos, neturėtų remti Ukrainos dangaus uždarymo ir taikos palaikymo operacijos dislokavimo, taip pat leisti per Vengrijos teritoriją gabenti karinę pagalbą Ukrainos kariuomenei.

„Vengrija visada pozicionavo save kaip vengrų teisių gynėją užsienyje. Raginame Vengriją atvirai pasmerkti šią Rusijos provokaciją ir naudotis gerai išvystytais komunikacijos su Maskva kanalais, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms provokacijoms, kuriomis siekiama kurstyti etninę neapykantą Ukrainoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Atnaujinta 11.32

Rusijos kariai apšaudė jūrų uostą Mykolajive ir sugadino infrastruktūrą.

„Praėjusią naktį nukentėjo Mykolajivo jūrų uostas. Dėl uosto infrastruktūra buvo smarkiai pažeista. Pirminiais duomenimis, apie aukas nepranešta“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos jūrų uostų direkcija.

Atnaujinta 11.23

Viešėdamas Lenkijoje Bidenas padėkos Varšuvai už pastangas padėti pabėgėliams

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę per kelionę Europoje padėkos Lenkijos lyderiui už jo šalies pastangas suteikti pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams, Kyjivui jau beveik mėnesį kovojant su Rusijos invazija.

Lenkija yra svarbi NATO sąjungininkė, joje dislokuota tūkstančiai amerikiečių karių. Be to, prasidėjus krizei Ukrainoje Lenkijoje ši šalis priėmė daugiau pabėgėlių negu bet kuri kita valstybė – daugiau kaip 2 mln. – Europoje vystantis didžiausiai per dešimtmečius pabėgėlių krizei.

J. Bidenas šeštadienį planuoja Varšuvoje susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. JAV lyderis aptars, kaip Vašingtonas kartu su sąjungininkais ir partneriais reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizes dėl Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo Ukrainoje. Tikėtina, kad J. Bidenas taip pat apsilankys kurioje nors pabėgėlių stovykloje.

Lenkija yra „svarbi partnerė mums dirbant, kad išliktume vieningi tolimesnes savaites ir mėnesius“, pirmadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

J. Bidenas viešnagę Lenkijoje prijungė prie savo itin svarbaus vizito Briuselyje, kur jis dalyvaus skubiai sušauktose derybose su sąjungininkais NATO ir Europoje. Pirmadienį J. Bidenas su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais vaizdo ryšiu kalbėjosi apie „Rusijos brutalią taktiką Ukrainoje, įskaitant atakas prieš civilius“, nurodė Baltieji rūmai. Jie taip pat apžvelgė pastarojo meto pastangas suteikti pagalbą Ukrainai, kad kautynės būtų nutrauktos.

J. Psaki nurodė, kad lyderiai toliau reguliariai tarsis dėl šio konflikto ir kad Baltieji rūmai toliau palaiko ryšį su Ukrainos pareigūnais.

„Išreikšime palaikymą bet kokioms diplomatinėms pastangoms“, bet JAV gali teikti Kyjivui įvairią karinę pagalbą ir taikyti ekonomines sankcijas Rusijai, pridūrė atstovė.

Atnaujinta 11.17

Kovo 21 d. iš Kyjivo srities Brovarų rajono buvo evakuota daugiau nei 4,3 tūkst. gyventojų, teigiama Kyjivo srities policijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Atnaujinta 11.04

Į užsienį pabėgusių ukrainiečių skaičius perkopė 3,5 mln., antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), o daugiau nei 2 mln. ukrainiečių kirto sieną į Lenkiją.

Kiti keliavo į Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ir Moldovą, o dar dešimtys tūkstančių išvyko į kitas Europos šalis.

Apskaičiuota, kad nuo vasario 24 d., kai prasidėjo karas su Rusija, Ukrainos viduje buvo perkelti dar milijonai žmonių.

Teigiama, kad bendras nukentėjusių ukrainiečių skaičius siekia beveik 10 mln.

Atnaujinta 10.55

Charkivo regione per naktį užfiksuota daugiau nei 80 apšaudymų, pranešė regiono karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinegubovas.

Pasak O. Synehubovo, Charkive dėl Rusijos pajėgų veiksmų buvo sugriauta daugiau nei 600 namų.

