Rusijos karas prieš Ukrainą: Zelenskis kalba apie referendumą dėl kompromisų su Maskva

Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą neatslūgsta. Britų žvalgyba teigia, kad Rusijai ir toliau nepavyksta įsitvirtinti Ukrainos oro erdvėje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad bet kokie kompromisai ir taikos sutartys, taip pat ir apimančios Donbasą bei Krymą, turės būti patvirtintos Ukrainos referendume.

Jungtinės Tautos toliau registruoja karo Ukrainoje aukas. Skelbiama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 847 civiliai, 1339 buvo sužeisti. Tačiau pabrėžiama, jog tikrieji žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai didesni.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, girdamos kaimynines valstybes už rodomą didžiulę užuojautą „itin sunkioje padėtyje“ atsidūrusiems pabėgėliams.

Vašingtonas siunčia Ukrainai savo turimų sovietinių oro gynybos sistemų, kurias įsigijo pagal slaptą programą Šaltojo karo metu. Tai leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė JAV pareigūnai.

JAV tyrimų organizacija „Institute for the Study of War“ savo naujausioje išvadoje teigia, kad Ukrainos pajėgos įveikė pradinę Rusijos kampaniją, o dabar išlieka aklavietėje.

NEW: Ukrainian forces have defeated the initial #Russian campaign of this war. Its culmination is creating conditions of stalemate throughout most of #Ukraine.

Read the latest Russian offensive campaign assessment from @TheStudyofWar and @criticalthreats: https://t.co/EtMCrMbAjO pic.twitter.com/4XrCCj5Gnj

— ISW (@TheStudyofWar) March 19, 2022

Apie sekmadienio dienos ir pirmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 01.30

V. Zelenskis: Siekiant užbaigti karą, būtinas bet kokio formato susitikimas su V. Putinu

Ukrainos prezidentas sako, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, būtinas bet kokio formato susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Kalbėdamas Ukrainos transliuotojui "Suspline" Volodymyras Zelenskis tvirtina esantis įsitikinęs, kad be šio susitikimo neįmanoma iki galo suprasti, kam Kremlius yra pasiruošęs, kad sustabdytų karą. Šiame interviu jis taip pat giria Ukrainos gyventojus už jų pasiaukojimą ginant šalies laisvę ir teigia nuolat palaikantis ryšius su partneriais, kad galėtų sustiprinti savo kariuomenę. Ukrainos vadovas sako labai vertinantis Vakarų pasaulio žmonių palaikymą, kuris, anot Zelenskio, gal net svarbesnis už lyderių, nes parodo tikrąją demokratiją.

Atnaujinta 00.34

Vašingtonas su partneriais svarsto galimybę aprūpinti Ukrainą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemomis

Pentagono atstovas Džonas Kirbis patvirtino, kad Vašingtonas kartu su kitomis šalimis svarsto galimybę aprūpinti Ukrainą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemomis. Kaip skelbia Sky news, iki šiol Amerika Kyjivui tiekė priešlėktuvinius ginklus „Stinger“. Tačiau šios sistemos pirmiausia veiksmingos prieš sraigtasparnius ir žemai skraidančius orlaivius, o ne didesnio aukščio kovinius lėktuvus. Anksčiau skelbta, kad kai kurios šalys, tarp jų Slovakija, išreiškė norą duoti Ukrainai priešlėktuvines sistemas S-300, jei šalis gaus kuo jas pakeisti. Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jau yra pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus 39-ių šalių kreipimųsi.

Atnaujinta 23.56

Vėlų pirmadienio vakarą išplatintame pranešime V. Zelenskis pažymėjo, kad ši diena buvo „sudėtingų įvykių ir sudėtingų išvadų.“

„Tačiau tai buvo dar viena diena, priartinusi mus prie pergalės“, – sakė Ukrainos vadovas.

Atnaujinta 23.39

Pentagonas: Rusijos pajėgos vykdo karo nusikaltimus

JAV gynybos departamentas apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje, nes, anot Pentagono, tai rodo akivaizdūs įrodymai.

Pentagono atstovas Johnas Kirby nurodė, kad departamentas padės rinkti įrodymus.

„Tikrai matome aiškius įrodymus, kad Rusijos pajėgos vykdo karo nusikaltimus ir mes padedame rinkti su tuo susijusius įrodymus“, – sakė J. Kirby, kurį cituoja „Sky News“.

Atnaujinta 23.10

800 mln. JAV dolerių amerikiečių pagalba Ukrainai jau pradėta tiekti, tačiau dar nepasiekė šios šalies, CNN nurodė keli amerikiečių pareigūnai.

Jų žiniomis, pagalba turėtų būti pristatyta itin greitu metu. Tarp siuntinių yra ir karinė įranga, pirmą kartą perduodama 100 ginkluotų dronų.

Atnaujinta 22.32

Pirmadienį išplatintame pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visus ukrianiečius, nesvarbu, kur jie bebūtų, „daryti viską, kad apsaugotų mūsų valstybę“ ir „išstumtų okupantus“.

Ukrainos miestus užėmusius karius jis vadino „vergais, kurie šaudo į laisvus žmones“.

„Šie Rusijos atsiųsti vergai niekada nematė aikštėse tiek laisvų žmonių“, – protestuojančius ukrainiečius drąsino V. Zelenskis.

Atnaujinta 22.07

JAV dalyvauja „vykstančiose diskusijose“ su kitomis šalimis, kurios aptaria galimybę perduoti Ukrainai „ilgo nuotolio oro gynybos sistemas, kuriomis (ukrainiečiai) moka naudotis“, pirmadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Tai „aktyvios konsultacijos“, pažymėjo jis.

CNN jau anksčiau pranešė, kad JAV diskutuoja su Slovakija apie šios šalies galimybes perduoti Ukrainai S-300 oro gynybos sistemas, jei jų vietą užimtų kitos vakarietiškos raketų sistemos. Oficialiai, susitarimo dėl raketų sistemų perdavimo Slovakija ir JAV nėra sudariusios.

Atnaujinta 21.56

Rusija į Ukrainos Rivnės rajoną paleido keturias raketas, tris iš jų numušė ukrainiečių oro gynybos sistemos, kokią žalą padarė ketvirtoji, dar aiškinamasi.

Atnaujinta 21.36

Pirmadienį humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų buvo evakuoti 8057 civiliai, pranešė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk. Iš jų, 3007 žmonės buvo evakuoti iš apsiausto Mariupolio.

Atnaujinta 21.23

Rusijos dienraščio „Komsomolskaja Pravda“ portale pirmadienį pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, kad Ukrainoje žuvo 9,861 rusų karys, dar virš 16 tūkst. karių buvo sužeisti. Netrukus šis straipsnis buvo pašalintas.

Tačiau straipsnio nuotrauka plinta internete. Jos autentiškumą patvirtino ir „Belligcat“ tyrėjas Christo Grozevas.

Atnaujinta 20.47

Tikimybė, kad Rusija rengtų desanto išlaipinimą Odesoje, yra nedidelė, teigia „Conflict Intelligence Team“. Taip yra dėl to, kad Rusijos jūrų pėstininkų pajėgos išseko, dauguma jų jau dalyvauja kovos veiksmuose Ukrainos teritorijoje.

Atnaujinta 20.39

Zelenskis: susitarimus su Rusija turės patvirtinti referendumas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad bet kokie kompromisai ir taikos sutartys, taip pat ir apimančios Donbasą bei Krymą, turės būti patvirtintos Ukrainos referendume.

