Putino karas Ukrainoje: baigėsi trečiasis derybų raundas, Rusija metė beveik 100 proc. sutelktų pajėgų

Prieš daugiau nei savaitę Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, kovos dėl miestų tęsiasi. Sekmadienio naktį toliau vyko kovos, sprogimai griaudėjo Mykolajive, Luhanske, Charkive. Rusijos gynybos ministerija pirmadienio rytą pranešė, kad Ukrainoje „atidaromi šeši humanitariniai koridoriai“, tačiau Ukraina tokį sprendimą pavadino cinišku. Emmanuelis Macronas taip pat pasmerkė Vladimirą Putiną dėl „moralinio cinizmo“ dėl humanitarinių koridorių Ukrainoje.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro duomenimis, nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 406 civiliai, nors tikrasis žuvusiųjų skaičius veikiausiai yra gerokai didesnis.

Įvyko trečiasis Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų raundas Beloveže, Baltarusijoje. Jose nebuvo pasiektas proveržis, bet pusės aptarė humanitarinių koridorių steigimą, Rusijos delegacijos vadovas pareiškė besitikintis, kad jie ims veikti jau antradienį.

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad antradienį nuo 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos ir Kyjivo), bus atidaromi humanitariniai koridoriai Kyjive, Černihive, Sumuose, Charkive ir Mariupolyje.

Ukraina praneša, kad Rusija veikiausiai ketina rengti didžiulę ataką prieš Kyjivą, tam kaupia tankus ir šarvuočius.

Pentagonas teigia nematantis Rusijos pasirengimo permesti į Ukrainą papildomas pajėgas nei tos, kurios buvo sukauptos pasienyje anksčiau. JAV pareigūnų vertinimu, Rusija jau naudoja invazijoje beveik 100 proc. sukauptų pajėgumų.

Rusija verbuoja Sirijos samdinius, kurie turi patirties kautis miestuose, ir ketina juos permesti į Ukrainą, ten puls didžiuosius šalies miestus, leidiniui „Wall Street Journal“ sakė neįvardyti JAV pareigūnai.

Pietų Korėja plečia sankcijas Rusijai ir sustabdys visas perlaidas su Rusijos centriniu banku.

Pabėgėliai, mėginantys pasitraukti iš rusų pajėgų apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio vadinamaisiais humanitariniais koridoriais, įstrigo, nes kelias, kuriuo jie buvo nukreipti, buvo užminuotas, pirmadienį pareiškė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).

Pirmadienį taip pat pranešta, kad Rusijos kariai Kyjivo srityje nušovė Hostomelio bendruomenės vadovą Jurijų Prilipką. Jis kartu su broliais vietos gyventojams dalijo duoną ir vaistus.

Apie sekmadienio dienos ir pirmadienio nakties įvykius galite skaityti čia.

Atnaujinta 06.20

Aliaksandro Lukašenkos režimą Europos Sąjunga pripažįsta agresore kartu su Rusija , praneša UNIAN. Naujienų agentūra nurodo, kad toks pareiškimas buvo padarytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos susitikime pirmadienį.

„Prezidento V. Putino vykdomas plataus masto karas prieš Ukrainą yra šiurkštus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas, kenkiantis Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui. Praėjusią savaitę priimta istorinė JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija parodė, kad tarptautinė bendruomenė vieningai pasisako prieš Rusijos užkariavimo karą. Rusijai, dalyvaujant Lukašenkos režimui Baltarusijoje, kaip bendraagresoriui, tenka visa atsakomybė už žmonių aukas, sužeidimus ir destrukciją“, – sakoma pareiškime.

Atnaujinta 06.13

Įrašai Ukrainos karštąja linija, skirta rusams, norintiems sužinoti apie savo į karą išvykusius artimuosius, rodo, kad daugelis rusų karių, atrodo, nežinojo, kokie jų planai ir kodėl jie buvo dislokuoti, skelbia pokalbių įrašus gavusi CNN.

CNN teigimu, įrašai patvirtina ir pranešimus apie tai, kad rusų kariams neleidžiama bendrauti su šeimomis.

Nuo vasario 24 d. prasidėjus invazijai internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Ukrainos civiliai ir kariai leidžia Rusijos kariams skambinti namo ir kalbėtis su tėvais.

Karštąją liniją, pavadintą „Grįžk iš Ukrainos gyvas“, įsteigė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuri pripažino, kad ši iniciatyva yra ir humanitarinė, ir propagandinė priemonė.

Atnaujinta 05.54

Rusija įspėjo, kad gali uždaryti savo pagrindinį dujotiekį į Vokietiją.

Ministro Pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas sakė: „Dėl nepagrįstų kaltinimų Rusijai, susijusių su energetikos krize Europoje ir „Nord Stream 2“ uždraudimu, mes turime pilną teisę priimti atitinkamą sprendimą ir įvesti embargą dujų pumpavimui „Nord Stream 1“ dujotiekiu.“

„Tačiau kol kas tokio sprendimo nepriimame“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 05.44

Bučos gyventojai Kyjivo regione Rusijos karių laikomi įkaitais, jiems neleidžiama palaidoti žuvusiųjų, praneša UNIAN. Anot agentūros, tokia informacija per nuotolinį bryfingą pasidalino Bučos meras Anatolyjus Fedorukas.

„Visi pagrindiniai mūsų regiono greitkeliai ir gatvės yra apšaudomi priešo“, – sako A. Fedorukas. Jo teigimu, net ir nustojus apšaudymams gyventojų rusų kariai neišleidžia iš namų.

Atnaujinta 05.40

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Vakarų šalis, kad karas Ukrainoje nesibaigs, o išpuolis prieš jos laisves paveiks visą likusį pasaulį.

Pirmadienį duodamas interviu laidai „ABC World News Tonight“, V. Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad reikia apsaugoti Ukrainos oro erdvę.

„Negalime leisti, kad Rusija aktyviai veiktų tik ten, nes jie mus bombarduoja, apšaudo, siunčia raketas, sraigtasparnius, reaktyvinius naikintuvus – daug ką, – sakė V. Zelenskis. – Mes nekontroliuojame savo dangaus.“

Jis pridūrė manantis, kad JAV prezidentas Joe Bidenas „gali padaryti daugiau“, kad karas būtų sustabdytas. „Esu įsitikinęs, kad jis gali, ir norėčiau tuo tikėti. Jis gali tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis.

Atnaujinta 05.36

Dvi Australijos energetikos bendrovės – „Ampol“ ir „Viva Energy“ – skelbia nepirksiančios naftos iš Risijos.

Australijos užsienio reikalų ministerija taip pat išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kad Australija taip pat taikys sankcijas dešimčiai „Rusijai strategiškai svarbių asmenų“ už jų vaidmenį „skatinant priešiškumą Ukrainai“ ir propaguojant prokremlišką propagandą, kuria siekiama įteisinti Rusijos invaziją.

Atnaujinta 05.20

JAV įstatymų leidėjai ragina J. Bideno administraciją siųsti savo naikintuvus į Lenkiją, jei Varšuva siųstų savo lėktuvus į Kyjivą, skelbia BBC.

Lenkija yra viena iš nedaugelio Rytų Europos sąjungininkių, turinčių naudotų rusų gamybos lėktuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai moka valdyti, atsargų, o Ukrainos prezidentas paragino juos perduoti.

Varšuva dar nepriėmė sprendimo perduoti lėktuvus Kyjivui, o JAV vyriausybė pareiškė, kad tai yra „suverenus Lenkijos sprendimas“.

Baltieji rūmai taip pat pridūrė, kad dėl logistinių sunkumų toks perdavimas nebūtų „toks paprastas, kaip tiesiog perkelti lėktuvus“.

Atnaujinta 05.17

Netoli Belogorodkos pataikius į Rusijos tanką žuvo aštuoni rusų kariai praneša NEXTA.

Near #Belogorodka,an enemy BMP was hit. As a result of that, eight occupiers were killed. pic.twitter.com/zfBSkjlj49

— NEXTA (@nexta_tv) March 8, 2022

Atnaujinta 05.14

Ukrainiečių prašoma neskleisti informacijos apie naktinius sprogimus socialiniuose tinkluose, praneša UNIAN.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje paskelbė Ukrainos valstybės apsaugos departamentas.

„Naktį po sprogimų prašome susilaikyti nuo panikos skleidimo įvairiose trumposiose žinutėse ir socialiniuose tinkluose apie tai, kur, kada ir ką girdėjote ar girdite.“ – sakoma pranešime.

Pažymima, kad tai būtina dėl visų žmonių saugumo, nes tokiu informavimu žmonės netiesiogiai praneša priešui apie Ukrainos kariškių pozicijas ir priešlėktuvinės gynybos sistemų buvimo vietas.

„Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad kol girdėsite priešlėktuvinės gynybos darbą, keliai, namai ir tiltai bus nepažeisti“, – pridūrė departamentas.

Kaip pranešė UNIAN, nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė jau numušė dešimtis užpuoliko sparnuotųjų ir balistinių raketų , 52 kovinius lėktuvus, 69 sraigtasparnius ir kitus nedidelius taikinius.

Atnaujinta 04.53

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad, Ukrainos pareigūnų duomenimis, Charkive esantis branduolinių tyrimų objektas, kuriame gaminami radioaktyvūs izotopai medicinos ir pramonės reikmėms, buvo apgadintas per apšaudymą, rašo BBC.

Radiacijos lygis objekte nepadidėjo.

TATENA vadovas Rafaelis Mariano Grossi taip pat paragino suteikti Černobylio atominės elektrinės darbuotojams laisvo laiko, „kad jie galėtų saugiai ir patikimai atlikti savo darbą“.

TATENA teigė, kad neveikiančios elektrinės, kurioje 1986 m. įvyko branduolinė katastrofa, darbuotojai toliau dirba nuo vasario 24 d., kai Rusijos pajėgos perėmė objekto kontrolę.

M. Grossi sakė, kad yra pasirengęs apsilankyti Černobylyje, „kad iš konflikto šalių gautų garantijų dėl visų Ukrainos branduolinių elektrinių saugumo ir apsaugos“.

Atnaujinta 04.41

Pentagono teigimu, Rusijai vis dažniau naudojant ilgesnio nuotolio smūgius Ukrainos taikiniams, daugėja civilių aukų ir daroma žala civilinei infrastruktūrai.

„Žūsta ir yra sužeidžiama vis daugiau civilių... ir ponas Putinas vis dar turi pasirinkimą“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Atnaujinta 04.36

Pasaulio bankas patvirtino 700 mln. dolerių paramą Ukrainai

Pasaulio bankas patvirtino 723 mln. dolerių skubų finansavimą, skirtą padėti Ukrainos vyriausybei išmokėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, socialines išmokas ir pensijas, praneša UNIAN. Tokią informaciją skelbia ir BBC.

Bankas pranešė, kad į šį paketą įtrauktas Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Švedijos, Japonijos, Danijos, Latvijos, Lietuvos ir Islandijos finansavimas.

Bankas teigia, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainai ir kaimyninėms šalims sieks skirti dar 3 mlrd. dolerių.

Atnaujinta 04.28

D. Kuleba: šią savaitę bus rimtų naujienų, susijusių su mūsų naryste ES

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos reikia nueiti tokį pat atstumą kaip „nuo Kyjivo iki Vinicos“.

Kaip pranešė UNIAN korespondentas, užsienio reikalų ministras tai pasakė per internetinę spaudos konferenciją.

A. Kuleba pripažįsta, kad ES vis dar yra šalių, kurios skeptiškai vertina Ukrainos narystę.

„Situacija pasikeitė. Kol kas nekalbėsiu apie tai, kurios konkrečios šalys dabar laikosi skeptiškos pozicijos, tačiau kai kurios iš tų šalių, kurios buvo nusiteikusios neigiamai, dabar mus tikrai remia. Kai kurie vis dar to nedaro. Bet palaukite. Šią savaitę bus rimtų naujienų, susijusių su mūsų naryste Europos Sąjungoje“, – sakė A. Kuleba.