Atnaujinta 10.51

JT Generalinė Asamblėja trečiadienį posėdžiaus dėl karo Ukrainoje

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) trečiadienį surengs posėdį, kuriame bus siekiama susitarti dėl naujos rezoliucijos dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.

Manoma, kad rezoliucijos projektui dėl humanitarinių karo padarinių turėtų būti pritarta. Pasak diplomatų, trečiadienį galimai bus surengtas 193 JTGA priklausančių šalių balsavimas. Tikslas – sulaukti mažiausiai 141 pritariamojo balso, kaip ir per ankstesnį balsavimą dėl dar vienos rezoliucijos, kurioje buvo pasmerktas Rusijos karas.

Rezoliucijos projekte, kurį matė naujienų agentūra dpa, be kita ko, reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karo veiksmus Ukrainoje, ypač atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą. Joje Maskva taip pat raginama nedelsiant išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) taip pat parengė atskirąjį rezoliucijos projektą, kuriame Rusijos agresija neminima. Lieka neaišku, ar dėl šio teksto taip pat vyks balsavimas.

Atnaujinta 10.50

Vašingtonas: Rusija vis dar neturi pranašumo Ukrainos oro erdvėje

Rusijos pajėgos per pastarąsias dvi dienas padidino antskrydžių Ukrainoje skaičių, bet vis dar neturi pranašumo ore, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Jis nurodė, kad per pastarąją parą įvyko net 300 rusų aviacijos antskrydžių ir kad Ukraina irgi pradėjo rengti daugiau karinių skrydžių, bet konkretaus skaičiaus nepateikė.

Pasak amerikiečių pareigūnų, Rusija turi gerokai daugiau orlaivių ir rengia kur kas daugiau antskrydžių nei Ukraina, tačiau Maskva vis dar neturi pranašumo ore virš užpultos šalies.

Per daugumą karinių skrydžių smogiama antžeminiams, dažniausiai nejudantiems taikiniams, o Rusijos orlaiviai Ukrainos oro erdvėje praleidžia nedaug laiko, pažymėjo minėtas gynybos pareigūnas.

Anot jo, ukrainiečių kariuomenė prieš rusų orlaivius ir toliau naudoja savo trumpojo ir ilgojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemas bei bepiločius orlaivius.

Kremlius taip pat suaktyvino savo jūrų pajėgų veiklą Juodosios jūros šiaurinėje dalyje, bet šiuo metu nėra jokių požymių, kad būtų ruošiamasi amfibiniam puolimui prieš Odesos uostamiestį.

Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti JAV kariuomenės atliktą padėties vertinimą.

Atnaujinta 10.31

Rusija mėgina sukompromituoti JK gynybos ministrą klastodama telefoninius pokalbius

Po to, kai Londonas apkaltino Rusiją mėginimais iškrėsti „pokštą“ – paskelbti suklastotą vaizdo pokalbį, britų ministrai ruošiasi išvysti dar daugiau vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas pokalbis su gynybos sekretoriumi Benu Wallace`u.

Prieš pirmadienio vakarą pasirodant pirmajai filmuotai medžiagai, Dauningo gatvė apkaltino Kremlių prisidedant prie pastangų apgaulingais skambučiais gauti slaptos ar kompromituojančios informacijos.

Pareigūnai, spėjama, deda pastangas, kad „YouTube“ pašalintų vaizdo įrašą, kuriame B. Wallace'as manė, kad vaizdo ryšiu kalbasi su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel taip pat pripažino kalbėjusi su apsimetėliais, o dar vienas nesėkmingas bandymas buvo nukreiptas prieš kultūros sekretorę Nadine Dorries.

Internete pasirodė pokalbio su B. Wallace`u „oficialus anonsas“, kuriame teigiama, kad tai „vaizdo pokštas“ su „Vovanu ir Lexusu“ — duetu, kuriam priskiriama anksčiau suorganizuota apgaulė, skirta Sasekso hercogui.

B. Wallace`as rodomas kalbantis iš Lenkijos, kai skambinantysis sako, kad Ukraina, siekdama apsisaugoti nuo Maskvos, nori plėtoti „branduolinę programą“, – tokį nepagrįstą teiginį kartoja ir Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Paskelbus šį pokalbį, B. Wallace`as pasvarstė, kad invazija į Ukrainą „Kremliui turbūt sekasi labai blogai“, jei jis griebiasi „vaizdo pokalbių klastočių“.