„Atsakymas paprastas. Mes suprantame. Mūsų nepriima (į NATO), nes jie bijo Rusijos. Tai viskas. Ir mums reikia nusiraminti, sakyti, gerai, mums reikia kitų saugumo garantijų. Yra NATO šalių, kurios nori būti saugumo garantais, kurios, deja, negali mums suteikti šimtaprocentinės narystės Aljanse, bet kurios yra pasirengusios daryti viską, ką darytų Aljansas, jei mes būtume jo nariais. Manau tai normalus kompromisas“, – nacionaliniam transliuotojui „Suspilne“ sakė V. Zelenskis.

Anot jo, saugumo garantijos bus susietos su konstituciniais ir įstatymų pokyčiais, todėl bet kokie susitarimai turės būti patvirtinti ukrainiečių referendume.

Atnaujinta 19.56

Per Rusijos atakas žuvo 21 Ukrainos pagalbos tarnybų darbuotojas, dar 47 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė šalies Nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo pavaduotojas Romanas Prymušas.

Jis pažymėjo, kad pagal Ženevos konvenciją atakos prieš pagalbos darbuotojus, kurie vykdo gelbėjimo operacijas, yra laikomos karo nusikaltimais. Todėl Ukraina renka tokių veiksmų įrodymus ir juos pateiks tarptautiniams teismams.

Atnaujinta 19.28

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos Čeliabinsko traktorių gamykla ir „Uralzavod“ korporacija stabdo savo darbą dėl komponentų trūkumo. Šios kompanijos gamino ir remontavo Rusijos tankus bei kitą techniką.

Fiksuojami Rusijos karių dezertyravimo atvejai, nustatyta, kad kariai grobia civilių automobilius, persirengia civilių rūbais ir juda link sienos su Baltarusija.

Dalyje užimtų Zaporižios vietų Rusijos pajėgos ketina rengti prorusiškos administracijos „rinkimus“.

Berdiansko uoste Rusija naudojo baltus sunkvežimius, kurie pažymėti kaip humanitarinis transportas, kad pergabentų savo amuniciją į Luhansko ir Donecko regionus.

Nova Kachivkoje Rusijos pajėgos tikrina gyventojų dokumentus ir siekia identifikuoti, kurie ukrainiečiai dalyvavo kovos veiksmuose.

Atnaujinta 19.21

Pirmadienį buvo apšaudyti iš Mariupolio civilius evakuojantys autobusai, pranešė Zaporižios regiono administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. Anot jo, tarp sužeistųjų yra ir vaikų, jų būklė sunki.

Atnaujinta 19.12

Vašingtonas siunčia Ukrainai savo turimų sovietinių oro gynybos sistemų, kurias įsigijo pagal slaptą programą Šaltojo karo metu. Tai leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė JAV pareigūnai.

Sistemos yra kelių dešimtmečių senumo, jas JAV įsigijo tam, kad galėtų ištirti Rusijos karinius pajėgumus. Tokie ginklai yra pažįstami Ukrainos kariuomenei.

Tarp perduodamų sistemų yra ir SA-8, tačiau JAV nesiuntė iš Baltarusijos 1994 m. įsigytos S-300 sistemos, leidiniui nurodė JAV pareigūnas.

Pentagonas šių teiginių nekomentavo.

Atnaujinta 19.06

Zelenskis: Ukraina „negali įvykdyti Rusijos ultimatumų“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali įvykdyti „Rusijos ultimatumų“ ir apkaltino Maskvą siekiant „sunaikinti“ jo šalį.

„Ukraina negali vykdyti Rusijos ultimatumų. Pirmiausia reikėtų sunaikinti mus, kad būtų įvykdytas jų ultimatumas“, – sakė jis vietos žiniasklaidai.

Maskva nori, kad Ukraina „perduotų“ jai Charkivą, Mariupolį ir Kyjivą, bet su tuo negali sutikti „nei tų miestų žmonės, nei aš, kaip prezidentas“, kalbėjo V. Zelenskis.

Prekybos centre tariamai buvo raketų

Rusija pirmadienį pareiškė, kad prekybos centras Ukrainos sostinėje Kyjive, kuris per naktį buvo užpultas ir sugriautas, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, buvo naudojamas raketų sistemoms laikyti.

Rusija panaudojo „tikslius valdomus ginklus“, kad sunaikintų „daugkartinio paleidimo raketų sistemas“ ir amuniciją prekybos centre Kyjive, žiniasklaidai sakė gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Atnaujinta 19.04

Rusijos „Pirmasis kanalas“ apkaltino savo ilgametę darbuotoją Mariją Ovsianikovą, kad ji neva dirba Jungtinės Karalystės šnipe. M. Ovsianikova praėjusią savaitę laidos „Vremia“ metu išėjo į eterį su plakatu „Karui – ne“.

Atnaujinta 18.08

JAV: Rusija prarado Ukrainoje apie 40 proc. orlaivių

Rusija prarado apie 40 proc. savo fiksuoto ir nefiksuoto sparno orlaivių Ukrainoje, „Foreign Policy“ pirmadienį sakė neįvardytas JAV gynybos pareigūnas.

Anot jo, Kremlius per pastarąsias 24 val. surengė apie 300 antskrydžių Ukrainos teritorijoje, bet jie vyko „negiliai ir neilgai“.

Ukraina teigia nuo Rusijos invazijos pradžios nukovusi apie 14,7 tūkst. rusų karių, sunaikinusi 476 tankus, 96 lėktuvus, 118 sraigtasparnių.

Atnaujinta 17.43

Padėtis Ukrainoje galimai pasiekė aklavietę ir nė viena pusė nenusileidžia, CNN sakė aukšto rango NATO žvalgybos pareigūnas.

Anot jo, Rusijos pajėgos nesugeba įtvirtinti dominavimo Ukrainos oro erdvėje, o ant žemės jų veržimasis taip pat yra sustabdytas.

„Jei dar ir nepasiekėme aklavietės, tai greitai prie jos artėjame. Ir tai nemažas dalykas, kai įvertini pajėgumų skirtumą prieš kovos pradžią. Prie to nebūtų prieita, jei nebūtų padaryta rimtų klaidų“, – reporteriams NATO būstinėje sakė pareigūnas.

Atnaujinta 17.19

Ukraina ragina Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ sprendžiant karo problemą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ sprendžiant Kyjivo ir Maskvos karo problemą.

„Mes pritariame Pekino pozicijai dėl būtinybės rasti politinį karo prieš Ukrainą sprendimą ir raginame Kiniją, kaip pasaulinę galią, atlikti svarbų vaidmenį šiose pastangose“, – tviteryje pareiškė D. Kuleba.

Šis raginimas nuskambėjo Kyjivui praėjusią savaitę paraginus Pekiną pasmerkti prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

For decades, the Ukrainian-Chinese relations have been based on mutual respect, understanding and benefit. We share Beijing’s position on the need to find a political solution to the war against Ukraine and call on China as a global power to play an important role in this effort.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 21, 2022

Atnaujinta 16.53

Nuo Rusijos agresijos pradžios į tėvynę grįžo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių, beveik 80 proc. jų – vyrai.

Kaip praneša naujienų agentūra UNIAN, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Lvive pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

„Nuo vasario 24 d. iki šiandien į šalį įvažiavo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių. 75–80 proc. jų – vyrai“, – sakė pareigūnas.