Atnaujinta 04.16

Rusijos kariuomenė naktį surengė oro antskrydį prieš Sumus, pranešė Sumų regiono valstybinės administracijos vadovas Dmytro Žyvitsky. Pasak jo, streikas taip pat smogė gyvenamiesiems rajonams:

„Sumų rajonas. Karšta ir sunki diena visam rajonui ir miestui. Dieną mūsų teroro gynybos kovotojai stojo į nelygią kovą su priešu. Žuvo keturi jauni vyrai... Amžinoji atmintis. Herojai nemiršta!

Po 23 val. rusų priešo lėktuvai numetė bombas ant miesto ir rajono. Smūgis sugriovė ir apgadino gyvenamuosius namus Sumų gyvenamuosiuose rajonuose, žmonės buvo sužeisti. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, gelbėtojai dirba vietoje. Tarp sužeistųjų yra vaikų.

Koks gali būti karas ir kokios taisyklės, kai Rusijos kariuomenė žudo, naikina ir mėto bombas ant civilių gyventojų? Vaikai miršta.“

Pranešama apie daugiau nei dešimt aukų. Pasak D. Žyvitskio, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Atnaujinta 03.56

Japonija įvedė asmenines sankcijas prezidento spaudos sekretoriui Dmitrijui Peskovui, prezidento administracijos vadovo pavaduotojui Dmitrijui Kozakui, Aleksejui Gromovui ir Sergejui Kirijenkai, Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui, verslininkams Borisui Rotenbergui ir Ališerui Usmanovui bei žurnalistui Vladimirui Solovjovui.

Sankcijos taip pat taikomos Baltarusijos prezidento sūnums Viktorui ir Dmitrijui Lukašenkai, prezidento spaudos sekretorei Natalijai Eismont ir vidaus reikalų ministrui Ivanui Kubrakovui.

Be to, Baltarusijos gynybos ministerija uždraudė eksportą.

Atnaujinta 03.42

Skelbiami evakuacijos traukinių maršrutai, praneša UNIAN. Nurodoma, kad traukiniais žmonės galės išvykti iš Kyjivo, Charkivo, Zaporžios, Dnepro, Krivoj Rogo, Odesos.

„Įprastais laikais tai būtų buvęs pratęstas atostogų savaitgalis, per kurį būtume jus nuvežę prie jūros arba į kalnus... bet tai dar tik ateis, o dabar turime dar svarbesnę misiją: geležinkelio kelyje išgelbėti nuo šūvių iš viršaus gelbėjamus žmones“, – pranešime nurodo Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“.

„Kelionė evakuacijos traukiniais yra nemokama. Tačiau dėl didelio keleivių skaičiaus ir vėlavimų kelyje verta pasiruošti keliauti gana ekstremaliomis sąlygomis“, – dalinamasi pranešime.

Atnaujinta 03.40

JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, kad „pasiūlytų nuolatinę paramą Ukrainos žmonėms ir vyriausybei ir pasmerktų Rusijos atakas prieš Ukrainos miestus bei didėjantį civilių žūčių skaičių“, teigiama Valstybės departamento pranešime, nurodo CNN.

„Sekretorius Blinkenas ir užsienio reikalų ministras Kuleba aptarė tebevykstančias diplomatines pastangas sustabdyti Putino pasirinktą karą, – sakoma jame. – Sekretorius pakartojo, kad Jungtinės Valstijos tvirtai solidarizuojasi su drąsiais Ukrainos žmonėmis, kurie toliau priešinasi iš anksto apgalvotoms ir neišprovokuotoms Rusijos atakoms.“

Atnaujinta 03.25

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pirmadienį apkaltino Rusijos pajėgas, kad jos taikosi į evakuacijos koridorius ir nužudė „kelis civilius“, bandžiusius evakuotis iš Irpino miesto, teigiama naujausiame žvalgybos vertinime, kurį ministerija viešai paskelbė nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.

Atnaujinta 03.04

Europos Sąjunga parengė planus, kaip diversifikuoti energijos tiekimą ir laipsniškai atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos naftos, dujų ir anglių importo, praneša BBC.

Šiuo metu blokas iš Rusijos importuoja beveik pusę savo dujų ir anglių ir apie trečdalį naftos.

Atnaujinta 02.54

Ukrainos ambasadorius prie JT Serhijus Kyslycija pirmadienį savo pasisakymą JT Saugumo Taryboje pradėjo nuo to, kad palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su tuo, kaip Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais nepaisė to, ką jis pavadino „tarptautinės humanitarinės teisės normomis karo veiksmų metu“.

„Rusijos kariai blokuoja daugybę Ukrainos valdžios institucijų bandymų evakuoti civilius gyventojus“ evakuacijos koridoriais, sakė S. Kyslycija .

Ambasadorius sakė, kad ukrainiečiai galės evakuotis tik tada, kai Rusija visiškai laikysis paliaubų.

A. Kyslycija sakė, kad „pasibaisėtina“, jog Rusijos kariai atidengia ugnį į evakuojamus asmenis po to, kai abi šalys paskyrė tam tikrus kelius, kurie bus naudojami kaip evakuacijos koridoriai.

Atnaujinta 02.36

JAV Atstovų Rūmų daugumos lyderis sako, kad įstatymo projektas, kuriuo būtų uždraustas Rusijos energijos importas, gali būti pateiktas „šią savaitę“, praneša CNN.

Atnaujinta 02.32

Bet koks smūgis prieš Ukrainos saugumo tarnyba Kyjive sunaikins Sofijos katedrą, sako meno istorikas Konstantinas Akinša.

„Rusijos vadovybė paskelbė, kad sunaikins visus su Ukrainos saugumo tarnyba susijusius pastatus. Problema ta, kad tarnybos būstinė yra tiesiog už kelių metrų nuo Sofijos katedros – bet koks smūgis Ukrainos saugumo tarnybai padarys žalos šventovei. Tai dar neįvyko, tačiau tai, ką matome aplink, kelia siaubą. Charkivo stačiatikių katedra jau apgadinta. Kas bus toliau, nežinome“, – „Deutsche Welle“ sakė K. Akinša.

Atnaujinta 02.37

Visame pasaulyje žinoma britų rašytoja J. K. Rowling kartu su savo labdaros organizacija „Lumos“ surinko 1 mln. svarų sterlingų nuo Rusijos agresijos nukentėjusiems Ukrainos vaikams.

Hario Poterio autorė apie tai pranešė savo „Twitter“ paskyroje.

I will personally match donations to this appeal, up to £1m. Thank you so, so much to all who’ve already donated, you’re enabling @lumos to do crucial work for some of the most vulnerable children in Ukraine. https://t.co/XK8yTtB1nl

— J.K. Rowling (@jk_rowling) March 7, 2022

„Aš asmeniškai padidinsiu aukas šiai kolekcijai iki 1 mln. svarų sterlingų. Dėkojame visiems, kurie jau paaukojo, nes jūs suteikiate galimybę „Lumos“ atlikti svarbų darbą pažeidžiamiausiems Ukrainos vaikams“, – rašė J. K. Rowling.

Atnaujinta 02.15

„YouTube“ užblokavo propagandinių televizijų žurnalisto Vladimiro Solovjovo kanalą, praneša UNIAN.

„Šis kanalas buvo užblokuotas dėl „YouTube“ naudojimo sąlygų pažeidimo“, – rašoma bandant pasiekti puslapį.

V. Solovjovui taikomos ES sankcijos.

Atnaujinta 01.53

Rūsija pasiūlė antradienį atidaryti humanitarinius koridorius iš kelių Ukrainos miestų, praneša „Sky news“, tačiau gyventojai turėtų vykti į Rusiją, Baltarusiją arba kitus Ukrainos miestus.

Rusijos naujienų agentūros teigia, kad žmonės iš Kyjivo, Černigovo ir Charkivo keliautų į Rusiją, kai kurie – per Baltarusiją.

Pasak agentūros „Interfax“, asmenys iš Sumų ir Mariupolio galėtų rinktis, ar vykti į Rusiją, ar į Ukrainos miestus.

Ukrainos pareigūnai to kol kas nekomentavo, bet anksčiau tokius siūlymus vadina amoraliais.

Atnaujinta 01.45

Antradienio naktį Ukrainos generalinis štabas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino informacija apie karą. Nurodoma, kad Rusijos kariai patiria nuostolių, o jų pagrindinės užduotys užtikrinti sausumos koridorių į Krymą, visiškai kontroliuoti Mariupolį, užimti Kyjivą, taip pat patekti į Luhansko ir Donecko sričių administracijas.

Nurodoma, kad vietomis „priešas patyrė kovinės amunicijos ir įrangos nuostolių, prarado dalį puolimo potencialo ir buvo sustabdytas“.

„Apskritai priešo moralinė ir psichologinė būklė yra žema. Dėl didelių amunicijos ir įrangos nuostolių jie yra demoralizuoti, o kai kuriose vietovėse dezertyruoja“, – skelbia Rada.

Atnaujinta 01.42

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį turėtų surengti bendrą pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Atnaujita 01.05

Kasmet Kinijos sostinėje užsienio reikalų ministro rengiamoje spaudos konferencijoje ministro Wang Yi buvo paklausta, ar Kinija nusivylė Rusijos elgesiu ir ar jos pačios tarptautinis autoritetas nesumažėjo dėl to, kad Pekinas atsisakė tai, kas vyksta Ukrainoje, pavadinti „invazija“.

Užsienio reikalų ministras neatsakė dėl žodžio „invazija“, tačiau pasakė, kad jo vyriausybė yra „pasirengusi, jei reikės, kartu su tarptautine bendruomene dalyvauti tarpininkavimo“ procese siekiant išspręsti krizę, praneša BBC.

Kai kurie analitikai teigia, kad Pekinas naudojasi šiuo konfliktu siekdamas geopolitinio pranašumo, ir atkreipia dėmesį į ekonominį gelbėjimosi ratą, kurį dabar siūlo Rusijai, kad išlaikytų V. Putiną, o dėl karo kaltina JAV.

BBC primena, kad tai itin kruopščiai parengtas renginys, kurio klausimai iš anksto atrenkami.

Atnaujinta 00.46

Daugiau kaip 100 Ukrainos Černobylio atominės elektrinės, kurioje 1986 m. įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, darbuotojų jau daugiau kaip 12 dienų yra įstrigę, negalėdami išvykti, kai Rusijos pajėgos užėmė objektą pirmąją invazijos dieną, praneša BBC.

Dar 200 ukrainiečių sargybinių, kurie užpuolimo metu buvo atsakingi už apsaugą, taip pat liko įstrigę.

Rusija teigia, kad saugojo objektą kartu su Ukrainos nacionaline gvardija, tačiau Ukraina tai ginčija ir teigia, kad Rusijos kariai visiškai kontroliuoja objektą.

Darbuotojai ir toliau atlieka savo pareigas, o atmosfera esą yra rami, tačiau BBC buvo pranešta, kad sąlygos viduje yra sunkios, trūksta maisto ir medikamentų.

Kadangi darbininkai nežino, kiek laiko jie ten bus, jie apsiriboja vienu maistu per dieną (kurį ruošia virėjai, kurie taip pat yra įstrigę), o maistas esą yra pagrindinis - daugiausia duona ir košė.

Be to, vis dažniau nerimaujama, kad stresas gali turėti įtakos jų gebėjimui atlikti savo pareigas branduolinėje aikštelėje.

„Padėtis sudėtinga ir įtempta, – BBC sakė Slavutičiaus meras Jurijus Fomičevas. – Jiems sunku morališkai, psichologiškai ir fiziškai.“

Atnaujinta 00.33

Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų vadovas Martinas Griffithsas paragino leisti bėgantiems Ukrainos civiliams išvykti jų pageidaujama kryptimi.