Gynybos ministerijos šaltinis sakė, kad vaizdo įrašas yra „šiukšlė“, ir pridūrė: „Tai suklastotas vaizdo įrašas. Ko jame negirdėti, tai gynybos sekretoriaus atsakymo, jog Jungtinė Karalystė negali turėti nieko bendra su tariamomis Ukrainos branduolinėmis ambicijomis, nes yra įsipareigojusi laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“.

Neatrodo, kad B. Wallace`as vaizdo įraše būtų pasakęs ką nors itin kompromituojančio ar jautraus, tačiau jame skelbiama apie „išsamų interviu“, kuris pasirodys per ateinančias „kelias dienas“.

Anksčiau „Lexusas“ ir „Vovanas“ yra taikęsi į serą Eltoną Johną, kuris yra griežtas Rusijos „gėjų propagandos“ įstatymų priešininkas, į Kremliaus kritikus ir pasaulio lyderius, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau.

Kritikai kaltina veikėjus, kurių tikrieji vardai yra Vladimiras Kuznecovas ir Aleksejus Stoliarovas, ryšiais su Rusijos saugumo tarnybomis, tačiau jie tai neigia.

Aukšto rango vyriausybės šaltiniai baiminasi, kad rusai gali bandyti sufalsifikuoti skambučių metu gautą medžiagą, siekdami apjuodinti JK.

B. Wallace`as pranešė, kad vyriausybėje bus atliktas vidinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip jį pasiekė šis vaizdo skambutis.

Atnaujinta 10.24

Ukrainos pajėgos skelbia, kad Rusijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Oleksandras Košelis pateko į Ukrainos karių nelaisvę.

Atnaujinta 10.12

Rusijos užsienio reikalų viceministras: santykiai su JAV – ties žlugimo riba

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sako, kad santykiai su JAV dėl Ukrainos krizės yra ant žlugimo ribos. „Pirmadienį amerikiečių ambasadoriui buvo įteikta protesto nota, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kas santykiai atsidūrė ties žlugimo riba“, – S. Riabkovą citavo agentūra „Interfax“.

Kartu viceministras įvardijo tolesnio dialogo tarp Maskvos ir Vašingtono sąlygas: JAV privalo sustabdytu savo vykdomą eskalaciją – ir verbalinę, ir susijusią su ginklų tiekimu Ukrainai. „Jie turi liautis grasinti Rusijai“, – pabrėžė S. Riabkovas.

Reaguodama į JAV prezidento Joe Bideno kritiką Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu, Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pirmadienį JAV ambasadoriui Johnui Sullivanui įteikė protesto notą. J. Bidenas dėl karo prieš Ukrainą pavadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“ ir „kraugerišku diktatoriumi“.

Tokie JAV prezidento, tokio rango valstybininko, teiginiai yra negarbingi, pareiškė Maskva.

Atnaujinta 10.09

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, iš dalies apgadinta apie 3780 namų, o 651 namas buvo visiškai sugriautas.

„Iš dalies apgadinta apie 3780 gyvenamųjų pastatų, 651 – visiškai sugriautas“, – „Ukrinform“ sakė Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos viršininko pavaduotojas Romanas Prymušas.

Atnaujinta 09.56

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paskelbė, kad šiandien šalyje veiks 3 humanitariniai koridoriai iš Mariupolio. Taip pat pranešama, kad į Mariupolį jau išvyko 21 autobusas su humanitarine pagalba miesto gyventojams.

Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios Rusijos jūrų pėstininkų dalinių personalą, besiruošiantį šturmuoti Odesą.

Apie tai „Facebook“ paskelbė Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo pirmininkas Serhijus Bračukas.

Atnaujinta 09.45

JAV nepavyko nustatyti, ar Rusija paskyrė vadą, atsakingą už vadovavimą karui Ukrainoje.

Tai pranešė CNN, remdamasi daugeliu šaltinių, informuotų apie šią problemą.

Be aukščiausio vadovo, koviniai padaliniai iš įvairių Rusijos dalių, dalyvaujantys kare su Ukraina, konkuruoja dėl išteklių, o ne koordinuoja savo veiksmus, sakė du Pentagono pareigūnai.