Anot A. Demčenkos, pasieniečiai ne visų klausia, kodėl jie grįžta į Ukrainą. „Bet dauguma jų patys aiškiai pareiškia, kad dabartinėmis aplinkybėmis negali likti nuošalyje ir ketina stoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas, jungtis prie teritorinės gynybos ar kitais jiems prieinamais būdais prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – pabrėžė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas.

Atnaujinta 16.26

Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestam JAV ambasadoriui buvo pranešta, kad Rusijos ir JAV santykiai yra prie nutrūkimo ribos, rašo „Sky News“.

Anot Rusijos diplomatų, prie to prisidėjo prezidento Joe Bideno komentarai apie Vladimirą Putiną. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Rusijos vadovą pavadino „karo nusikaltėliu“.

Kremlius pareiškė, kad tai „nepriimtina ir neatleistina retorika“.

Atnaujinta 16.09

JT: iš Ukrainos jau pasitraukė beveik 3,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, girdamos kaimynines valstybes už rodomą didžiulę užuojautą „itin sunkioje padėtyje“ atsidūrusiems pabėgėliams.

Manoma, kad savo namus jau paliko daugiau nei ketvirtadalis Ukrainos Vyriausybės kontroliuojamų regionų gyventojų – per 10 mln. žmonių, įskaitant milijonus perkeltųjų šalies viduje.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) nurodė, kad nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šalį paliko 3 489 644 žmonės. Nuo sekmadienio jų skaičius padidėjo 100 600.

„Keturias pastarąsias savaites pasaulis žiūri netikėdamas savo akimis. Prarasta nesuskaičiuojama daugybė gyvybių, milijonų žmonių gyvenimas apvirto aukštyn kojomis“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

„Nepulti į neviltį padeda tik mūsų matoma daugybė šilto priėmimo ir rodomos užuojautos pavyzdžių, kaimyninėms šalims, ypač jų gyventojams, atvėrus savo širdis ir namų duris ukrainiečiams“, – sakė jis.

„Milijonus žmonių pasaulyje sujaudino itin sunki Ukrainos žmonių padėtis“, – sakė F. Grandi, kalbėdamas apie pabėgėlių „skausmą ir sielvartą, netektis ir kančią“, taip pat „palengvėjimą radus saugų prieglobstį bei baimę dėl ateities“.

Moterys ir vaikai sudaro maždaug 90 proc. ukrainiečių pabėgėlių. Tarnybai tinkami vyrai nuo 18 iki 60 metų amžiaus iš Ukrainos išvykti negali.

Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) skelbia, kad tarp į užsienį pasitraukusių Ukrainos gyventojų yra daugiau kaip 1,5 mln. vaikų.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad 186 tūkst. trečiųjų šalių piliečių išvyko iš Ukrainos į kaimynines valstybes.

Praėjusio trečiadienio duomenimis, Ukrainoje yra maždaug 6,48 mln. šalies viduje perkeltų asmenų.

„Milijonai kitų žmonių bus paveikti, jei karas nesibaigs“, – pabrėžė TMO.

Iki Rusijos invazijos Ukrainos Vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Atnaujinta 16.00

Rusijos teismas uždraudė „Facebook“ ir „Instagram“ veikimą šalyje dėl tariamo šių socialinių tinklų „ekstremistinio turinio“.

Atnaujinta 15.49

Ukrainos kariuomenė skelbia Čuhujive (Charkivo apskr.) numušusi Rusijos naikintuvą, taip pat buvo sunaikinti du „Orlan“ bepiločiai lėktuvai.

Atnaujinta 15.29

Mykolajivo srityje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Ukrainos oro puolimo pajėgos išlaisvino kaimą nuo Rusijos užpuolikų.

Atitinkamą pareiškimą per „Telegram“ paskelbė Ukrainos oro puolimo pajėgos.

„Pietų Ukraina, Mykolajivo sritis. Pakelėse dažnai galima pamatyti sunaikintų Z ženklu pažymėtų rusiškų transporto priemonių. Tai viskas, kas liko iš Rusijos okupantų kolonos, kurią artilerijos sistemomis sunaikino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Ukrainos oro puolimo pajėgų 80-oji oro puolimo brigada“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 14.55

Kyjivo mieste dėl Rusijos pajėgų apšaudymų buvo apgadinta daugiau nei 70 gyvenamųjų pastatų.

Tai teigiama Kyjivo miesto valstybinės administracijos „Telegram“ kanalo pranešime.

„Pastatai yra įvairaus apgadinimo laipsnio: kai kur žala kritinė, gyventojai buvo apgyvendinti kituose pastatuose, kai kur žala nežymi, komunalininkai gauna remonto medžiagų, kad galėtų operatyviai restauruoti“, – sakė Kyjivo miesto valstybės administracija.

Atnaujinta 14.51

Rusijos kariškiai kovo 21 d. popietę apšaudė Mykolajivo gyvenamuosius rajonus. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Mykolajivo regiono valstybinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.

Pareigūnas dar kartą prašė regiono gyventojų į socialinius tinklus nekelti nuotraukų ir vaizdo įrašų iš įvykio vietos. Anot jo, tai tik kenkia Ukrainos kovotojams.

Atnaujinta 14.44

Stiprindama gynybą ES steigia 5 tūkst. karių reagavimo pajėgas

Europos Sąjunga pirmadienį turi patvirtinti naują gynybos strategiją, skirtą bloko pajėgumui veikti, įskaitant 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą, padidinti.

Planas, rengtas dvejus metus, paskutinę minutę buvo perrašytas, siekiant daugiau dėmesio skirti Rusijos grėsmei po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą. „Tai nėra atsakymas į Ukrainos karą, bet tai yra atsakymo dalis“, – prieš bloko užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė ES užsienio politikos atstovas Josepas Borrellis. „Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę akimirką prieš patvirtinimą situacija bus tokia bloga ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“, – kalbėjo jis.

ES lyderiai Rusijos puolimą Ukrainoje apibūdino kaip žadintuvo skambutį, signalą, kad 27 valstybės narės turi imtis griežtesnio požiūrio į savo saugumą. JAV vadovaujamas karinis NATO aljansas dešimtmečius buvo Europos gynybos pagrindas, o karas Ukrainoje sustiprino daugelio ES narių reikalavimą išlaikyti glaudžius ryšius su Vašingtonu. Tačiau yra ir siekis, kurį labiausiai stumia Prancūzija, kad blokas stiprintų savo paties gebėjimą veikti.

Naujoji strategija, kurią lyderiai turės oficialiai pasirašyti per vėliau šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, skirta ES valstybių bendradarbiavimui gynybos srityje sustiprinti. „Dirbsime, kad taptume stipresni kariniu požiūriu ir panaudotume savo pajėgumus labiau koordinuotai“, – sakė J. Borrellis.

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – iki 2025 m. sukurti iki 5 tūkst. karių „ES greitojo dislokavimo pajėgas“, kurias būtų galima pasiųsti į priešišką aplinką“. Postūmį kurti tokias pajėgas paskatino chaotiškas Vakarų pasitraukimas iš Afganistano pernai, kai Europa buvo visiškai priklausoma nuo JAV evakuacijų.

Projekte, kurį matė AFP, sakoma, kad pajėgas sudarys sausumos, oro ir jūrų komponentai ir jas bus galima panaudoti „skirtinguose operacijos etapuose neleistinoje aplinkoje, pavyzdžiui, pradiniam įžengimui, pastiprinimui arba kaip atsargines pajėgas užtikrinant išėjimą“.