JT Saugumo Tarybos nepaprastajame posėdyje jis sakė, kad taip pat labai svarbu užtikrinti saugų pagalbos, visų pirma medicininių reikmenų, patekimą į nukentėjusias teritorijas.

„Visi civiliai gyventojai, nesvarbu, ar jie pasilieka, ar išvyksta, turi būti gerbiami ir saugomi“, – sakė M. Griffithsas.

Pasak jo, visos šalys turi palaikyti „nuolatinio ryšio sistemą“, kad užtikrintų saugų civilių gyventojų judėjimą.
A. Griffithsas pridūrė, kad jis išsiuntė į Maskvą grupę, kuri padės užtikrinti geresnį humanitarinės pagalbos koordinavimą.

Atnaujinta 00.25

Pentagono atstovas spaudai: manome, kad Putinas bando verbuoti užsienio kovotojus kovai Ukrainoje

Pentagonas tiki, kad pranešimai, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando verbuoti užsienio kovotojus kovoti Ukrainoje Rusijos pajėgų vardu, yra teisingi, pirmadienį CNN sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Turime duomenų, kurie patvirtina tą istoriją, kad iš tikrųjų jie bando įtraukti ir verbuoti užsienio kovotojus, o tai, mūsų nuomone, verta dėmesio, kad turėdamas daugiau nei 150 000 karių, sustabdęs karinį progresą Ukrainos viduje, ypač šiaurėje, ponas Putinas mano, kad reikia bandyti verbuoti užsienio kovotojus šiam savo karui“, – sakė J. Kirby, kai CNN žurnalistas paklausė, ar ši istorija, apie kurią pirmasis pranešė laikraštis „Wall Street Journal“, yra teisinga.

Atnaujinta 00.06

Odesoje nugriaudėjo 3 galingi sprogimai. BBC žiniomis, ukrainiečiai teigia numušę rusų raketas, paleistas į šį miestą iš Juodojoje jūroje esančių laivų.

Atnaujinta 23.50

Ukrainos kariuomenė skelbia netoli Charkivo nukovusi Rusijos generolą majorą Vitalijų Gerasimovą, 41-osios Rusijos Centrinės karinės apygardos armijos vado pavaduotoją. Kartu buvo nukauti bei sužeisti dar keli aukšto rango Rusijos karinininkai.

Rusija šios informacijos nepatvirtino, tačiau Ukrainos gynybos ministerija paskelbė įrašus pokalbių, kuriuose esą užfiksuoti Rusijos karininkai, perduodantys žinią apie V. Gerasimovo žūtį.

Anot Ukrainos gynybos ministerijos, Rusijos pajėgos susiduria su komunikacijos ir nugalėtų dalinių evakuacijos iššūkiais.

Atnaujinta 23.30

Zelenskis vėl kreipėsi iš Kyjivo centro: aš čia ir nieko nebijau

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą išplatino naują vaizdo įrašą, kurį filmavo Kyjivo centre esančioje prezidentūroje.

„Ukrainoje neliks jokių priešo žymių. Mes atstatysime savo miestus. Jie bus geresni už bet kokius Rusijos miestus“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Putinas neigia, kad į karą Ukrainoje yra ar bus siunčiami šauktiniai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą paneigė, kad į, jo žodžiais tariant, „specialiąją operaciją“ Ukrainoje bus siunčiami rusų šauktiniai.

Atnaujinta 23.14

V. Putino planas – sunaikinti ir terorizuoti Ukrainą

„Visiškai aišku, kad ponas Putinas turi planą sunaikinti ir terorizuoti Ukrainą“, pareiškė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

Anot diplomatės, JAV yra susirūpinusi, kad „pasaulis turbūt pasirengęs labai ilgam ir labai sunkiam keliui“.

„Jei pastarosios 2 savaitės mums ką ir parodė, tai kad ukrainiečiai nepasiduos. Ir kad daug Rusijos žmonių, taip pat ir Rusijos kareivių, nenori šio karo“ – ambasadorė sakė JT Saugumo tarybos posėdyje.

Anot jos, „V. Putinas aiškiai yra pasirengęs paaukoti tūkstančių savo karių gyvybes siekdamas savo asmeninių ambicijų“.

L. Thomas-Greenfield teigia, kad Rusija dėl šio karo jau silpsta, tačiau neaišku, „ką Putinas yra pasiryžęs sunaikinti dėl šios milžiniškos klaidos“.

Atnaujinta 22.58

Pentagono vertinimu, Rusija per kelias pastarąsias dienas praktiški nepasistūmėjo puldama Ukrainos šiaurės ir šiaurės rytų kryptyse.

Pentagono atstovas pabrėžė, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja Chersoną ir bando užimti Mariupolį.

Tuo tarpu Kyjivas ragina Kremlių surengti tiesiogines V. Zelenskio ir V. Putino derybas. Iki šiol V. Putinas atsisakė tai daryti.

„Mūsų prezidentas nieko nebijo, taip pat ir tiesioginio susitikimo su Putinu. Jei ir Putinas nebijo, leiskite jam atvykti į susitikimą, leiskite jiem susėsti ir pasikalbėti“ – išplatintame pranešime nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Atnaujinta 22.48

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad antradienį nuo 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos ir Kyjivo), bus atidaromi humanitariniai koridoriai Kyjive, Černihive, Sumuose, Charkive ir Mariupolyje.

Atnaujinta 22.37

Vakarų žvalgybų duomenys, kad Rusija yra sudariusi sąrašus asmenų, kurie bus likviduoti užėmus Ukrainą, iš dalies pasirodė esantys teisingi, praneša Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centras.

Jo duomenimis, su apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ institucijomis buvo susisiekę asmenys, kurie formavo „nepatikimų piliečių, prisidėjusių prie genocido sąrašus“.

Ukrainos Kovos su dezinformacija centras perspėja, kad tiesioginis dalyvavimas ar okupantų nusikaltimų įgalinimas bus baudžiamas pagal Ukrainos teisę.

Atnaujinta 22.33

Rusija pralenkė Iraną ir tapo valstybe, kuriai taikoma daugiausiai tarptautinių sankcijų, pranešė Baltieji rūmai. Tai patvirtino ir JAV žiniasklaidos surinkti duomenys.

Atnaujinta 22.19

JAV Kongresmenai spaudžia Bideną padėti europiečiams perduoti naikintuvų Ukrainai

Pirmadienį JAV kongresmenai ėmė spausti Joe Bideno administraciją padėti sąjungininkams Europoje perduoti naikintuvų Ukrainai, praneša „Reuters“.

Šeštadienį kreipdamasis į Kongresą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „desperatiškai prašė“, kad Europos šalys perduotų Ukrainai rusiškos gamybos naikintuvų.

Senato užsienio reikalų komiteto vadovas Bobas Menendezas raštu kreipėsi į Valstybės sekretorių Antony Blinkeną ir Gynybos sekretorių Lloydą Austiną, ragindamas Vašingtoną įsipareigoti pažadėti Europos valstybėms naujų vakarietiškų naikintuvų su nuolaidomis ir subsidijomis, jei šios šalys perduos savo turimus rusiškus naikintuvus Ukrainai.

Daug kitų Kongreso narių taip pat palaiko šią idėją.

Pirmadienį Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki pabrėžė, kad Vašingtonas neprieštaraus, jei Europos šalys perduos savo naikintuvus Ukrainai.

Zelenskis apdovanotas R. Reagano Laisvės medaliu

Ukrainos ambasadorei Jungtinėse Valstijose Oksanai Markarovai perduotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtas Ronaldo Reagano Laisvės medalis, praneša naujienų agentūra UNIAN, remdamasi valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Apdovanojimą Ukrainos diplomatei perdavė R. Reagano prezidento fondo vadovas Frederickas Ryanas.

Jis pabrėžė, kad šiuo garbingu apdovanojimu įvertinama V. Zelenskio lyderystė ir nepalaužiama dvasia milijonų ukrainiečių, ginančių teisę pasirinkti savo ateitį ir įkvepiančių visą civilizuotą pasaulį kovoti už laisvės ir demokratijos vertybes, kurioms savo gyvenimą paskyrė R. Reaganas.

Pasak F. Ryano, būtent JAV prezidentas R. Reaganas suteikė galingą impulsą „blogio imperijos“ griovimui ir nutiesė kelią į laisvę ir demokratiją jos pavergtoms tautoms buvusios SSRS teritorijoje.

R. Reagano prezidento fondas Laisvės medalį įsteigė 1992 metais. Jis įteikiamas įžymiems veikėjams už didelį indėlį į laisvės plėtrą pasaulyje. Iki šiol jį pelnė tik 10 žmonių, tarp kurių – Lechas Walęsa, Margaret Thatcher, Colinas Powellas.

Atnaujinta 21.42

JAV, Prancūzija, Vokietija, Britanija žada dar labiau didinti karo Ukrainoje kainą Rusijai

Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pirmadienį pažadėjo dar labiau bausti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, po nuotolinio šalių vadovų pokalbio pranešė Baltieji rūmai.

Atnaujinta 21.29

Lavrovas aiškina, kad Rusijos invazijos tikslas – užkirsti kelią karui

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad Rusijos, V. Putino žodžiais tariant, „specialiosios operacijos“ tikslas – sustabdyti bet kokį karą, kuris vyktų Ukrainos teritorijoje arba galėtų iš čia prasidėti.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė skelbia numušusi dar 2 rusų karinius orlaivius.

Atnaujinta 21.18

Ukrainoje jau pasidavė virš 2 tūkst. Rusijos karių, pranešė ukrainiečių vidaus reikalų ministro patarėjas.

Žytomyre ir Černiahive Rusijos pajėgos surengė antskrydžius prieš dvi naftos saugyklas, čia kilo gaisrai.

Atnaujinta 21.12

Rusijos pajėgos ankstyvą pirmadienio rytą sudavė raketų smūgį į karių barakus Mykolajive, jo metu žuvo mažiausiai 8 žmonės, dar 19 buvo sužeisti, dar aštuoni laikomi dingusiais, pranešė miesto meras.

Atnaujinta 20.51

Per Rusijos smūgius Ukrainos sveikatos apsaugos struktūroms žuvo mažiausiai 9 žmonės, dar 16 buvo sužeisti, nurodė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tačiau ji pabrėžia, kad veikiausiai tikrasis žuvusiųjų skaičius yra didesnis.

Antradienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą šalies istorijoje nuotoliniu būdu kreipsis į JK Bendruomenių rūmų atstovus.

Atnaujinta 20.35

Žiniasklaida: Bideno administracija gali be europiečių įvesti Rusijos naftos embargą

JAV prezidento Joe Bideno administracija yra nusiteikusi įvesti embargą Rusijos naftos produktams, net jei prie jo ir neprisijungs partneriai Europoje, tai agentūrai „Reuters“ sakė du šaltiniai.

Atnaujinta 20.20

Ukrainos ministrė: Rusijos kariuomenė pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų užsieniečių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje iš esmės pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų iš užsienio, okupantai neleidžia evakuoti netgi užsieniečių. Tai pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk.

„Studentai iš užsienio paimti įkaitais. Štai ką daro rusai Ukrainoje, blokuodami jų evakuaciją. Indija – 659 studentai, Kinija – 160, Turkija – 144, Nigerija – 400 studentų. Tarp studentų – Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos, Afrikos, Pietryčių Azijos šalių piliečiai. Iš viso 2046 studentai užsieniečiai iš 27 pasaulio šalių“, – sakoma pranešime.

Pasak I. Vereščuk, užsieniečiai yra Sumuose, Černihive, Mariupolyje, Chersone, jie negali išvykti dėl nuolatinio apšaudymo.