Įvairiomis karinėmis kryptimis Ukrainos teritorijoje dalyvaujantys daliniai dar nesugebėjo prisijungti, o faktiškai veikia savarankiškai, be jokio operatyvinio plano.

Atrodo, kad rusai taip pat turi rimtų bendravimo problemų. Kariai ir vadai kartais naudojasi įprastais mobiliaisiais telefonais ir bendrauja kitais nesaugiais ryšio kanalais, todėl Ukrainos kovotojams lengva juos atsekti, rašo CNN.

Rusija užblokavo transliuotoją „Euronews“ dėl „dezinformacijos“

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija teigia užblokavusi Europos televizijos kanalo „Euronews“ puslapius.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad uždraudimo priežastis – „Euronews“ dezinformacija apie Maskvos vadinamąją „specialiąją operaciją“ Ukrainoje – oficialų terminą, kuriuo vadinama Rusijos invazija į kaimyninę valstybę.

Generalinės prokuratūros sprendimas taip pat taikomas kanalo transliacijoms rusų kalba, pirmadienį pranešė žiniasklaidos institucija „Roskomnadzor“.

Kovo pradžioje Maskva priėmė naują žiniasklaidos įstatymą, kuriame numatytos drastiškos bausmės už, jos nuomone, dezinformaciją apie Rusijos pajėgas.

„Euronews“ draudimas įvestas, kai Maskva anksčiau pirmadienį užblokavo „Facebook“ ir „Instagram“, Rusijos teismui jas pripažinus „ekstremistinėmis“ organizacijomis.

Nors šios dvi paslaugos Rusijoje užblokuotos, teismo teigimu, toks sprendimas netaikomas žinučių programėlei „WhatsApp“, kuri taip pat priklauso JAV bendrovei „Meta“.

Blokavimo pagrindas – „Meta“ sprendimas nepašalinti raginimų smurtauti prieš Rusijos karius Ukrainoje. Šiuo metu Rusijoje taip pat blokuojama „Twitter“.

Atnaujinta 09.25

Dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainą jau žuvo 117 vaikų, o daugiau nei 155 buvo sužeisti.

„Iki 2022 m. kovo 22 d. ryto žuvo 117 vaikų ir daugiau nei 155 buvo sužeisti. Daugiausia vaikų nukentėjo Kyjivo srityje – 58, Charkivo srityje – 40, Černihivo srityje – 31, Donecko srityje – 30, Mykolajivo srityje – 24, Kyjivo mieste – 16, Žytomyro srityje – 15, Chersono srityje – 15 ir Sumų srityje – 14“, – „Telegram“ paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Prokuratūra pažymėjo, kad Charkivo srityje rusų tankas apšaudė automobilį, kuriame buvo šeima su dviem vaikais. Šeima šaukė, kad jie civiliai, mojuodami balta vėliava, bet visos pastangos buvo bergždžios. Žuvo tėvai ir 9 metų mergaitė, sužeistas 17 metų vaikinas.

Atnaujinta 09.19

Pirmadienio gaisrai Žytomyro regione, kilę po Rusijos pajėgų apšaudymo:

Atnaujinta 09.11

Sjeverodonecke, Luhansko srityje, rusų pajėgos tikslingai niokoja maisto sandėlius, tikino Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijus Haidajus.

„Sjeverodonecke Rusijos kariuomenė ir toliau naikina didmeninius maisto sandėlius. Į juos smogia, nes žino, kur jie yra. Pavyko padaryti nuostolių vietos verslui, bet miesto gyventojai vis tiek bus pamaitinti – turime atsargų“, – teigė S. Haidajus.

Atnaujinta 09.07

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas, Ukrainos delegacijos derybose su Rusijos Federacija narys Mychailo Podoliakas interviu britų transliuotojui BBC teigė, kad derybininkų kontaktai tęsiasi kasdien, o Kyjivas nedaro nuolaidų Maskvai teritorinio vientisumo klausimais.

Atnaujinta 08.56

Naktį Rusijos pajėgos „Grad“ sistemomis apšaudė kaimus Dnipro srities Kryvyj Riho rajone.

Atnaujinta 08.52

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennetas paprašė žvalgybos tarnybų parengti jo vizitą Kyjive svarbioms deryboms dėl paliaubų.