Atnaujinta 14.42

Ukrainos pajėgos pasiruošusios įveikti Baltarusijos kariuomenę, taip pat ir okupacinę Rusijos kariuomenę, tačiau tikisi, kad baltarusiai prieš Ukrainą nekovos, teigė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Jis pažymėjo, kad gynybos pajėgos ir žvalgyba seka situaciją Baltarusijos teritorijoje.

„Iš tiesų dabar Baltarusija, veikiama Rusijos, pirmiausia naudojama orlaiviams išskristi, apšaudyti, kolonoms įvažiuoti Černihivo kryptimi“, – sakė A. Demčenka.

„Tačiau tikiuosi, kad Baltarusijos žmonės, žinoma, supranta šią sunkią situaciją, į kurią juos pastatė neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenka, ir jie neleis savo pajėgoms pulti Ukrainos šiomis kryptimis“, – kalbėjo A. Demčenka.

Atnaujinta 14.31

Ukraina: Rusijos pajėgos sugriovė namų Odesoje

Odesos valdžia apkaltino Rusijos pajėgas pirmadienį smogus šiam Juodosios jūros uostamiesčiui ir sugriovus civilių gyventojų namų.

Miesto taryba pranešė, kad žuvusiųjų nėra, o gelbėjimo tarnybos greitai užgesino kilusį gaisrą.

Įvykio vietoje apsilankęs Odesos meras Henadijus Truchanovas pasakė: „Mes neišvyksime iš Odesos ir kovosime už savo miestą.“

Ukrainos pietvakarinėje dalyje esanti Odesa iki šiol daugiausia išvengė karo veiksmų, nors netoli jos Juodojoje jūroje dislokuoti Rusijos kariniai laivai.

Atnaujinta 14.23

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia, kad Europos Sąjunga skirs dar 1 mlrd. eurų Ukrainai ginklams įsigyti.

Atnaujinta 14.19

Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos kovo 21 dieną truko pusantros valandos.

Tai pareiškė Ukrainos delegacijos narys Davidas Arachamija, praneša „Ukrajinska pravda“.

„Susitikimas internetu jau įvyko. Nuo 10:30 iki 12 valandos kalbėjosi oficialios delegacijos. Tada juos pakeitė darbo grupės. Šiandien dirbame visą dieną“, – sakė jis.

Atnaujinta 14.13

Rusija teigia per dvi operacijas nukovusi 80 ukrainiečių ir 60 paėmusi į nelaisvę.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per Rusijos ataką prieš mokymo objektą šiaurės vakarų Ukrainoje žuvo daugiau nei 80 žmonių.

Raketos ataka buvo įvykdyta Nova Liubomyrkos vietovėje Rivnės provincijoje, pranešė ministerija.

Per atskirą incidentą daugiau nei 60 Ukrainos karių grupė pasidavė ir buvo paimta į nelaisvę, užėmus Ukrainos karinę bazę Kyjivo priemiestyje, pranešė ministerija.

Nė vienas pranešimas negalėjo būti nepriklausomai patikrintas.

Atnaujinta 14.10

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala mano, kad „vienintelis būdas sustabdyti Vladimirą Putiną“ yra bendras Europos požiūris į Rusiją ir sankcijų įvedimas.

Rusijos prezidentą P. Fiala taip pat pavadino karo nusikaltėliu.

„Rusijos kariuomenė nusiaubė Ukrainos Mariupolį. Visas pasaulis mato, kad Vladimiras Putinas vykdo karo nusikaltimus ir jo kare žūsta nekalti žmonės. Turime ir toliau siekti aiškaus ir bendro požiūrio į Rusiją ir kitas sankcijas, tai vienintelis būdas sustabdyti Putiną“, – rašė P. Fiala „Twitter“ tinkle.

Atnaujinta 14.07

Rusijos neteisėtai okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų vadovybė padidino „šauktinių“ amžių nuo 55 iki 65 metų, kad galėtų formuoti savo dalinius.

„Ukrinform“ duomenimis, tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato spaudos tarnyba „Facebook“ paskelbtame pranešime.

„Priešas tęsia „mobilizaciją“ laikinai užimtose teritorijose. Siekdami padidinti potencialių „šauktinių“ skaičių, okupantai didina „šauktinių“ amžiaus ribą nuo 55 iki 65 metų“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 14.05

Skelbiama, kad Chersone taikaus protesto metu Rusijos kariai paleido ugnį į vietos gyventojus.

Atnaujinta 13.57

Kremlius nori daugiau „dinamiškumo“ iš Ukrainos pusės dėl prezidentų lygio derybų

Kremlius teigia, kad kol kas neįvykdytos sąlygos Rusijos ir Ukrainos vadovams susitikti ir aptarti Rusijos invazijos nutraukimą.

„Jie neturi nieko apčiuopiamo, jokio susitarimo, nuo kurio būtų galima pradėti“, – sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas komentaruose, juos citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Jis sakė, kad reikia daugiau „dinamikos“ iš Ukrainos pusės, kad būtų galima apsvarstyti susitarimą, dėl kurio būtų verta surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

„Kas nors, kas turi įtakos Kyjivui, turėtų ja pasinaudoti, kad Kyjivas būtų atviresnis deryboms ir konstruktyvesnis šiose derybose“, – sakė D. Peskovas.

TASS teigimu, apie paliaubų atnaujinimą derybų su Ukraina metu nekalbama, nes esą „bet kokią pertrauką nacionalistiniai daliniai išnaudoja, kad persigrupuotų, tęsia išpuolius prieš Rusijos kariuomenę“, – sakė D. Peskovas.

Atnaujinta 13.55

Žytomyro mieste padėtis gana rami, tačiau po dienos ar dviejų tikimasi situacijos paaštrėjimo, paskelbė meras Serhijus Suchomlynas „24 kanalo“ eteryje.

Anot jo, kovo 20 dieną į regioną dideliais būriais atskraidinti Rusijos bepiločiai orlaiviai.

„Todėl šiandien arba rytoj (kovo 21–22 d.) tikimės kitokios situacijos“, – pabrėžė S. Suchomlynas.

Jis paaiškino, kad panašūs Rusijos pajėgų veiksmai visada vyksta didelių apšaudymų išvakarėse.

Atnaujinta 13.42

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė kovo 21 dienos 12 valandos veiklos suvestinę:

▪️Bandydama pulti Brovarų kryptimi, Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių ir buvo sustabdyta.
▪️Rusijos pajėgos toliau blokuoja Sumų miestą, bando užblokuoti Charkivo miestą.
▪️Rusijos kariai ir toliau deda dideles pastangas, kad užtikrintų Iziumo miesto kontrolę, o nurodytoje teritorijoje vykdomas karių išskirstymas.
▪️Donecko kryptimi priešas vykdo puolimo operacijas ir ugnies reidus visoje konfrontacijos linijoje.

Atnaujinta 13.38

Kovo 21 dieną Rusijos kariai Melitopolyje pagrobė keturis vietos žurnalistus, apie tai pranešė Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga.

Vienas civilis žuvo, o dar du buvo sužeisti Rusijos lėktuvams ir artilerijai pataikius į Avdijivkos miestą, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka.

„Į Avdijivką ir jos pakraščius pataikė Rusijos lėktuvai ir artilerija. Pagal turimą informaciją mažiausiai vienas civilis žuvo ir mažiausiai du buvo sužeisti“, – rašė P. Kyrylenka.