Ji taip pat pareiškė, kad Kremlius ignoruoja šalių, kurių piliečiai tapo įkaitais, vadovų prašymus ir „mėgaujasi jų žeminimu“.

Anksčiau ministrė pranešė, kad Rusijos vadovybė kategoriškai atsisako pasiimti iš Ukrainos savo žuvusių kareivių lavonus.

Atnaujinta 19.59

Baigėsi trečiasis ukrainiečių ir rusų derybų raundas – proveržio nėra

Pirmadienio pavakarę Beloveže, Baltarusijoje, įvyko trečiasis Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų raundas dėl Maskvos karo sustabdymo.

Po derybų išplatintame įraše M. Podoliakas nurodė, kad yra smulkių pozityvių postūmių dėl humanitarinių koridorių logistikos, o dėl politinių klausimų, paliaubų ir saugumo reikalavimų vyko intensyvios konsultacijos.

Atnaujinta 19.50

Humanitarinė katastrofa Iziume

Iziumo miestas susiduria su humanitarine katastrofa, miesto centrą Rusijos pajėgos visiškai sulygino su žeme, sugriauta autobusų stotis, teismo rūmai, savivaldos, policijos, kariuomenės registracijos pastatai, medicinos mokykla, dešimtys parduotuvių, išdaužti ligoninių langai, sunaikinti tiltai.

Miesto mero pavaduotojas Vladimiras Matsokinas teigia, kad šiame mieste nebuvo nė vieno kario ir jokių karinių struktūrų.

Dėl intensyvių Rusijos artilerijos atakų miesto gyventojai jau 6 dienas iš eilės yra priversti būti slėptuvėse. Mieste trūksta duonos, vandens, elektros, dujų, neveikia ryšys. Dėl artilerijos atakų neįmanoma vykdyti civilių evakuacijos, teigia V. Matsokinas.

Atnaujinta 19.35

Pentagonas teigia nematantis Rusijos pasirengimo permesti į Ukrainą papildomų pajėgų nei tos, kurios buvo sukauptos pasienyje anksčiau. JAV pareigūnų vertinimu, Rusija jau naudoja invazijoje beveik 100 proc. sukauptų pajėgumų.

Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios Rusijos naikintuvą Su-30 netoli Popasnos, Luhansko apskrityje.

Atnaujinta 19.08

JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman perspėja, kad artimiausiomis dienomis gali tapti sunkiau perduoti ginklus Ukrainai.

Atnaujinta 18.52

Ukrainos infrastruktūros patirta žala per Rusijos atakas jau siekia 10 mlrd. JAV dolerių, praneša Kyjivas.

Ukrainiečių vidaus reikalų ministerija taip pat skelbia, kad sostinės priemiesčiuose dar yra apie 4 tūkst. civilių, kuriuos reikia evakuoti, tačiau Rusija esą „daro viską, idant užkirstų kelią humanitariniams koridoriams“.

Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusijos kariams yra duotas įsakymas šaudyti į civilius.

Atnaujinta 18.39

Rusijos pajėgos užėmė Melitopolio TV ir radijo bokštus, pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.

Atnaujinta 18.37

Žiniasklaida: JAV svarsto sąjungininkams perduoti oro gynybos sistemas

JAV svarsto sąjungininkams Rytų Europoje perduoti itin svarbias oro gynybos sistemas, baiminantis galimų Rusijos raketų smūgių šiam regionui. Tai CNN sakė JAV pareigūnas, susipažinęs su dabar administracijoje vykstančiais svarstymais.

„JAV svarsto visą spektrą galimybių“, sakė pareigūnas.

Anot jo, kol kas specifinių planų dislokuoti ginkluotę nėra. Tokios sistemos yra grynai gynybinio pobūdžio, todėl JAV pabrėžtų, kad jos nekelia jokios grėsmės Rusijai.

Atnaujinta 18.18

Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios Rusijos kolonos kuro tiekimo mašinas netoli Prylukų (Černihivo apskrityje).

Makarove Rusijos antskrydis sugriovė duonos kepyklą, žuvo 13 pastate buvusių civilių, dar 5 žmonės buvo sužeisti. Pastate galėjo būti apie 30 darbuotojų, todėl gelbėtojai tęsia darbą įvykio vietoje.

Atnaujinta 18.00

Nausėda pasikalbėjo su Zelenskiu

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžė, kad Vakarai turi dar labiau padėti Ukrainai, sparčiau integruoti šalį į Europos Sąjungą ir įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai.

Lvivo administracija skelbia, kad pasiektos miesto galimybių priimti nuo karo bėgančius tautiečius galimybių ribos. Mieste yra apsistoję apie 200 tūkst. iš kitų šalies vietų atvykusių ukrainiečių, dar tūkstančiai per miestą patraukė į kitas Vakarų šalis.

JK skelbia skirianti Ukrainai papildomą 211 mln. eurų finansinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 17.30

Vengrija, premjero Viktoro Orbano sprendimu, netieks ginkluotės Ukrainai, pranešama Vyriausybės išplatintame pranešime.

Per Rusijos antskrydį Makarive žuvo mažiausiai 13 ukrainiečių civilių.

Kanada įveda sankcijas dar 10 Rusijos piliečių, tarp jų yra oligarchų ir V. Putino rėmėjų.

„Jos apima buvusius ir esamus aukšto rango vyriausybės pareigūnus, oligarchus ir Rusijos vadovybės rėmėjus“, – sakė Kanados premjeras Justinas Trudeau.

Pasak J. Trudeau, asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, vardai paimti iš kalinamo Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno sudaryto sąrašo.

„Šios sankcijos didina spaudimą Rusijos vadovybei, įskaitant [prezidento Vladimiro] Putino artimiausią aplinką“, – žurnalistams sakė jis.

„Tai, žinoma, papildo visas kitas sankcijas, kurias paskelbėme, įskaitant neseną mūsų pranešimą apie įvedamus didžiulius tarifus importui iš Rusijos ir Baltarusijos“, – nurodė J. Trudeau.

Vyriausybė Otavoje praėjusią savaitę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą atšaukė Rusijos ir Baltarusijos specialų prekybos statusą ir tai nulėmė 35 proc. tarifą.

Į Rusijos ambasados vartus Dubline rėžėsi sunkvežimis, jo vairuotojas yra sulaikytas.

Rusijos oligarchas Olegas Deripaska tviteryje paragino „kuo greičiau siekti taikos“.

CNN: Vakarai karinę pagalbą Ukrainai tiekia per slaptą bazę Rytų Europoje

Praėjusią savaitę Rytų Europoje lankėsi JAV Jungtinių pajėgų štabo vadovas gen. Markas Milley, jis nuvyko ir į slaptą oro bazę netoli sienos su Ukraina, per kurią Vakarai tiekia Ukrainai karinę pagalbą.

Atnaujinta 16.47

Dalį Irpino miesto kontroliuoja Rusijos pajėgos, tačiau čia ir toliau vyksta aktyvus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimas.

Čaplynkoje miestą užėmę rusų kariai šūviais vaikė protestuojančius ukrainiečius, kurių minia, nešina Ukrainos vėliavomis, reiškė nepasitenkinimą Rusijos veiksmais.

Atnaujinta 16.33

Rusija atsisako įkurti bet kokius humanitarinius koridorius, kad priverstų ukrainiečius sutikti su Rusijos siūloma suteikti humanitarine pagalba, nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka.

Leidinys „Ukrajinska pravda“ rašo, kad nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus lėktuvas pirmadienį atvyko iš Maskvos į Minską, kai Baltarusijoje vyksta trečiasis ukrainiečių ir rusų derybų raundas.

Leidinio šaltinių duomenimis, V. Janukovyčius Baltarusijoje buvo ir praėjusią savaitę, kai vyko antrosios derybos. Ukrainos žvalgyba teigia mananti, kad Rusija siekia V. Janukovyčių vėl paskelbti Ukrainos prezidentu.

Atnaujinta 15.56

Žiniasklaida: Vokietija, Nyderlandai siūlo neskubėti dėl Ukrainos narystės ES

Devynios Europos Sąjungos (ES) valstybės ragina Bendriją jau šią savaitę suteikti Ukrainai šalies kandidatės tapti ES nare statusą. Tačiau Vokietija, Nyderlandai ir dar kelios šalys siūlo neskubėti, remdamasis diplomatiniais šaltiniais praneša leidinys „Bloomberg“.

Ukrainos kariuomenė skelbia numušusi Rusijos karinį sraigtasparnį prie Vyšhorodo.

Atnaujinta 15.37

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`is Michelis pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti invaziją į Ukrainą ir sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai saugiai judėti.

„Raginau prezidentą nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos judėjimą bei galimybę gauti pagalbą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ch. Michelis.

„Pabrėžiau, kad reikia užtikrinti branduolinių objektų saugumą vykstant karo veiksmams Ukrainoje. Susitarėme palaikyti tolesnius ryšius“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 15.30

Lenkijos Vyriausybės pareigūnai pirmadienį sakė, kad šalis nesiuntė ir nesiųs naikintuvų į Ukrainą, kad padėtų šiai šaliai apsiginti nuo Rusijos.

„Neatversime savo oro uostų ir lenkų lėktuvai nekovos virš Ukrainos“, – sakė užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas radijui „Radio Zet“.

Tačiau Vyriausybės atstovas Piotras Muelleris pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Anot jo, sprendimas dėl naikintuvų siuntimo rizikingas ir „labai keblus reikalas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karštai ragino Jungtines Valstijas padėti Kyjivui gauti daugiau karinių orlaivių gynybai pastiprinti ir oro erdvės kontrolei išlaikyti.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Vašingtonas nagrinėja pasiūlymą, pagal kurį Lenkija nusiųstų Ukrainai sovietinių karo lėktuvų MIG-29, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Lenkija bent jau viešai nerodo didelio entuziazmo dėl šios idėjos – daugiausia dėl to, kad Rusija įspėjo, jog paramą Ukrainos oro pajėgoms laikys dalyvavimu konflikte ir gali imtis atsakomųjų veiksmų.

Atnaujinta 15.25

Ukrainos vadovas V. Zelenskis ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis telefonu aptarė būtinybę užkirsti kelią grėsmėms branduoliniams objektams, Rusijos įsibrovėlių vykdomam civilinės ir ypatingos svarbos infrastruktūros apšaudymui.

„Reguliariai vedame derybas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Ch. Micheliu. Aptarėme grėsmę branduoliniams objektams, kalbėjome apie civilinės ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apšaudymą. Turime tai sustabdyti. Buvo iškeltas Ukrainos narystės ES klausimas. Ukrainos žmonės to nusipelnė“, – rašoma V. Zelenskio pranešime „Twitter“ tinkle.

Atnaujinta 15.20

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`is Michelis pareiškė, kad Ukrainos paraiška dėl narystės Europos Sąjungoje bus pradėta nagrinėti per ateinančias kelias dienas.

Atnaujinta 15.18

JAV vadovas Joe Bidenas šiandien vaizdo ryšiu aptars situaciją Ukrainoje su kolegomis Borisu Johnsonu, Emmanueliu Macronu ir Olafu Scholzu, praneša Baltieji rūmai.

Sveikatos ekspertai reiškia susirūpinimą, kad dėl karo Ukrainoje ir kaimyninėse valstybėse gali padidėti užsikrėtimo COVID-19 skaičiai.

Karo pradžioje Ukraina vis dar buvo pačiame omikron bangos viduryje – vasarį užfiksuota 900 tūkst. atvejų ir 60 proc. teigiamų testų, pirmadienį Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (IFRC) atstovas spaudai.

„Prevencinės priemonės negali būti taikomos. Matome, kad prieglaudos, traukiniai, autobusai, viešbučiai yra perpildyti“, – sakė IFRC sveikatos ekspertė Petra Khoury. Kadangi dėl karo tyrimų sumažės, susidaryti aiškų epideminės būklės vaizdą bus sunkiau.

Kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Moldova ir Rumunija, į kurias vyksta daug pabėgėlių iš Ukrainos, skiepijimų lygis žemas.

Atnaujinta 14.59

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino savo kolegą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, kai Maskva pareiškė atversianti humanitarinius koridorius, kad būtų galima evakuoti civilius iš kelių Ukrainos miestų, bet tik į Rusiją arba Baltarusiją.

„Visa tai nerimta, tai yra moralinis ir politinis cinizmas, jį laikau netoleruotinu“, – interviu televizijai LCI sakė E. Macronas ir pridūrė, kad pažadai apsaugoti civilius, kad jie galėtų bėgti tik į Rusiją, yra „veidmainiški“.

Atnaujinta 14.57

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba pirmadienį pranešė iš sąrašo televizijos kanalų, kurie gali būti retransliuojami Latvijoje, išbraukusi dar 18 Rusijos televizijų.

Jos vadovas Ivaras Abuolinis paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Rusijos „Gazprom Media Holding“ įtrauktas į JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) sankcijų sąrašą.

Šios 18 televizijų – tai „THT Comedy“, ТНТ4, „THT4 International“, TNT, „THT Music“, „FRIDAY International“, „KHL TV channel“, „Kinopremjera“, „Kinosvidanie“, „Mužskoe kino“, „Lia-minor“, „Avto Plius“, „Nostalgija“, „Živi!“, „Kto est kto“, „Malyš TV“, „Russkaja noč“, „Zee TV“.

Transliavimo priežiūros institucijos sprendimas įsigalios, kai bus paskelbtas oficialiame leidinyje „Latvijas Vestnesis“.

Vasario 24-ąją Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Latvijoje buvo uždraustas Kremliaus ruporais laikomų televizijų „Rossija“ ir „Rossija 24“ retransliavimas, o kovo 1-ąją šį „juodąjį sąrašą“ papildė „Mir24“ ir „RTVi“.

Pastaraisiais metais Latvijoje buvo uždrausta virtinė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijų, siekiant užkirsti kelią grėsmėms Latvijos nacionaliniam saugumui.

Atnaujinta 14.56

Pabėgėliai, mėginantys pasitraukti iš rusų pajėgų apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio vadinamaisiais humanitariniais koridoriais, įstrigo, nes kelias, kuriuo jie buvo nukreipti, buvo užminuotas, pirmadienį pareiškė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).

TRKK operacijų vadovas Dominikas Stillhartas paragino abiejų šalių kariuomenes nedelsiant susitarti dėl konkrečių evakuacijos maršrutų ir laiko, kad nuo karo bėgantys žmonės galėtų saugiai palikti šalį.

„Kol kas, deja, matėme tik principinius susitarimus. Tačiau jie iškart žlugdavo, nes jiems stigo konkretumo“, – sakė D. Stillhartas BBC radijui.

„Jiems reikia... susitarti dėl laiko, kelių, dėl to, ar žmonės gali išvykti, ar gali būti atvežamos prekės“, – pridūrė jis.

„Įsivaizduokite, turime komandą pačiame Mariupolyje. Jie vakar (sekmadienį) buvo pasirengę, nors nebuvo visiškai aišku, kas konkrečiai sutarta“, – kalbėjo TRKK atstovas.

„Atvykę į pirmą kontrolės punktą jie suprato, kad kelias, kuriuo jie buvo nukreipti, iš tiesų yra užminuotas“, – sakė D. Stillhartas.

Sekmadienį antrą dieną iš eilės žlugo pastangos sudaryti sąlygas evakuotis tūkstančiams gyventojų iš apsiausto Mariupolio, kur tęsiasi įnirtingi susirėmimai. Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais.

Maskva pirmadienį paskelbė atversianti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš apsiaustų miestų į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją.

Ukrainos vyriausybė atmetė Maskvos siūlomus gyventojų evakuacijos koridorius į Baltarusiją ir Rusiją.

Atnaujinta 14.47

Rusijos kariuomenė per pastarąsias 24 valandas neišsiveržė į priekį nė vienoje fronto dalyje. Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo laisvai samdomas patarėjas Oleksijus Arestovičius, praneša „Ukrinform“.

„Per pastarąją parą priešui nepavyko išsiveržti į priekį nė vienoje fronto atkarpoje. Priešingai, preliminariais duomenimis, kuriuos reikia patikslinti, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Charkivo srities Čuhujivo miestą, kuriame yra svarbus karinis aerodromas“, – sakė jis.

Atnaujinta 14.44

Vaizdai iš protestų Chersono regione:

Atnaujinta 14.41

Pranešama, kad Minske leidžiasi buvusiam šalies vadovui Viktorui Janukovyčiui priklausantis lėktuvas RA-09617.

Atnaujinta 14.38

Mykolajivo srities vadovas Vitalijus Kimas praneša, kad regiono oro uosto kontrolę perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Atnaujinta 14.25

Rusijos pajėgos toliau tęsia Ukrainos puolimo operaciją, didindamos pastangas apsupti Kyjivą, Charkivą, Černihivą, Sumus, Mariupolį ir Mykolajivą, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Tęsiasi dvyliktoji didvyriško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai diena. Priešas tęsia Ukrainos puolimo operaciją, pagrindines pastangas sutelkdamas į Kyjivo, Charkivo, Černihivo, Sumų, Mariupolio ir Mykolajivo apsupimą. Priešas nesiliauja bandęs pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 14.18

Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijos ragina Rusijos kariuomenę nedelsiant palikti branduolinius objektus Ukrainoje, kad būtų užtikrintas jų saugus veikimas.

Apie tai pranešta Valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos svetainėje.

Pažymima, kad 2022 m. kovo 6 d. įvyko neeilinis ENSREG (Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų grupės) posėdis, jame dalyvavo TATENA (Tarptautinė branduolinės energijos agentūra), WENRA (Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacija), Ukraina (Valstybinė branduolinė energetikos atstovai) ir du stebėtojai (Šveicarija, JK), siekdami įvertinti Ukrainos branduolinių įrenginių branduolinės saugos klausimus, susijusius su Rusijos Federacijos karine agresija prieš Ukrainą.

Atnaujinta 13.58

Nuo Rusijos invazijos pradžios (vasario 24 d.) iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko maždaug 1 mln. 735 tūkst. žmonių. Sekmadienį jų skaičius siekė 1,53 milijono.

Pasak UNHCR, beveik trys penktadaliai karo pabėgėlių (beveik 1,03 mln. žmonių) atvyko į Lenkiją. Kiek daugiau nei 180 tūkst. ukrainiečių pasitraukė į Vengriją, 128 tūkst. – į Slovakiją.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis lankydamasis Prancūzijos pietuose esančiame Monpeljė mieste paragino Bendriją mobilizuoti „visus išteklius“ pagalbai pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims, įskaitant kaimynines Lenkiją bei Rumuniją.

J. Borrellis atvyko į Monpeljė dalyvauti ES vystymo ministrų susitikime. Daugiau nei 1 mln. ukrainiečių išvyko į Lenkiją, 180 tūkst. į Vengriją, dar 128 tūkst. – į Slovakiją.

Atnaujinta 13.53

Turkijos URM pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos susitikimas įvyks kovo 10 dieną Antalijoje.

„Bloomberg“ praneša, kad ES pradeda rengti naujas sankcijas Rusijai, jos gali paliesti uostus ir laivus, karines technologijas, asmenis.

Atnaujinta 13.28

V. Zelenskio komandos narys M. Podoliakas patvirtino, kad šiandien įvyks derybos tarp Maskvos ir Kyjivo, tačiau kiek vėliau, nei skelba anksčiau, 16 valandą Kyjivo laiku.

Pasak M. Podoliako, derybininkų grupės sudėtis nesikeičia.

Negotiations with the Russian Federation. Third round. Beginning at 16.00 Kyiv time. Delegation unchanged... pic.twitter.com/ycfT9LT0tc

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 7, 2022

Atnaujinta 13.25

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba praneša, kad Rusijos įsibrovėliai ruošiasi pulti Vyšhorodą.

Hostomelis, Irpinė ir kiti Ukrainos miestai taip pat gali nukentėti nuo neteisėtų okupanto veiksmų.

„Įsibrovėliai ruošiasi pulti Vyšhorodą. Priešas taip pat ruošiasi atnaujinti puolimą Hostomelio, Irpinės kryptimis“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 13.21

Trečiasis Rusijos ir Ukrainos derybų ratas turėtų prasidėti po valandos.

Atnaujinta 13.20

Rusijos Federacijos ministrų kabinetas patvirtino „nedraugiškų šalių ir teritorijų sąrašą“.

Jame įrašyta JAV, ES narės, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Japonija ir daugybė kitų šalių, kurios išreiškė nepasitenkinimą Rusijos valdžios veiksmais: Australija, Albanija, Andora, Islandija, Kanada, Lichtenšteinas, Mikronezija, Monakas, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Korėja, San Marinas, Šiaurės Makedonija, Singapūras, Taivanas, Juodkalnija ir Šveicarija.

Atnaujinta 13.03

Charkivo srityje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 133 civiliai, tarp jų penki vaikai. Apie tai pranešė Charkivo srities policijos departamentas.

„Iki kovo 7 d. 9 val. per artilerijos apšaudymus ir kautynes ​​žuvo 209 žmonės, iš kurių 133 buvo civiliai, įskaitant penkis vaikus“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 13.00

Volodymyro Zelenskio štabo narys Mychailo Podoliakas atmetė mintį, kad šalies prezidentas galėtų palikti Kyjivą.

„V. Zelenskis tikrai nepaliks Kyjivo, nes tai būtų gana neapgalvotas sprendimas. Jis nebijo šios situacijos“, – teigė M. Podoliakas.

Atnaujinta 12.58

Ukrainos piliečių, kurie, bėgdami nuo Rusijos agresijos, vyksta prie sienos su Europos šalimis, prašoma rinktis kitas išvykimo kryptis, ne Lvivo srities.

Tai teigiama Ukrainos nacionalinės policijos pranešime.

„Dabar Lvivo sritis labiausiai apkrauta. Žmonės stovi kilometrų ilgio eilėse mažiausiai 20 valandų. Mieli miestiečiai, kituose postuose daug laisviau! Atlaisvinkite kelius ir sutaupykite savo laiką. Rinkitės kitas kelionės kryptis“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 12.41

Pranešama apie sprogdinimus Kyjive.

Juos ypač stipriai girdi Vynohradivo srities gyventojai.

„Ne tik girdžiu galingus sprogimus, drebinančius langus ir duris, bet ir matau virš savo namo skrendančius orlaivius“, – „Telegram“ kanale sakė vieno Kyjivo mikrorajono gyventojas.

Atnaujinta 12.37

Protestų vaizdai iš Chersono, Melitopolio

Atnaujinta 12.31

Sumų regione nuo kovo 7 dienos nėra žaliųjų koridorių, žmonių išvežti į saugias zonas kol kas negalima.

Apie tai pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis.

„Šiandien stengiamės užtikrinti normalius žaliuosius koridorius mūsų civiliams gyventams išeiti. Kovo 7-osios ryto duomenimis, regione žaliųjų koridorių nėra“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 12.24

Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos gali prasidėti artimiausiomis valandomis, 14 val. Kyjivo laiku, tačiau gali būti atidėtos „dėl Ukrainos delegacijos logistikos problemų“, informuoja „Interfax“ naujienų agentūra.

Kartu patikslinama, kad Rusijos delegacija jau išvyko į Baltarusiją.

Derybos vyks Beloveže, kur vyko ir ankstesnis derybų turas.

Atnaujinta 12.17

Vokietijos vidaus reikalų ministerija teigia turinti informacijos, kad šalį iki šiol pasiekė 50 294 pabėgėliai iš Ukrainos.