Apie tai pranešė „The Times of Israel“, remdamasis naujienų svetaine „Ynet“.

Izraelio saugumo tarnybos darbuotojai mano, kad toks vizitas būtų „tikras siaubas“ slaptosioms tarnyboms, turint omenyje Rusijos bombardavimą Ukrainos miestuose ir saugumo padėtį šioje šalyje.

Anot pranešimo, Izraelio pareigūnai jau įspėjo Ukrainos valdžią, kad N. Bennettas atvyks į Kyjivą ne dėl „fotosesijos“, o su konkrečiais tikslais – padėti derėtis konflikto šalims ir pasiekti „finišo tiesiąją“ kare.

N. Bennettas jau lankėsi Rusijoje šiuo tikslu.

Atnaujinta 08.42

Vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka prašo gyventojų nepanikuoti dėl Boryspilio mero Vladimiro Borisenkos raginimo, jei įmanoma, palikti miestą.

V. Denisenka tai pasakė informacinio teletono eteryje per rytinę transliaciją.

„Dabar socialiniuose tinkluose tvyro panika, kad rytoj prasideda puolimas, o rytoj Boryspilis bus sunaikintas... Boryspilio meras aiškiai sakė: jei išvyks moterys ir vaikai, tada vyrams bus paprasčiau apginti miestą nuo teoriškai galimo priešo išpuolio ateityje. Norėčiau sutelkti dėmesį į tai, nes prasidėjo panika Boryspilio žmonių socialinių tinklų paskyrose ir aplinkiniuose kaimuose, ir apskritai Kyjivo srityje“, – sakė V. Denisenka.

Atnaujinta 08.32

JAV svarsto palengvinti Ukrainos karo pabėgėlių atvykimą

Jungtinės Valstijos svarsto palengvinti atvykimą pabėgėliams iš Ukrainos. Vyriausybė vertina, ar yra Ukrainos piliečių, kuriems, pavyzdžiui, nesaugu likti Europoje ir kuriems geriau būtų atvykti į JAV, pirmadienį Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. Anot jos, šiuo klausimu bendradarbiaujama su JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir Europos Sąjunga (ES). Asmens pripažinimas pabėgėliu JAV gali užtrukti ne vienus metus.

JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai pareiškė, kad ukrainiečių pabėgėliai laukiami JAV. Ši tema svarbi, turint omenyje jo kelionę į Lenkiją savaitės pabaigoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda jau kreipėsi į JAV, ragindamas priimti pabėgėlius, kol baigsis karas. Viceprezidentė Kamala Harris neseniai lankydamasi Lenkijoje pabrėžė, kad didžioji dalis pabėgėlių nori likti Europoje.

Žmonėms ir Ukrainos šiuo metu yra mažai galimybių nuolat likti JAV. Kai kurie ukrainiečiai mėgina atvykti per pietinę šalies sieną, kiti bando gauti vizą. Tačiau tai rizikinga, nes viza skirta tik laikinam buvimui JAV ir todėl nėra tinkamas kelias imigracijos procesui.

„Ukrainiečiai neturėtų mėginti prašyti neimigracinės vizos, kad atvyktų į JAV kaip pabėgėliai“, – įspėjo JAV valstybės departamentas.

Atnaujinta 08.13

Rusija gali panaudoti hipergarsines raketas „Kinzhal“ prieš Ukrainą.

Tai teigiama Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje, kurią socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė šalies Gynybos ministerija.

JK žvalgyba atkreipė dėmesį į Rusijos gynybos ministerijos pranešimus apie tariamą tokių ginklų panaudojimą per atakas prieš taikinius Vakarų Ukrainoje.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 21 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/uzFLpim2nq

🇺🇦 #StandWithUkraine pic.twitter.com/d1j6tdCLIJ

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 21, 2022

„Jei tai tiesa, tikriausiai tai buvo „Kinzhal“ – iš oro paleidžiama „Iskander“ balistinių raketų sistema, kurią Rusijos kariai jau seniai naudojo atakuodami Ukrainą“, – nurodė žvalgyba.

Rusijos teiginys naudoti „Kinzhal“ greičiausiai skirtas nukreipti dėmesį nuo pažangos stokos Rusijos sausumos kampanijoje.

Atnaujinta 07.58

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariai užpuolė penkias įkalinimo įstaigas, praneša Ukrainos teisingumo ministerija.