Atnaujinta 13.21

Rusija naudoja informacines-psichologines operacijas, kad viduje suskaldytų Ukrainos visuomenę. Tai „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose, įvairiuose pokalbiuose pasirodė daugybė dezinformacinių publikacijų ir netikrų dalykų, kuriuos Ukrainoje skleidžia Rusijos „botai“ ir „naudingi idiotai“. Tai rodo, kad rusai naudojasi informacinėmis ir psichologinėmis operacijomis, kurių tikslas – Ukrainos visuomenės skaldymas“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pažymi, kad dabar Rusijos pajėgos vykdo „operacinę pauzę“, vyksta vietiniai mūšiai.

„Apskritai situacija dabar tokia: veiklos pauzė, vyksta vietiniai mūšiai. Net ir tuose miestuose, kur priešas sutelkė pagrindines savo pastangas – Mariupolyje, JFO zonoje, Iziume, Volnovachoje, Chersone, Mykolajive – priešas nepajėgia išsiveržti į priekį. Ten vyksta vietinės svarbos taktiniai mūšiai“, – sakė O. Arestovičius.

Jis paaiškino, kad ši veiklos pauzė atsirado dėl to, kad Rusijos pajėgos „neturi galimybių atakuoti“.

Atnaujinta 13.08

Europos Komisija žada kuo greičiau parengti oficialią išvadą dėl Ukrainos pasirengimo gauti kandidatės į ES statusą.

Tai pirmadienį, kovo 21 d., paskelbė Europos Komisijos narys, atsakingas už plėtrą ir kaimynystę, Olivéris Várhelyi`is.

„ES ir toliau remia Ukrainą ir jos žmones teikdama pagalbą. Ir mes pradėjome darbą, kad pateiktume nuomonę pagal Ukrainos narystės prašymą. Dirbsime kuo greičiau“, – rašė už ES plėtrą atsakingas pareigūnas.

Atnaujinta 12.54

Kovo 20 d. daugiau nei 66 000 žmonių kirto vakarinę Ukrainos sieną. Tai pranešė Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vakarų regiono direkcija „Facebook“ paskelbtame pranešime.

„Daugiau nei 66 000 žmonių ir beveik 14 000 transporto priemonių kovo 20 d. kirto vakarines Ukrainos sienas su ES ir Moldova. Keleivių eismas vakarinėje sienos dalyje pastarąsias kelias dienas išliko stabilus“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 12.49

Žytomyro sritis pirmą kartą buvo apšaudyta iš „Grad“ sistemų. Kovo 21 d. buvo pranešta, kad nuo šių ginklų atakų regione žuvo mažiausiai trys žmonės.

Tai pirmadienį, kovo 21 d., per instruktažą paskelbė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečko.

„Dvidešimt šeštoji karo diena. Nieko naujo nepasakysiu. Nuolatinis Narodickos teritorinės bendruomenės apšaudymas. Vakar, pirminiais duomenimis, priešas greičiausiai pirmą kartą panaudojo „Grad“ sistemas. Jie šaudo regiono šiaurėje. Mes ir toliau stipriname savo sienas“, – kalbėjo V. Bunečko.

Atnaujinta 12.27

Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos raketų sistemą Tor-M1, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

„Rusijos raketų sistema Tor-M1 negalėjo patekti ten, kur norėjo – atsidūrė duobėse“, – sakoma pareiškime.

Atnaujinta 12.20

Kovo 20 d. dėl apšaudymo kilęs gaisras prekybos centre Kyjivo Podilios rajone užgesintas. Skelbiama, kad per įvykį žuvo 8 ir sužeistas 1 žmogus.

Atnaujinta 12.09

TATENA: Ukrainoje pagaliau atlikta Černobylio AE personalo rotacija

Ukrainai pirmą kartą nuo praėjusio mėnesio, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominę elektrinę (ČAE), sekmadienį pavyko pakeisti jėgainėje dirbančius darbuotojus, pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

Kyjivas pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad maždaug pusė personalo, beveik keturias savaites dirbusio Rusijos kontroliuojamame komplekse, sekmadienį „pagaliau“ sugebėjo grįžti namo, nurodė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Išvykusius darbuotojus pakeitė kiti ukrainiečių darbuotojai, vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime pridūrė R. Grossi.

„Tai, kad kai kurie Černobylio atominės elektrinės darbuotojai buvo pakeisti ir grįžo pas savo šeimas, yra teigiamas, nors ir labai pavėluotas, pokytis“, – pažymėjo R. Grossi.

„Jie nusipelnė mūsų visokeriopos pagarbos ir susižavėjimo, nes dirbo tokiomis itin sudėtingomis sąlygomis. Jie ten dirbo per ilgai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad likusieji šios pamainos darbuotojai taip pat netrukus galės būti pakeisti“, – pridūrė jis.

Vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, ir kariuomenė iš karto užėmė Černobylio kompleksą – vietą, kur 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Nuo invazijos dienos objektą prižiūri apie 100 technikų, saugomų ginkluotų kariškių.

Anot TATENA, R. Grossi, anksčiau išreiškęs didelį susirūpinimą dėl komplekse dirbančių ukrainiečių darbuotojų gerovės, „pasveikino žinią apie dalinę darbuotojų rotaciją“.

„Iki šiandien atliktos rotacijos vietoje dirbo ta pati darbuotojų pamaina nuo Rusijos pajėgų įžengimo į teritoriją išvakarių“, – pridūrė agentūra.

Lieka neaišku, kodėl rusų kariai užėmė Černobylio elektrinę, kur budriai stebimas betoniniu ir švininiu sarkofagu uždengtas sprogęs reaktorius, o likę trys reaktoriai yra išmontuojami.

2017 metais ši jėgainė buvo vienas iš kelių Ukrainos objektų, paveiktų, kaip įtariama, iš Rusijos surengtos masinės kibernetinės atakos. Per tą išpuolį trumpam buvo išjungta ČAE spinduliuotės stebėsenos sistema.

Atnaujinta 11.47

Nors Zaporižios atominė elektrinė yra perimta Rusijos pajėgų, ji ir toliau gamina elektrą Ukrainos energetikos sistemos reikmėms. Tai paskelbė „Energoatom“ vadovas Petras Kotinas.

„Stotyje dirba ukrainiečių personalas, dirba įprastu režimu, jei taip galima sakyti tokiomis sąlygomis. Stoties vadovybė faktiškai dirba su įremtu ginklu ir visus techninius klausimus turi derinti su šių orkų vadu. Bet techniškai stotis veikia, techniškai stotis gamina tiek elektros energijos, kiek reikia energetikos sistemos poreikiams“, – sakė jis.

Atnaujinta 11.37

Kyjivo regione vėl bus įvesta sugriežtinta komendanto valanda.

Ji prasidės šiandien 20 valandą ir tęsis iki kovo 23 d. 7 valandos ryto.

Rytoj nedirbs parduotuvės, vaistinės, degalinės, įstaigos. Mieste galės judėti tik specialius leidimus turinčios transporto priemonės.

Atnaujinta 11.33

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas skelbia, kad „didvyriški Mariupolio gynėjai šiandien gelbsti visą Ukrainą“. Apie tai gynybos ministras parašė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Priešas nebesvajoja apie Kyjivo užgrobimą, užstrigęs Černihivo ir Sumų srityse, sulaukia skaudžių smūgių prie Charkivo, Mykolajivo, Chersono ir Luhansko srityse“, – pabrėžė O. Reznikovas.

„Didžiulė pagalba Mariupolio gynėjams, kurių atsidavimo ir antžmogiškos drąsos dėka visoje Ukrainoje buvo išgelbėta dešimtys tūkstančių gyvybių. Šiandien Mariupolis gelbsti Kyjivą, Dniprą ir Odesą. Tai turi suprasti visi“, – sakė O. Reznikovas.