„Kadangi netaikoma sienų kontrolė, į Vokietiją atvykusių karo pabėgėlių skaičius gali būti gerokai didesnis“, – pirmadienio rytą Berlyne teigė ministerijos atstovas.

Atnaujinta 12.04

Rusija atsisakė dalyvauti Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdyje dėl Ukrainos prieš ją pateikto skundo. Tai teismui pranešė Rusijos ambasadorius Nyderlanduose, pirmadienį Hagoje sakė pirmininkaujanti teisėja Joana Donoghue.

Ukraina vasario 27 dieną TTT skubos tvarka pateikė skundą, teigdama, kad Rusija grindžia savo karą melagingais teiginiais – esą Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose vykdomas genocidas. Ukraina tvirtina, kad būtent Rusija planuoja „genocido aktus“ per vasario 24 dieną prezidento Vladimiro Putino pradėtą puolimą.

Kyjivas paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, nurodančių Rusijai „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“, kol bus priimtas išsamus sprendimas, kuris gali užtrukti ne vienus metus.

Rusija savo poziciją teisme turėjo išdėstyti antradienį.

Atnaujinta 11.56

Černihive rusų kariai apšaudė gyvenamuosius pastatus ir civilinius objektus, taip pat apšaudė dvi vietines mokyklas, „Facebook“ paskyroje pranešė Černihivo srities karinė administracija.

„Kovo 6-osios vakarą ir pirmadienio 7-osios naktį Rusijos kariai apšaudė namų ūkius ir civilinę infrastruktūrą Černihive. Nukentėjo 19 ir 20 mokyklos. 20 mokykloje gaisras dėl apšaudymo nekilo. 19 mokykloje kilo gaisras. Nukentėjo žmogus. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Valstybinės pagalbos tarnybos reagavimo pajėgos“, – rašoma pranešime.

Per pastarąją parą gaisras kilo dar 10 vietų Černihivo regione. Trylika žmonių buvo išgelbėti.

Trys žmonės žuvo, du buvo sužeisti.

Atnaujinta 11.51

Ukrainos vicepremjerė Irena Vereščiuk cinišku pavadino Rusijos sprendimą atverti humanitarinius koridorius į Rusijos pusę.

Atnaujinta 11.45

Kinijos užsienio reikalų ministras: Taivano ir Ukrainos lyginti negalima

Konflikto Ukrainoje, anot Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi, negalima lyginti su įtampa Taivane. „Taivano klausimas yra visai kas kita“, – sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje. Taivanas yra „neatskiriama Kinijos dalis“ ir „grynai vidaus reikalas“. Ukrainos klausimas tuo tarpu yra ginčas tarp dviejų šalių – Rusijos ir Ukrainos.

„Kai kurie žmonės“ pabrėžia suverenumą Ukrainos klausimu ir „akivaizdžiai taiko dvigubus standartus“ – kalbėdamas apie neva Taivano pažeidžiamą Kinijos suverenumo ir teritorinio vientisumo principą, sakė Wang Yi. Įtampos priežastis, anot jo, yra institucijos Taivane, mėginančios pakeisti status quo ir atskirti salą nuo Kinijos. Tai neturi ateities, pažymėjo atstovas.

Kinija laiko Taivaną savo dalimi.

Atnaujinta 11.37

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad Rusijos informacinės ir psichologinės tarnybos ukrainiečių kalba siunčia informaciją apie išpuolius ir sprogdinimus viešai, siekdamos įbauginti ukrainiečius, rašo „UNIAN“.

O. Arestovičius tvirtina, kad rusai taip nori pasėti tarp žmonių paniką.

Apie tai jis pranešė informacinio maratono eteryje.

„Jie siekia savo tikslų, bet, deja, turime žmonių, kurie nori jiems nesąmoningai padėti. Nes reikia suprasti, kad Rusijos karo psichologai, propagandistai labai gerai moka skaičiuoti bet kokius pažeidžiamumus. Rusai mus gerai pažįsta, žino mūsų archetipą ir žino, kur galima pataikyti“, – sakė O. Arestovičius.

Atnaujinta 11.07

Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad šalies delegacijos nariai jau išvyko į Baltarusiją vykdyti derybų su Ukraina.

Atnaujinta 11.06

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk paragino Rusiją sutikti, kad būtų sudaryti humanitariniai koridoriai, kurie vestų iš Ukrainos teritorijos, ir paprašė JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovų padėti atverti „tikrus“ humanitarinius koridorius.

Mykolajivo regiono vadovas Vitalijus Kimas praneša, kad Rusijos kariuomenė užėmė Mykolajivo oro uostą.

Atnaujinta 10.53

Per ataką Vinycios oro uoste žuvo 9 žmonės – 5 civiliai ir 4 kariškiai.

Tai pranešė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos Vinycios regione vyriausiasis direktoratas.

„Kovo 7 d. 7 val. Vinycios oro uosto teritorijoje iš po konstrukcijų griuvėsių buvo ištraukta 15 žmonių, iš jų 9 žuvo (5 civiliai, 4 kariškiai)“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad toliau ieškoma po oro uosto griuvėsiais įstrigusių žmonių.

Atnaujinta 10.50

Pirmadienį Hagoje įvyks pirmasis Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) posėdis, tiriantis Rusijos karo nusikaltimus, įvykdytus per agresiją prieš Ukrainą.

Apie tai teletono eteryje pranešė Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fiodoras Venislavskis.

„Šiandien jau žinome, kad tai bus pirmasis žingsnis teisiškai įvertinti Rusijos Federacijos karo nusikaltimus tarptautinėje bendruomenėje. Yra keli lygiagrečiai vykstantys procesai, kuriais galima įvertinti Rusijos ir jos vadovybės nusikaltimus Ukrainos teritorijoje“, – pažymėjo deputatas.

Atnaujinta 10.46

Ukrainos pajėgos praeitą naktį smogė Rusijos pajėgų užimtam aerodromui pietinėje Chersono srityje ir sunaikino dešimtis priešo sraigtasparnių, pirmadienį kariškių informaciją citavo naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos jūrų pėstininkų vadovybės duomenimis, per smūgį aerodromui Čornobajivkoje į šiaurės vakarus nuo Chersono, pastarosiomis dienomis užimto Rusijos pajėgų, buvo „sunaikinta 30 priešo sraigtasparnių, taip pat gyvosios jėgos ir technikos“.

Kariškiai nurodė, kad per praeitą parą Mykolajivo miesto prieigose buvo sunaikintos trys Rusijos pajėgų kolonos. Ukrainos kariai pranešė perėmę priešo karinės technikos, daug šaudmenų, transporto priemonių ir 7 haubicas D-20.

Atnaujinta 10.42

Juodojoje jūroje Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos karinio jūrų laivyno karo laivui, pranešė Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Serhijus Bračiukas.

„Mes sunaikinsime priešą. Minus vienas priešo karo laivas. Priešas patiria nuostolių. Geras darbas, vaikinai. Šlovė ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė S. Bračiukas.

Atnaujinta 10.40

Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos teritorijoje atidaromi šeši humanitariniai koridoriai, paskelbtas būtinasis tylos režimas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie Rusijos kariuomenės nuostolius: 11 tūkst. kareivių, 290 tankų, 999 šarvuotos kovos mašinos, 46 lėktuvai, 68 sraigtasparniai.

Atnaujinta 10.18

Zaporižios regione Rusijos kariškiai apšaudė pašto automobilį „Ukrpošta“, žuvo du pašto darbuotojai, važiavę pristatyti pensijų vietos gyventojams, praneša Zaporižios regiono karinė administracija, „Ukrinform“ praneša remdamasi savo „Telegram“ kanalu.

„Šeštadienį, kovo 5 d., Zaporižios srityje Rusijos vadovaujami Ramzano Kadyrovo kariai, valdę tanką, apšaudė pašto automobilį „Ukrpošta“ ir pervažiavo jį. Vyras ir moteris žuvo vietoje“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 10.15

Dalis Kyjivo srities Irpino miesto buvo užgrobta Rusijos pajėgų, o kita dalis kovoja su priešu, „Facebook“ paskyroje pranešė miesto meras Aleksandras Maruškinas.

„Šiandien 10:00 vyks dar viena vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių evakuacija iš Irpeno. Romanovkoje (Irpeno mikrorajonas – UNIAN) lauks autobusai ir veš žmones į Kyjivo geležinkelio stotį“, – rašė A. Markušinas.

Atnaujinta 10.13

Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba pranešė apie Rusijos įsibrovėlių antskrydžių Korostenyje, Ovruče ir Malyne, Žytomyro srityje pasekmes.

Vakar, 2022 m. kovo 6 d. apie 21 val., Rusijos kariai pradėjo oro antskrydžius Korostenio, Ovručo ir Malyno miestuose, feisbuke praneša Valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba.

Malyne bombos smūgio sugriautas dviejų aukštų pastatas, sunaikinti 3 automobiliai. Vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti.

Ovručo mieste per sprogimą buvo sugriautas dviejų aukštų užimtumo centro pastatas, apgadinti trijų penkiaaukščių daugiabučių langai. Preliminariai sužalotas 1 žmogus.

Korostenyje apgadinti langai mokyklos pastate, anksčiau nukentėjo 1 žmogus.

Atnaujinta 10.02

Vyriausybė ir tarptautiniai partneriai stengiasi, kad ginkluotosios pajėgos galėtų dar efektyviau ginti valstybę. Didelė pažanga padaryta ginklų ir šaudmenų tiekimo srityje. Tai sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paskelbęs pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“.

„Dėl ginklų ir amunicijos tiekimo nekomentuosiu – tai subtilus klausimas. Tebūnie tai staigmena priešui. Žinokite: pažanga yra didelė“, – tikino ministras.

O. Reznikovas pridūrė, kad per pastarąsias tris dienas į Ukrainą buvo pristatyta daugiau nei 50 000 šalmų ir šarvų dalių. Be to, Ukrainos kariškiai bus aprūpinti NATO kariuomenei skirta uniforma.

„Perimame iš tiekėjų jau pagamintas uniformas, skirtas NATO kariuomenėms. Nesvarbu, kad mūsų gynėjai bus kitaip apsirengę. Svarbiausia, kad jiems būtų patogu įveikti priešą“, – sakė ministras.

„Mūsų kariai visose gynybos zonose demonstruoja savo aukštus įgūdžius, naikindami rusų okupantus“, – pridūrė Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas.

Atnaujinta 09.41

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė mananti, kad Rusija tikriausiai taikosi į televizijos bokštus Ukrainoje, kad vietos gyventojai negalėtų gauti naujienų.

„Rusija tikriausiai taikosi į Ukrainos ryšių infrastruktūrą, kad sumažintų Ukrainos piliečių galimybes gauti patikimų naujienų ir informacijos“, – pirmadienį atnaujintoje žvalgybos informacijoje teigė Gynybos ministerija.

Pasak Ukrainos pareigūnų, sekmadienį per Rusijos ataką buvo apgadintas televizijos bokštas Ukrainos rytiniame Charkivo mieste, o antradienį per įtariamą raketų ataką prieš Kyjivo televizijos bokštą žuvo mažiausiai penki žmonės.

„Labai tikėtina, kad Ukrainos interneto prieiga taip pat sutriko dėl papildomos žalos, padarytos infrastruktūrai dėl Rusijos smūgių. Per pastarąją savaitę pranešta apie interneto ryšio sutrikimus Mariupolyje, Sumuose, Kyjive ir Charkive“, – pranešė Gynybos ministerija.

Atnaujinta 09.36

Kinija dės aktyvias pastangas, kad išspręstų konfliktą Ukrainoje, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministras.

Kinijos Raudonasis Kryžius netrukus suteiks pagalbą Ukrainai. Be to, Kinija tikisi, kad Rusija ir Ukraina pasieks pažangą trečiajame derybų raunde.