„Per visą šį laikotarpį buvo apšaudytos penkios įstaigos. Visų pirma Mariupolio ir Černihivo kardomojo kalinimo centrai ir dar trys įkalinimo įstaigos Mariupolio, Berdiansko ir Charkivo regionuose buvo apgadintos. Per apšaudymą personalas ir nuteistieji buvo slėptuvėse. Bausmių vykdymo tarnybos duomenimis, vienas žmogus buvo nesunkiai sužalotas“, – pranešė teisingumo ministerija.

Atnaujinta 07.54

Ukrainos išminuotojai nurodė, kad, jų skaičiavimais, 82,5 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijoje, preliminariais arba jau patvirtintais duomenimis, yra sprogstamųjų objektų.

Ukrainos SES mobiliojo gelbėjimo centro duomenimis, per praėjusią savaitę Kyjive ir jo regione išminuotojai neutralizavo 65 sprogstamuosius užtaisus.

Atnaujinta 07.49

„Vis dar negalima teigti, kad Baltarusija atsisakė kariauti Rusijos pusėje prieš Ukrainą“, – sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka.

„Neįmanoma paneigti invazijos į Baltarusiją galimybės. Su Lukašenka dirbama. Putinas dirba su Lukašenka, kad Baltarusija prisijungtų prie karo veiksmų. Jo žmonės, baltarusiai, nenori kariauti, ir tai aiškiai suprantama. Iš esmės, negalima sakyti, kad Baltarusija atsisakė karo. Bet faktas, kad Lukašenka bando išsisukti – tai irgi mums teigiamas dalykas. Mes tikimės ir esame pasiruošę šiam puolimui, esame pasiruošę Voluinėje, esame pasiruošę Žytomyro srityje“, – sakė V. Denisenka.

Atnaujinta 07.44

Rusijos pajėgoms nepavyko atlikti „Blitzkriego“ Rubižnės mieste, todėl jos griauna miestą, kovo 22 d. ryte paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Vakar dieną ugnis Rubižnėje beveik nesiliovė. Kai rusams nepasisekė ataka Rubižnėje, jie ėmė griauti miestą: namus, mokyklas, ligonines. Tačiau mes gelbėjame sužeistuosius ir bandome evakuoti tuos, kurie nori“, – sakė S. Haidajus.

Atnaujinta 07.36

„Azov“ pulkas tiksliu smūgiu sunaikino Rusijos pajėgų pėstininkų pozicijas.

Vaizdo įrašas pasirodė „Azov“ pulko „Telegram“ kanale.

„Azovo pulkas sunaikino priešo pėstininkus“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 07.34

Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė humanitarinį koridorių ir sužeidė keturis vaikus, kurie buvo tarp evakuojamų civilių gyventojų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, naktį kreipdamasis į tautiečius.

Atnaujinta 07.29

Černihivo meras Vladyslavas Atrošenko sako, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir teritorinės gynybos pajėgos išlaiko visišką regioninio centro, esančio į šiaurės rytus nuo Kyjivo, kontrolę. V. Atrošenka tai sakė interviu LB.ua portalui metu.

Atnaujinta 07.18

Boryspilio meras ragina civilius palikti miestą

Tikriausiai dėl tikėtinos Rusijos atakos Ukrainos Boryspilio miesto meras paragino civilius gyventojus palikti miestą. Jo raginimas skirtas ir visiems kitiems civiliams, kurie iš kitų Ukrainos dalių pabėgo į Boryspilį, esantį į pietryčius nuo Kyjivo, naktį į antradienį pareiškė Volodymyras Borisenka.

Raginimas evakuotis esą paskelbtas grynai dėl karinių taktinių priežasčių. „Patirtis iš kitų vietų, kuriose vyksta mūšiai, parodė, kad ginkluotosioms pajėgoms veikti paprasčiau, kai mieste yra mažiau civilių, – sakė V. Borisenka. – Nereikia likti mieste, apylinkėje jau vyksta mūšiai“.

Boryspilis su beveik 60 000 gyventojų yra už 30 km į pietryčius nuo Kyjivo.

Atnaujinta 07.16

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kovo 22 d. ryto suvestinė:

Remiantis turima informacija, Rusijos okupacinės pajėgos šaudmenų ir maisto atsargų turi ne ilgiau kaip trims dienoms. Su degalais situacija panaši.