Atnaujinta 11.27

Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimo artimiausiu metu nebus, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, pažangos Rusijos Federacijos ir Ukrainos derybose nepakanka, kad būtų galima kalbėti apie abiejų šalių prezidentų V. Putino ir V. Zelenskio kontaktus.

Jis taip pat sakė, kad per derybas tarp Rusijos ir Ukrainos paliaubų nebus.

Atnaujinta 11.24

JT Generalinė Asamblėja rengs balsavimą dėl humanitarinės pagalbos Ukrainai

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja artimiausiomis dienomis turėtų balsuoti dėl rezoliucijos humanitarinės pagalbos Ukrainai gerinimo klausimu.

Remiantis dpa turima informacija, rezoliucijos projektas dėl Rusijos karo Ukrainoje humanitarinių padarinių sekmadienį vakare buvo išplatintas 193 didžiausios JT institucijos nariams. Tikimasi, kad rezoliucija sulauks plataus pritarimo.

Anksčiau šį mėnesį Asamblėja balsavo už rezoliuciją, kuria dar kartą patvirtinamas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.

Galingesnėje JT Saugumo Taryboje, kurioje Rusija turi veto teisę, beveik nėra galimybių priimti karą kritikuojančių rezoliucijas.

Kitaip nei Saugumo Tarybos rezoliucijos, Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija nėra privaloma pagal tarptautinę teisę ir turi daugiau simbolinę reikšmę.

Atnaujinta 11.23

Nuo vasario 24 iki kovo 21 dienos Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 15 000 karių, tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, skelbiama, kad Rusijos pajėgos neteko 498 tankų, 1535 šarvuotųjų kovos mašinų, 240 artilerijos sistemų, 80 MLRS daugybinių raketų paleidimo sistemų, 45 oro gynybos vienetų, 97 orlaivių, 121 sraigtasparnio, 969 transporto priemonių, 3 laivų ar valčių, 60 degalų bakų, 24 dronų, 13 specialiosios technikos vienetų.

Atnaujinta 11.09

ES: Rusijos puolimas prieš Mariupolį – „didžiulis karo nusikaltimas“

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą“, Bendrija diskutuoja dėl tolesnių sankcijų Maskvai.

„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas – viskas naikinama ir bombarduojama, visi žudomi“, – prasidėjus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė J. Borrellis.

Atnaujinta 10.57

Dėl Rusijos sukelto aviacijos smūgio Kyjivo miesto Podilios rajone žuvusių žmonių skaičius išaugo iki aštuonių. Pradėtas tyrimas.

Apie tai „Telegram“ parašė šalies generalinė prokuratūra.

Atnaujinta 10.55

Sekmadienį, kovo 20 d., humanitariniais koridoriais Ukrainoje pavyko evakuotis 7 295 žmonėms. Tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

„Autobusais ir privačiu transportu į Zaporižią atvyko 3985 Mariupolio gyventojai“, – sakė K. Tymošenka.

Pirmadienį iš Zaporižios planuoja atvykti dar 50 autobusų mariupoliečiams evakuoti.

Atnaujinta 10.49

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 15 tūkstančių Rusijos karių.

Atnaujinta 10.33

Po rytinio apšaudymo Odesoje buvo sugriauti keli namai, pranešė regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bračukas.

„Sužeistųjų ar žuvusiųjų nėra“, – teigė S. Bračukas.

Atnaujinta 10.18

JAV pareigūnai mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė karo Ukrainoje taktiką ir nebesiekia užimti Kyjivo, bet nori priversti Ukrainą atiduoti pietines ir rytines teritorijas, rašo laikraštis „Ukrajinska pravda“, remdamasis „The Wall Street Journal“ (WSJ).

Atnaujinta 10.17

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,1 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,1 mln. pabėgėlių, Lenkijos sienos apsaugos tarnybą cituoja BBC.

Vis dėlto atvykėlių skaičiai pastarosiomis dienomis šiek tiek sumažėjo. Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 33 800 žmonių – 16 proc. mažiau nei šeštadienį. Iki pirmadienio 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku sieną buvo kirtę 5 700 žmonių, arba 17 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu šeštadienį.

Kai kurie į Lenkiją atvykę ukrainiečiai jau iškeliavo į kitas šalis. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos.

Atnaujinta 10.05

Daugiau nei 3 milijonai ukrainiečių iš karo krečiamos šalies išvyko į Europos valstybes, informavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaylo Podoliakas.

Jis taip pat sakė, kad 11–12 milijonų šalies gyventojų pakeitė savo buvimo vietą šalies viduje.

3M+ Ukrainians are forced to flee to European countries. In total, 11-12M IDPs are forced to leave their cities being destroyed by Russian artillery. Just be aware of this figure. Russia destroys the lives of millions of people. Is this not a global humanitarian catastrophe yet?

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 21, 2022

Atnaujinta 09.58

Sekmadienio, kovo 20-osios, vakarą Rusijos pajėgos apšaudė sostinės Podilios rajoną. Pranešama, kad per šį apšaudymą žuvo aštuoni žmonės, aukų skaičius gali augti.

Tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

„Informacija apie žuvusius ir sužeistuosius tikslinama. Gelbėtojai ir teisėsaugos pareigūnai dirba vietoje, dokumentuoja nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Nacionalinės policijos vyriausiojo direktorato Kyjive Podilios policijos departamentas“, – rašoma ministerijos pranešime.

Atnaujinta 09.45

Pasak Zaporižios regioninės karinės administracijos, 21 autobusas iš Zaporižios išvyko į Mariupolį evakuoti gyventojų.

„Šį rytą iš Zaporižios išvyko 21 autobusas, skirtas Mariupolio gyventojams evakuoti“, – rašoma administracijos „Telegram“ paskelbtame pranešime, praneša „Ukrinform“.

Ukrainos vicepremjerė I. Vereščuk paskelbė, kad šiandien Ukrainoje suplanuoti 8 humanitariniai koridoriai.

Atnaujinta 09.41

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas svarsto galimybę vykti į Kyjivą ir asmeniškai susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Naujosios Zelandijos valdžia Ukrainai skirs lėšų neletaliniams ginklams įsigyti.

Ukraina gaus 3,5 mln. dolerių (3,16 mln. eurų) neletaliniams ginklams įsigyti, praneša RNZ, remdamasi Naujosios Zelandijos ministre pirmininke Jacinda Ardern.

Atnaujinta 09.30

Kovo 21-osios rytą Rusijos kariai paleido raketų į karinį poligoną Rivnės regione, keli žmonės sužeisti.

„Preliminariais duomenimis, keli žmonės buvo sužeisti. Daugiau informacijos bus pranešta vėliau“, – „Telegram“ paskelbė Rivnės meras Oleksandras Tretjakas.

Remiantis Ukrainos generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, dėl Rusijos karių veiksmų Ukrainoje nuo vasario 24 dienos žuvo 115 vaikų.

„2022 m. kovo 21 d. ryte patvirtintas vaikų, žuvusių per plataus masto Rusijos invaziją, skaičius siekė 115. Sužeistų vaikų skaičius išaugo iki 148. Daugiausia aukų užfiksuota Kyjivo srityje – 58. Charkivo srityje – 38, Donecko srityje – 29, Černihivo srityje – 31, Mykolajivo srityje – 22, Kyjivo mieste – 16, Žytomyro srityje – 15, Sumų srityje – 14 ir Chersono srityje – 15“, – rašė prokuratūros spaudos tarnyba „Telegram“ kanale.