Atnaujinta 09.25

JAV Kongresas šią savaitę planuoja patvirtinti sprendimą skirti Ukrainai 10 mlrd. dolerių (9,1 mlrd. eurų) paramą.

Tai pareiškė JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, praneša leidinys „The Hill“.

N. Pelosi pažymėjo, kad Joe Bideno administracija paprašė 10 milijardų dolerių humanitarinės, karinės ir ekonominės paramos Ukrainai.

„Kongresas ketina patvirtinti šį nepaprastąjį finansavimą šią savaitę...“ – sakė ji.

Atnaujinta 09.19

Portalas „Hromadske“ praneša, kad Rusijos kariai netoli Mykolajivo apiplėšė Šveicarijos žurnalistą.

Jie apšaudė automobilį, pažymėtą PRESS, atėmė žurnalisto pasą, 3000 eurų grynųjų, nešiojamąjį kompiuterį ir surinko medžiagą.

Žurnalistas buvo sužeistas į veidą ir dilbį, jį sužeidė stiklo skeveldros. Dabar jis yra Ukrainos ligoninėje.

Atnaujinta 09.17

Zaporižios srities Polohų, Vasylivkos, Tokmako, Enerhodaro, Berdiansko ir Melitopolio miestai laikinai užimti. Regiono karinė administracija apie tai pranešė „Telegram“ kanale.

„Prasidėjo 12-oji didvyriško pasipriešinimo Rusijos invazijai Zaporižios regione diena. Šiuo metu Polohų, Vasylivkos, Tokmako, Enerhodaro, Berdiansko ir Melitopolio miestai laikinai užimti“, – rašoma pranešime.

Pasak kariškių, prie Huliaipolės, Orichovės gyvenviečių ir Vasylivkos-Balabino kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo gynybinę operaciją.

Regiono administracija ragino miesto ir rajono gyventojus burtis į teritorines gynybos pajėgas, griebtis ginklo ir kasti apkasus.

Atnaujinta 09.14

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Andrijų Kuželį Černihivo srities valstybinės administracijos vadovu. Atitinkamas įsakymas paskelbtas valstybės vadovo svetainėje, praneša „Ukrinform“.

Šalies vadovas iš šio posto atleido Oleksandrą Selivoną.

Anksčiau V. Zelenskis pakeitė Konotopo rajono valstybinės administracijos vadovą Sumų regione.

Atnaujinta 09.09

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad ginklų ir amunicijos tiekimo šaliai klausimu padaryta didelė pažanga, ir pažadėjo Rusijai „staigmeną“.

Atnaujinta 09.01

Amerikiečių milijardierius ir astronautas Jaredas Isaacmanas asmeniškai atgabeno atsargų Ukrainos, kovojančios su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, kariuomenei, pirmadienį pranešė vienas ukrainiečių diplomatas.

Bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivio „Inspiration4“ „įgulos vadas Jaredas Isaacmanas asmeniškai atgabeno iš JAV pagalbos ukrainiečių kariškiams, – sakoma Ukrainos ambasados Lenkijoje patarėjo Oleho Kucio „Facebook“ pranešime.

Prie pranešimo pridėtoje nuotraukoje matyti J. Isaacmanas, O. Kucis ir keletas kitų žmonių, laikančių išskleistą Ukrainos vėliavą prie milijardieriaus privataus reaktyvinio lėktuvo.

„Jaredas asmeniškai atskrido, kad išreikštų palaikymą Ukrainai, taip pat atgabeno pirmąją siuntą „gardėsių“, – rašė O. Kucis.

Ukrainiečių diplomatas nepateikė detalių, kokių konkrečiai atsargų esama mokėjimų bendrovės „Shift4“ įkūrėjo atskraidintoje siuntoje.

J. Isaacmanas yra patyręs pilotas ir praeitais metais vadovavo misijai „Inspiration4“, per ją keturių civilių misija tris dienas praleido orbitoje aplink Žemę skriejusiame „SpaceX“ erdvėlaivyje „Dragon“, kad surinktų 240 mln. dolerių (212 mln. eurų) Šv. Judo Tado vaikų ligų tyrimų ligoninei.

Atnaujinta 08.57

Ukrainos pirmadienį laukia akistata su Rusija Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teisme, Kyjivui paprašius Hagos teisėjų įpareigoti Maskvą nedelsiant nutraukti invaziją.

Vasario 27 dieną Ukraina Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) skubos tvarka pateikė skundą, kuriame Rusija kaltinama pradėjus karą neteisėtu pagrindu – melagingai pareiškus apie separatistinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse vykdomą genocidą.

Kyjivo teigimu, būtent Maskva planuoja įvykdyti „genocido aktus“ per puolimą, pradėtą prezidento Vladimiro Putino nurodymu vasario 24 dieną.

Ukraina paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, įpareigojančių Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“, kol bus paskelbtas išsamus teismo nutarimas, galintis užtrukti ne vienus metus.

„Ukraina kategoriškai neigia, kad buvo įvykdyta genocido aktų“ Donbaso regione, pabrėžiama teismui pateiktame Kyjivo skunde.

„Taigi, Rusija savo „specialiąją karinę operaciją“ – kuri iš tikrųjų yra plataus masto brutali invazija į Ukrainą – akivaizdžiai grindžia absurdišku melu“, – priduriama skunde.

Kovo 1 dieną TTT pirmininkė Joana Donoghue žengė neįprastą žingsnį – pateikė Rusijai „skubų pranešimą“, prašydama šalį „veikti tokiu būdu“, kad bet kokia nutartis įsigaliotų greitai.

Dvi dienas truksiantis posėdis TTT Taikos rūmų būstinėje prasidės pirmadienį. Ukraina 11 val. Lietuvos laiku pateiks savo argumentus, o antradienį į juos turėtų atsakyti Rusija.

Lieka neaišku, kaip Maskva formaliai užginčys Ukrainos skundą, o Rusijos ambasada Hagoje neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Dar vienu smūgiu Maskvos bylai tapo vieno iš jos ilgamečių advokatų prancūzo Alaino Pellet sprendimas atsistatydinti, susilpninsiantis rusų teisininkų komandą.

„Teisininkai gali ginti daugiau ar mažiau abejotinas bylas, – atvirame laiške parašė A. Pellet. – Tačiau tapo neįmanoma atstovauti forumuose, skirtuose taikyti teisę šaliai, kuri taip ciniškai ją niekina.“

Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių savo nutartims įgyvendinti.

Atnaujinta 08.51

Rusijos kariai Kyjivo srityje nušovė Hostomelio bendruomenės vadovą Jurijų Prilipką. Jis kartu su broliais vietos gyventojams dalijo duoną ir vaistus.

Apie tai pranešė Hostomelio taryba.

„Hostomelio bendruomenės pirmininkas Jurijus Iljičius Prilipko mirė dalydamas duoną alkstantiems ir vaistus ligoniams“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 08.48

Charkive dėl Rusijos lėktuvų apšaudymo didelio masto gaisrai kilo 21 pastate centrinėje miesto dalyje, buvo sugriauta 11 pastatų, pranešta apie aukas. „Ukrinform“ žiniomis, apie tai feisbuke pranešė Valstybinė pagalbos tarnyba.

„Nuo kovo 6 iki 7 dienos valstybinės pagalbos tarnybos Charkivo gelbėtojai ir toliau atliko savo pareigas karo metu. Priešas vykdė apšaudymą ir aviacijos bombardavimą, apšaudė gyvenamuosius rajonus ir įvairius Charkivo bei regiono kaimus“, – sakoma pareiškime.

Kovo 6 dienos vakarą Charkivo miestas patyrė dar vieną masinį oro bombardavimą, buvo visiškai arba iš dalies sunaikinti daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, administraciniai pastatai, gydymo įstaigos, švietimo įstaigos ir bendrabučiai. Didelio masto gaisrai kilo ir 21 pastate centrinėje miesto dalyje.

Gesindami gaisrus ir valydami griuvėsius gelbėtojai išgelbėjo ir evakavo apie 200 žmonių.

Atnaujinta 08.40

Per 11 dienų karo Ukrainoje buvo sugriauta arba apgadinta 211 vidurinių mokyklų, pranešė Ukrainos švietimo ministras Serhijus Škarletas.

„Jau 211 mokyklų, kai kurios visiškai sunaikintos, kai kurios apgadintos“, – sakė ministras.

Atnaujinta 08.28

Už invaziją į Ukrainą atsakingiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams uždrausta atvykti į Naująją Zelandiją. Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministerija apie tai pranešė socialiniame tinkle „Twitter“.

Sankcijų sąraše yra 102 asmenys, įskaitant aukšto rango Rusijos politinius lyderius, tokius kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Atnaujinta 08.24

Sekmadienį per protestus prieš Maskvos karo veiksmus Ukrainoje Rusijos miestuose buvo sulaikyta daugiau kaip 4 600 žmonių, pranešė stebėtojai.

Policijos atstovė žiniasklaidai sakė, kad Maskvoje buvo sulaikyta 1 700 žmonių iš maždaug 2 500, dalyvavusių „nesankcionuotame proteste“, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste per mažesnį, maždaug 1 500 žmonių, mitingą buvo sulaikyta 750 žmonių, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Nepriklausomo žiniasklaidos projekto „OVD-Info“, stebinčio sulaikymus per opozicijos protestus, duomenimis, 65 Rusijos miestuose ir miesteliuose sulaikyti 4 644 žmonės.

Stebėtojai teigia, kad policija prieš protestuotojus naudojo elektrošoką.

Jie taip pat paskelbė liudininkų nuotraukų ir vaizdo įrašų „Telegram“ programėlėje. Ten matyti, kaip riaušių policija muša protestuotojus lazdomis, o demonstrantų veidais bėga kraujas.

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ pranešė, kad vienas iš pagrindinių jos aktyvistų Olegas Orlovas buvo sulaikytas sostinės Maniežnajos aikštėje, kai laikė plakatą.

Kita kovos už žmogaus teises veteranė Svetlana Ganuškina, kuri buvo įvardijama kaip potenciali Nobelio premijos laureatė, buvo sulaikyta Maskvoje per savo 80-ąjį gimtadienį.

Policijos mikroautobusas, vežęs grupę sulaikytųjų į policijos nuovadą, apvirto per eismo įvykį, jo metu buvo sužeisti devyni žmonės, iš jų šeši – visuomenės atstovai, pranešė miesto policija.

Sankt Peterburge, prie miesto centre esančio pastato „Gostinnyj Dvor“, kur paprastai renkasi protestuotojai, patruliavo gausios riaušių policijos pajėgos.

Šie protestai vyko po to, kai šimtai žmonių buvo sulaikyti per demonstracijas šalies rytuose, pavyzdžiui, Sibiro mieste Novosibirske ir Uralo mieste Jekaterinburge.

Rusijos policija penktadienį perspėjo, kad visi bandymai sekmadienį surengti neteisėtas demonstracijas bus „nedelsiant numalšinti“, o organizatoriams ir dalyviams bus pateikti kaltinimai.

Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė į Ukrainą įvesti kariuomenę ir vykdyti „specialiąją operaciją“, sulaikytų demonstrantų skaičius išaugo iki daugiau kaip 10 000.

Nepaisant oficialaus susidorojimo su demonstracijomis ir to, kad protestuotojams gresia kalėjimo bausmės, nuo to laiko protestai vyksta kasdien.

Penktadienį įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino šalininkus sekmadienį rengti protestus „visose centrinėse Rusijos ir viso pasaulio aikštėse“.

Jis ragino rusus kasdien rengti protestus, sakydamas, kad jie neturėtų tapti „išsigandusių bailių tauta“.