Rusijos kariai ir toliau vykdo agresyvų propagandinį darbą dėl būtinybės dalyvauti kare su Ukraina su Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų personalu.

Sumų srities Ochtyrkos rajone buvo užfiksuoti Rusijos karių nepaklusnumo faktai. Apie 300 okupantų atsisakė vykdyti įsakymą vykdyti karo veiksmus ir su 70 vienetų technikos paliko operacijos zoną.

Laikinai okupuotose Luhansko srities teritorijose dėl didelių nuostolių priešas ir toliau ragina į karą stoti „LPR“ piliečius. Didelė dalis gyventojų nepritaria okupantų politikai, neturi noro griebtis ginklo ir slapstosi nuo okupacinės valdžios.

Donecko ir Luhansko kryptimis Rusijos pajėgos ir toliau bando veržtis ir įsitvirtinti, bet nesėkmingai.

Ukrainos kariai atmušė 13 Rusijos atakų ir sunaikino 14 tankų, 8 pėstininkų kovos mašinas, 2 MTLB, 3 artilerijos sistemas ir 4 mašinas. Oro gynybos vienetai pataikė į 2 priešo oro taikinius. Priešo personalo nuostoliai siekė apie 300 žmonių.

Mariupolio gynėjai sunaikino patrulinį katerį „Raptor“ ir elektroninės kovos kompleksą „Leer-3“.

Atnaujinta 07.10

„Maxar Industries“ paskelbė palydovines Irpinės, Mariupolio ir Černihivo nuotraukas kovo 21 d.

Atnaujinta 07.06

Skelbiama apie oro pavojų įvairiuose Ukrainos miestuose. Gyventojai raginami keliauti į slėptuves.

Atnaujinta 06.33

Kyjivo patrulių policijos viršininko pavaduotojas Oleksijus Belošickis sakė, kad Kramatorske užfiksuotas dar vienas uždraustų fosforo šaudmenų panaudojimas, skelbiama NEXTA „Telegram“ kanale.

Atnaujinta 06.32

Kyjivo srityje esantis Makarivo miestas išlaisvintas nuo Rusijos pajėgų, taip feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per dieną dėl didvyriškų mūsų gynėjų veiksmų virš Makarivo miesto buvo iškelta Ukrainos nacionalinė vėliava, o priešas buvo atremtas“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 04.44

Oficialiai skelbiama apie 925 civilių žūtis Ukrainoje

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 925 žmonės. Tarp aukų yra 37 vaikai. Ukrainos pareigūnai taip pat praneša apie pusantro tūkstančio sužeistųjų. Didžioji dalis aukų iš Luhansko ir Donecko. Pasak ekspertų, dažniausiai civiliai žūsta nuo plačių smūgių per bombų sprogimus arba per lėktuvų antskrydžius. Jungtinių Tautų atstovai neatmeta, kad tikrieji skaičiai bus gerokai didesni, nes neateina duomenys iš smarkiai apšaudomų vietovių, o kai kurie pranešimai dar turi būti patvirtinti.

Atnaujinta 04.10

Vašingtonas įspėja, kad Kremlius gali panaudoti cheminį ir biologinį ginklą Ukrainoje

Amerikos prezidentas sako, kad Rusijos lyderių tvirtinimai, esą Kyjivas turi cheminį ir biologinį ginklą gali reikšti paties Vladimiro Putino ketinimą juos panaudoti kare prieš Ukrainą. Tai Joe Bidenas pareiškė kalbėdamas susitikime su verslo lyderiais, kuriems taip pat padėkojo už vienybę taikant sankcijas Kremliui.

„Dabar jis (V. Putinas - lrt.lt) skelbia naujas melagingas žinias, įskaitant tai, kad Amerika turi biologinį ir cheminį ginklą Europoje, tai nėra tiesa. Aš užtikrinu. Jis taip pat teigia, kad Ukraina turi biologinį ir cheminį ginklą Ukrainoje. Tai aiškus ženklas, kad jis ketina juos abu panaudoti. Jis jau yra naudojęs cheminį ginklą praeityje ir mes turime būti budrūs, kas gali laukti ateityje“, – teigia JAV vadovas.