Be to, reguliarūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro antskrydžiai ir civilinės infrastruktūros bei gyvenamųjų rajonų apšaudymas padarė žalą 530 švietimo įstaigų. Iš jų 72 buvo visiškai sunaikintos.

Atnaujinta 09.22

Kyjivas išlieka pagrindiniu Rusijos kariuomenės kariniu taikiniu, nepaisant puolamųjų operacijų nesėkmių. Artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos gali bandyti apsupti Ukrainos sostinę, apie tai savo apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės žvalgyba.

Pranešama, kad į šiaurę nuo Kyjivo vyksta intensyvūs mūšiai.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 21 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/o31FnBRw3w

🇺🇦 #StandWithUkraine pic.twitter.com/reAkTEnHFj

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 21, 2022

Du trečdaliai Rusijos Federacijos pajėgų, besiveržiančių į miestą iš šiaurės rytų, sustojo. Iš Hostomelio į šiaurės vakarus besiveržiančius rusų karius sustabdė ukrainiečių kariai.

Pranešama, kad didžioji dalis rusų karių tebėra nutolę daugiau nei 25 kilometrus nuo Kyjivo centro.

Atnaujinta 09.14

Rusijos pajėgos apšaudė Kyjivo prekybos centrą. Skelbiama, kad per incidentus Kyjive sekmadienį žuvo 6 žmonės.

Atnaujinta 09.09

Netoli Odesos Ukrainos kariškiai numušė priešo laivą, pranešė Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo pranešėjas Serhijus Bračukas.

Jis pažymėjo, kad šį rytą Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos teritoriją. Pasak S. Bračuko, tokiu būdu Rusijos kariai daro psichologinį spaudimą Ukrainos kovotojams.

Atnaujinta 08.56

Rusijos pareigūnai patvirtino Juodosios jūros laivyno aukšto rango karininko žūtį

Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas žuvo per kautynes apsiaustame Mariupolio mieste, Maskvai tęsiant puolimą prieš kaimyninę šalį Ukrainą, sekmadienį pranešė pareigūnai.

„Pirmojo rango kapitonas Andrejus Nikolajevičius Palijus žuvo kovodamas, kad išvaduotų Mariupolį iš „Ukrainos nacių“, – per platformą „Telegram“ parašė Sevastopolio miesto Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Sevastopolis yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė 2014 metais aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme.

A. Palijus buvo „atviras ir padorus žmogus“, turėjęs „didelį autoritetą laivyne“, teigė M. Razvožajevas.

Sevastopolyje išrinkta Rusijos aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos Tarybos – narė Jekaterina Altabajeva irgi patvirtino šio kariškio žūtį.

„Sevastopolis patyrė sunkią, nepataisomą netektį“, – sakoma J. Altabajevos „Telegram“ žinutėje. Ji teigė, kad A. Palijus žuvo per „mūšius dėl Mariupolio išvadavimo iš nacių“.

Rusijos gynybos ministerija šio fakto kol kas nepatvirtino.

Rusija, vasario 24 dieną pradėjusi karinę invaziją į Ukrainą, reikalavo, kad kaimyninė šalis niekada neįstotų į NATO, taip pat teigė sieksianti jos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“.

Atnaujinta 08.53

Odesoje pastebėtas padidėjęs Rusijos dronų aktyvumas

Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje sekmadienį užfiksuota, kad virš miesto ir jo apylinkių padaugėjo Rusijos dronų.

„Tačiau viskas ramu, atakų nėra“, – sakė regiono kariuomenės vadas Maksimas Marčenka laikraščiui „Ukrajinska pravda“.

Pasak jo, Ukrainos oro pajėgos apšaudė priešo dronus. „Jau patvirtinta, kad kai kurie iš šių dronų buvo numušti“, – sakė jis.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Odesa nuo Rusijos invazijos į Ukrainą kol kas iš esmės nenukentėjo.

Atnaujinta 08.45

Amoniako nuotėkio avarija Sumuose „Sumykhimprom“ teritorijoje likviduota, pranešė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba.

Atnaujinta 08.42

Europos Sąjunga svarstys galimybę Rusijai įvesti naftos embargą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Atnaujinta 08.19

Rusijos kariai toliau apšaudo Sjeverodonecką, Rubižnę ir Popasnos miestus Luhansko srityje. Per praėjusią parą buvo sugriauta arba apgadinta 20 pastatų, tarp jų 12 gyvenamųjų. Apie aukas nepranešta.

„Rusai vėl atidengė smarkią ugnį į Sjeverodonecką, Rubižnę ir Popasną. Mūsų miestai tvirtai laiko fortą, ginkluotosios pajėgos nugalėjo priešą. Bet vėlgi turime apie 20 sugadintų ar sugriautų objektų, įskaitant tris daugiabučius ir devynis privačius namus“, – „Telegram“ paskelbė Luhansko srities karinės administracijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

Administracija informavo, kad per vakarykštį apšaudymą buvo sužeisti du žmonės, dar penki buvo ištraukti iš griuvėsių.

Atnaujinta 07.58

Rusijos pajėgoms vėlai sekmadienį apšaudžius prekybos centrą Kyjive, žuvo mažiausiai šeši žmonės, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

Atakos metu miestą sudrebino didžiulis sprogimas, o prekybos centro „Retroville“ griuvėsiuose buvo matyti gaisrų liepsnos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Sprogimas išmušė kelių metrų skersmens duobę.

Vienas AFP reporteris pirmadienį pasakojo matęs prie sugriauto prekybos centro suguldytus mažiausiai šešis kūnus.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau sakė, kad žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Ugniagesiai iš deformuotų nuolaužų ištraukė mažiausiai vieną dulkėmis aplipusį žmogų, rodo kiti tarnybų paskelbti įrašai.

Ukrainos kariai aptvėrė atakos vietą ir liepė žurnalistams pasitraukti dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus, bet daugiau informacijos nepateikė.

Kyjivo gyvenamųjų namų kvartalo, kur per sprogimą buvo išdaužyti langai, gyventojai pranešė, kad prieš kelias dienas netoli prekybos centro matė mobiliąją zenitinių raketų platformą.

Per pastarąją savaitę Kyjivui buvo suduota virtinė raketų smūgių. Per vieną iš jų, surengtą sekmadienį, daugiabutyje buvo sužeisti penki žmonės.

Atnaujinta 07.52

Rusija paleido dvi raketas į poligoną Rivnės regione, pranešė krašto karinio štabo vadovas Vitalijus Kovalis.

Atnaujinta 07.48

Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba pranešė apie situaciją po amoniako nuotėkio Sumuose.

„Dėl apšaudymo buvo apgadintas vienas rezervuaras su amoniaku. 5 valandą ryto buvo pastebėtas nedidelis amoniako nuotėkis. Grėsmės gyventojams nėra. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų ir sužeistųjų nėra“, – pranešė pagalbos tarnyba.

Atnaujinta 07.42

Prie Odesos galimai vyksta jūrų mūšis. „Telegram“ kanaluose užfiksuoti du Rusijos laivai. Vienas jų, anot vietos žiniasklaidos, galimai buvo apšaudytas. Oficialios informacijos kol kas nepateikiama.

Atnaujinta 07.37

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti embargą naftos tiekimui iš Rusijos Federacijos.

Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, „masinio Kyjivo bombardavimo“ ar cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje atveju ES šalyse gali būti įvestas energijos išteklių embargas.

Atnaujinta 07.27

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka sako, kad Baltarusijos partizanai bando neleisti Baltarusijos kariams patekti į Ukrainą.

„Baltarusija – partizanų kraštas. Mūsų herojai stabdo Rusijos traukinius, gadina Rusijos techniką, dalija lankstinukus, kad Baltarusijos kariai nepatektų į Ukrainą. Ukraina nugalės, Baltarusija taip pat išsivaduos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė F. Viačorka.

Belarus is a land of partisans. Our heroes stop Russian trains, damage Russian equipment, hand out leaflets to prevent Belarus troops from entering Ukraine. 🇺🇦Ukraine will prevail, ️⬜️🟥️⬜️ Belarus will be liberated as well pic.twitter.com/w0Y2semvEj

— Franak Viačorka (@franakviacorka) March 20, 2022

Atnaujinta 07.25

Rusijos kariai iš Berdiansko jūrų uosto pavogė penkis laivus su keliomis dešimtimis tūkstančių tonų grūdų, pranešė Zaporižios karinio štabo vadovas Aleksandras Staruchas.

Atnaujinta 07.23

OHCHR: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 902 civiliai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau nukentėjo 2 361 civilis, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), praneša portalas „Ukrinform“.

„Nuo Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo prieš Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną 4 val. ryto Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) šalyje užregistravo 2 361 civilį nukentėjusįjį: 902 žuvo, o 1 459 buvo sužeisti“, – sakoma OHCHR pranešime spaudai.

Kaip pažymima pranešime, daugelio žuvusių civilių gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.

Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

Atnaujinta 07.22

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį paskelbė operatyvinę informaciją:

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų daliniai praėjusią dieną atakavo 7 Rusijos pajėgų oro taikinius (1 orlaivį, 4 bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas). Bombonešiai ir antžeminiai atakos lėktuvai pažeidė rusų įrangą ir karius.

Rusijos pajėgos ir toliau terorizuoja vietinius gyventojus ir plėšikauja laikinai okupuotose teritorijose. Rusijos kariai išveža buitinę techniką, automobilių įrangą, maistą ir kitas medžiagas.

Retai pasitaiko atvejų, kai Rusijos įsibrovėliai į civilinės infrastruktūros objektus dislokuoja personalą, ginklus ir įrangą.

Rusijos pajėgos toliau vykdo priverstinės mobilizacijos priemones laikinai užimtose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bendradarbiaudamos su kitais gynybos pajėgų komponentais, duoda atkirtį Rusijos pajėgoms visomis kryptimis. Taip pat tęsiasi Rusijos pajėgų kolonų naikinimas.

Atnaujinta 07.18

Ukraina teigia, kad Rusijos karinės oro pajėgos ėmėsi naujos atakų strategijos

Ukrainos kariuomenė teigia, kad po pirminių nuostolių Rusijos karinės oro pajėgos pakeitė savo atakų strategiją.

„Per 25 dienas Rusijos okupantai patyrė didelių nuostolių tiek ant žemės, tiek ore – 96 lėktuvai, 118 sraigtasparnių ir dešimtys sparnuotųjų raketų bei dronų“, – laikraščiui „Ukrajinska pravda“ sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.

Pasak jo, reaguojant į šiuos nuostolius, jau dvi dienas ryškėja nauja strategija, pagal kurią dažniau naudojami žvalgybiniai dronai, kad būtų galima stebėti raketų atakų rezultatus.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Atnaujinta 06.54

„Save the Children“: Ukrainoje didelį pavojų šiuo metu patiria 6 mln. vaikų

Dėl atakų prieš ligonines ir mokyklas Ukrainoje didelį pavojų šiuo metu patiria 6 mln. vaikų, teigia organizacija „Save the Children“. Pasak organizacijos, dėl karo savo tėvynę jau paliko maždaug vienas iš penkių vaikų, o karo zonoje likusiems vaikams trūksta maisto, švaraus vandens, jie neturi tinkamos prieigos prie medicininės pagalbos ir yra priversti nuolat bijoti dėl savo gyvybės.

Jau apgadintos ar sunaikintos 489 mokyklos ir 43 ligoninės.

„Mokyklos turėtų būti saugi vieta vaikams, o ne baimės, traumų ar mirties vieta“, – teigė „Save the Children“ padalinio Ukrainoje vadovas Pete`as Walshas.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per karą jau žuvo mažiausiai 59 vaikai. Tačiau, pasak žiniasklaidos, tikrasis skaičius gali būti triženklis.

Atnaujinta 06.30

Ukrainoje dėl amoniako nuotėkio iš chemijos įmonės žmonės raginami slėptis

Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto priemiesčio gyventojai buvo paraginti slėptis dėl amoniako nuotėkio iš vietos chemijos įmonės, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas, tęsiantis įnirtingiems susirėmimams su Rusijos pajėgomis.

Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis nurodė, kad amoniako nuotėkis iš Sumų pietvakariniame pakraštyje veikiančios trąšų gamyklos „Sumychimprom“ paveikė teritoriją apie 2,5 km spinduliu.

Atnaujinta 06.13

Per apšaudymą Kyjivo Podilios rajone žuvo mažiausiai keturi žmonės

Per Rusijos kariuomenės apšaudymą Ukrainos sostinės Kyjivo Podilios rajone žuvo mažiausiai keturi žmonės.

Tai, remdamasis Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos Kyjivo padaliniu, praneša portalas „Sky News“. Ataka įvyko vėlų sekmadienio vakarą ir, pasak miesto mero Vitalijaus Klyčko, jos metu pataikyta į kelis gyvenamuosius pastatus ir prekybos centrą.

Mero teigimu, gelbėjimo tarnybos prekybos centre gesina didžiulį gaisrą.

Atnaujinta 04.37

Baltieji rūmai praneša, kad JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį lankysis Lenkijoje. Skelbiama, kad susitikimo su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda metu bus aptartas NATO sąjungininkų atsakas į humanitarinę krizę Ukrainoje.

Prieš vizitą Varšuvoje J. Bidenas taip pat lankysis Belgijoje, ten jis susitiks su NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto lyderiais. Sekmadienį Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki paneigė gandus, kad kelionės į Europą metu J. Bidenas apsilankys ir Ukrainoje.

Atnaujinta 02.29

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk teigia, kad negali būti jokios kalbos apie Mariupolio pasidavimą. Ji sako, kad apie tai Rusija jau informuota.

Sekmadienio vakarą Maskva pareikalavo miestą ginančių pajėgų pasiduoti, o Ukrainai apsispręsti buvo palikta laiko iki 6 valandos ryto Lietuvos (ir Ukrainos) laiku. Rusijos Gynybos ministerija teigė, kad jei Ukraina sutiks su pasiūlymu, maždaug 130 tūkstančių įkaitais laikomų civilių bus leista išvykti iš Mariupolio tiek rytų kryptimi į Rusiją, tiek vakarų kryptimi į Ukrainos gilumą.

Kiek anksčiau I. Vereščuk informavo, kad per sekmadienį iš humanitarinę katastrofą patiriančio miesto evakuoti beveik 4 tūkstančiai gyventojų. Šalies Vyriausybė planuoja pirmadienį į Mariupolį siųsti dar 50 autobusų.

Atnaujinta 00.27

Slovėnija grąžina į Kyjivą kai kuriuos diplomatus, sekmadienį pranešė ministras pirmininkas Janezas Janša. „Ukrainai reikia diplomatinio palaikymo“, – tviteryje paskelbė politikas ir paragino kitas ES valstybes prisijungti.