Amerikiečių ekspertai teigia, kad pirmadienį Rusijos pajėgos nepadarė didesnės pažangos, mėgindama užimti daugiau Ukrainos teritorijos. Tačiau, pasak Karo studijų instituto, Kremliaus pajėgos toliau apšaudė Kijivą, puldinėjo Mariupolį iš vakarų ir rytų, taikydamiesi į civilinę infrastruktūrą. Kyjive nuo vakar vakaro įsigaliojo nauja 35 valandų komendanto valanda, po to, kai Rusijos raketa nuniokojo prekybos kompleksą. Čia, anot agentūros AFP žurnalistų, galėjo žūti mažiausiai 6 žmonės.

Atnaujinta 03.16

Londonas Ukrainai skiria 4 milijonus medicininių prekių

Britai siunčia į Ukrainą daugiau nei milijoną vaistų dozių padėti žmonėms, sužeistiems per Rusijos invaziją. Jungtinės Karalystės vyriausybė nurodė, kad dabar šaliai buvo paaukota beveik 4 milijonai medicininių prekių, kaip dalis jos humanitarinio atsako į invaziją. Londonas pabrėžia, kad nuo invazijos pradžios Ukrainai ir kaimyninėms šalims buvo suteikta 400 milijonų svarų humanitarinė ir ekonominė pagalba, taip pat gynybinė prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė.

Atnaujinta 02.32

V. Zelenskis: Rusijos kariai buvo čia atvežti kaip nuteistieji mirčiai

Ukrainos prezidentas sako, kad pastarąją parą Rusijos pajėgos salvinėmis raketų sistemomis atakavo Žytomyro regioną. Naujame savo vaizdo įraše Volodymyras Zelenskis taip pat pranešė, kad ukrainiečių kariams pavyko numušti Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių, tačiau priešas toliau mėgina skverbtis gilyn. V. Zelenskis taip pat patvirtino apie 96-erių metų Boryso Romančenko žūtį per Rusijos ataką. Šis vyras, anot Zelenskio, atlaikė kelias nacių koncentracijos stovyklas. Ukrainos vadovas taip pat sako, kad Chersono mieste rusų pajėgos bombardavo taikius civilius.

„Kiekvieną šio karo dieną vis labiau aiškėja, kas yra jų denacifikacija. Rusijos kariai net nežino, ką reiškia būti laisviems. Jie buvo čia atvežti, tiesą sakant, kaip nuteistieji. Nuteistieji mirčiai ir gėdai. Šiomis dienomis visi 8 humanitariniai koridoriai veikia, mes taip pat sulaukėme 200-tų tonų įvairios paramos“, – sako V. Zelenskis.

Kiek anksčiau kalbėdamas Ukrainos regioniniam portalui „Suspilne“, V. Zelenskis sakė, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, būtinas bet kokio formato susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Jis tvirtino esantis įsitikinęs, kad be šio susitikimo neįmanoma iki galo suprasti, kam Kremlius yra pasiruošęs, kad sustabdytų karą. Šiame interviu jis taip pat giria Ukrainos gyventojus už jų pasiaukojimą ginant šalies laisvę ir teigė nuolat palaikantis ryšius su partneriais, kad galėtų sustiprinti savo kariuomenę. Ukrainos vadovas sako labai vertinantis Vakarų pasaulio žmonių palaikymą, kuris, anot V. Zelenskio, gal net svarbesnis už lyderių, nes parodo tikrąją demokratiją.

Pentagono atstovas sako, gynybos departamentas turi aiškių įrodymų, kad Rusija Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus. Johnas Kirby`is taip pat patvirtino, kad Vašingtonas kartu su kitomis šalimis svarsto galimybę aprūpinti Ukrainą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemomis. Kaip skelbia „Sky News“, iki šiol Amerika Kyjivui tiekė priešlėktuvinius ginklus „Stinger“. Tačiau šios sistemos pirmiausia veiksmingos prieš sraigtasparnius ir žemai skraidančius orlaivius, o ne didesnio aukščio kovinius lėktuvus. Anksčiau skelbta, kad kai kurios šalys, tarp jų Slovakija, išreiškė norą duoti Ukrainai priešlėktuvines sistemas S-300, jei šalis gaus kuo jas pakeisti. Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jau yra pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus 39 šalių kreipimųsi.