Penktadienį V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo už „melagingų naujienų“ apie Rusijos kariuomenę skelbimą numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

Policija Kemerovo srityje Urale nubaudė vyrą 60 tūkst. rublių (624 JAV dolerių) bauda už tai, kad jis ragino žmones rengti demonstracijas prieš „specialiąją Ukrainos demilitarizavimo operaciją“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, teigdama, kad tai buvo pirmas žinomas naujojo teisės akto pritaikymo atvejis.

Atnaujinta 08.21

Vykstant karo veiksmams Čuhujivo miestas buvo išlaisvintas, skelbia Ukrainos pajėgų generalinis štabas.

Rusijos pajėgos patyrė didelių personalo ir įrangos nuostolių.

Žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų 61-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas pulkininkas leitenantas Dmitrijus Safronovas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų 11-osios atskirosios oro desantininkų brigados vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Denisas Glebovas.

Atnaujinta 08.18

Per mažiau nei 11 pasipriešinimo dienų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti iki 46 000 Rusijos pajėgų karių. Tai apėmė žuvusius, sužeistus ir paimtus į nelaisvę rusus. Vasario 24 d. invazijos metu Rusijos armiją sudarė 145 tūkstančiai sausumos pajėgų žmonių.

Tai pranešė Gynybos strategijų centro valdybos pirmininkas Andrejus Zahorodniukas.

Anot jo, kalbama apie 110 000 sausumos karių ir 35 000 policijos pajėgų (įskaitant OMON, SOBR, Rusijos gvardijos atstovus).

Atnaujinta 08.14

Skelbiama apie mažiausiai 8 žmonių žūtis Charkivo mieste per šiąnakt įvykusį Rusijos pajėgų apšaudymą.

Atnaujinta 08.11

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas, nepaisant didelių nuostolių, tiki Ukrainos pergale prieš ją puolančias Rusijos pajėgas. „Aš tikiu, kad Ukraina laimės, – sakė jis sekmadienį stočiai „France 5“. – Tai, kas dešimt dienų labiausiai krinta į akis, yra stiprus Ukrainos pasipriešinimas – tokiu mastu, kokio ekspertai negalėjo įsivaizduoti.“

Kartu J. Y. Le Drianas įspėjo, kad rusų pajėgos pereina prie „apsiausties logikos“. „Mes turime Grozno pavyzdį, turime Alepo pavyzdį, ir tai pasikartos“, – sakė jis. 1999 metais rusų daliniai Čečėnijoje sugriovė Grozną, 2016-aisiais dalyvavo Alepo sunaikinime Sirijoje. „Manau, kad tai, ką pamatysime Mariupolyje pasibaigus karui, bus siaubinga“, – kalbėjo ministras ir įspėjo dėl panašaus Odesos ir Kyjivo likimo.

J. Y. Le Drianas teigė esąs įsitikinęs, kad Vakarų sankcijos Rusijai galiausiai sulaikys V. Putiną nuo tolesnės agresijos. „Įvedėme rimtas sankcijas, jų poveikis didelis ir, mano nuomone, vis didės, – teigė ministras prancūzų stočiai. – Karo kaina taps nepakeliama ir prezidentui V. Putinui kažkada reikės rinktis – arba susitaikyti su dideliu poveikiu Rusijos funkcionavimui, arba pradėti derybas.“

Atnaujinta 08.03

Pranešama, apie į Ukrainą atvykusius pirmuosius savanorius iš Jungtinės Karalystės.

Atnaujinta 07.51

Rusijos kariuomenė „sulaikys ugnį“ ir atidarys humanitarinius koridorius Ukrainos miestuose šiandien 10 val., pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Atnaujinta 07.42

Tęsiantis karui, šimtai tūkstančių ukrainiečių, Ukrainos prezidentūros duomenimis, turi būti nedelsiant evakuoti iš savo miestų. Dešimtyse miestų aštuoniuose šalies regionuose humanitarinė situacija yra katastrofiška, rašo Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska pravda“, remdamasis komentarais iš prezidentūros.

Vien tik pietuose esančiame Mariupolio uostamiestyje ir netoliese esančioje Volnovachoje buvo planuotas humanitarinis koridorius, kad galėtų išvykti daugiau kaip 200 000 žmonių. Tačiau evakuacija praktiškai nevyko, abi pusės šeštadienį ir sekmadienį kaltino viena kitą pažeidus žmonių evakuacijai reikalingas paliaubas.

Be to, Ukrainos prezidentūra, anot internetinio laikraščio „Ukrajinska pravda“, apkaltino Rusiją humanitariniais koridoriais naudojantis kaip dingstimi savo karinėms pozicijoms sustiprinti ir visiškai užkariauti Ukrainą.

Maskva tikina nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją evakavusi per 163 000 žmonių. „Iš zonos, kurioje vykdoma specialioji karinė operacija, evakuota daugiau kaip 163 000 žmonių, įskaitant 42 729 vaikus“, – sekmadienio vakarą Maskvoje pranešė koordinacinis štabas, juo remiasi agentūra „Interfax“. Maskva dar prieš invaziją į Ukrainą pradėjo rusų civilių evakuaciją iš Donbaso.

Rusija, be to, dar kartą apkaltino Ukrainą dėl „žlugusios evakuacijos misijos iš Mariupolio“.

Atnaujinta 07.37

Nuo pat kovo 7 d. Rusijos kariai tęsia raketų ir artilerijos atakas apgyvendintose Ukrainos vietose, „Facebook“ tinkle parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Šiandien – dvyliktoji didvyriško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai diena. Priešas tęsia Ukrainos puolimo operaciją. Nuo dienos pradžios Rusijos okupantai tęsė raketų ir artilerijos atakas apgyvendintose vietose“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos naudojasi Baltarusijos aerodromų tinklu, vykdydamos oro antskrydžius į Ukrainą.

Taip Rusijos kariuomenė pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės taisykles, apšaudo civilius, žaliuosius koridorius, paima įkaitais moteris ir vaikus, miestų gyvenamuosiuose rajonuose dislokuoja karinę techniką, amuniciją, dirbtinai sukuria humanitarinę krizę okupuotose teritorijose.

Irpino miestas lieka be elektros, vandens, maisto ir šilumos tiekimo daugiau nei tris dienas. Rusijos pajėgos neleido gyventojams palikti savo namų.

Atnaujinta 07.35

Skelbiama, kad gaisras Luhansko naftos saugykloje nesiliauja, jį bando numalšinti gausios tarnybų pajėgos.

Atnaujinta 07.32

Estijos ambasadorius Kaimo Kuuskas, po Rusijos invazijos į Ukrainą iš pradžių persikėlęs iš Kyjivo į Lvivą, sekmadienį paliko šalį.

K. Kuuskas vyks į Taliną, ten toliau eis savo pareigas. Dėl karo veiksmų Ukrainoje ambasadoriaus diplomatinis darbas ir bendravimas su vietos valdžia buvo smarkiai sutrikęs.

„Atsižvelgdami į Estijos ir sąjungininkų atliktus grėsmės vertinimus ir ribotas galimybes dirbti Ukrainoje, šiandien nusprendėme, kad laikinai tęsiu darbą ne Ukrainoje. Ukrainoje vyksta karas su Rusija, ir šalyje nebėra saugių vietų. Mūsų gerai apgalvotas sprendimas buvo palikti rizikos zoną. Tai rekomenduoju ir visiems kitiems – pasverkite savo poreikį likti Ukrainoje ir, jei įmanoma, palikite šalį“, – nurodė K. Kuuskas.

Estijos ambasadorius planuoja grįžti į Ukrainą pasitaikius pirmai galimybei.

„Su Užsienio reikalų ministerija Taline aptarsime tolesnių veiksmų planą ir būdus geriausiai paremti Ukrainą. Mano tikslas – kuo greičiau grįžti į Ukrainą. Nedidelė, bet labai pajėgi mūsų komandos dalis tęsia darbą Kyjive“, – pridūrė K. Kuuskas.

URM ragina visus Ukrainoje esančius Estijos piliečius kuo greičiau palikti šalį ir grįžti į Estiją.

Atnaujinta 07.31

Jungtinė Karalystė ir Šiaurės Airija Ukrainai skirs papildomus 100 mln. dolerių (91 mln. eurų) pagalbos.

Tai teigiama Jungtinės Karalystės Vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad JK skiria papildomus 100 milijonų JAV dolerių (91 mln. eurų) tiesiogiai į Ukrainos valstybės biudžetą, kad sumažintų finansinį spaudimą, kurį sukelia neprovokuota ir neteisėta Rusijos invazija.

Atnaujinta 07.22

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, kol kas nemano, kad Rusija surengs amfibinį Ukrainos Odesos miesto puolimą. Rusų daliniai šiuo metu mėgina toliau izoliuoti Kyjivą, Charkivą ir Černihivą, sakė aukštas JAV kariuomenės atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jie susiduria su „dideliu ukrainiečių pasipriešinimu“, informuoja agentūra „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos rengiasi apšaudyti Odesą. „Tai bus karo nusikaltimas. Tai bus istorinis nusikaltimas“, – pareiškė jis.

Beveik milijonas žmonių gyvena Odesoje, pietinėje Ukrainos pakrantėje esančiame kosmopolitiškame uoste, mieste, kuriame maišosi ukrainiečiai, rusakalbiai, bulgarų ir žydų mažumos.

Atnaujinta 07.15

Kovo 6 dieną Ukrainoje dislokuotų Rusijos karių skaičius pasiekė 95 proc. to skaičiaus, kurį Putinas anksčiau buvo sutelkęs prie Ukrainos sienos prisidengdamas karinėmis pratybomis.
Pasak „Washington Examiner“, tai sekmadienio vakarą žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

„Iš maždaug 170 000, kurie [anksčiau] buvo dislokuoti prie Ukrainos sienos Rusijoje ir Baltarusijoje, maždaug 95 procentai dabar yra šalies viduje“, – sakė jis.

Atnaujinta 07.13

Rusija nepasiekė tikslų, kuriuos planavo iki šios dienos, praneša britų žvalgyba.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad per savaitgalį Rusija „padarė minimalią pažangą“. „Labai mažai tikėtina, kad Rusija šiomis dienomis sėkmingai pasieks planuotą tikslą“, – pareiškė JK žvalgybos ataskaitoje.

Atnaujinta 07.11

Vaizdas iš apgriauto Mykolajivo miesto

Atnaujinta 06.50

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Specialioji stebėsenos misija Ukrainoje stabdo darbą, tęsiantis Rusijos puolimui prieš kaimyninę šalį, sekmadienį pranešė stebėtojai.

„Visų misijos tarptautinių narių laikinos evakuacijos procesas jau beveik užbaigtas. Paskutinė grupė – misijos vadovas ir aukščiausioji vadovybė – dabar paliks Ukrainą“, – naujienų agentūra „Unian“ citavo misijos pranešimą.

Visi kiti ESBO stebėsenos misijos tarptautiniai nariai jau išvyko iš šalies.

„Tęsiamas vietinių misijos narių, kurie bazavosi Kramatorske ir Sjeverodonecke, perkėlimas, o anksčiau pasiųstų į Mariupolį perkėlimas atidedamas dėl saugumo priežasčių“, Rusijos pajėgoms užblokavus šį Azovo jūros uostamiestį, sakoma ataskaitoje.

Kovo 6-osios vakarą ESBO stebėtojų komanda buvo evakuota iš Chersono į Rusiją.

Atnaujinta 06.43

Plinta įrašai su per ataką nukentėjusio Mykolajivo vaizdais. Skelbiama, kad daugiausia nukentėjo gyvenamieji rajonai, civiliniai pastatai.

Atnaujinta 06.39

Kelios Vakarų šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, paragino Interpolą įšaldyti Rusijos narystę tarptautinėje teisėsaugos organizacijoje, sakė britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

Atnaujinta 06.26

Pranešama apie sprogimus ir gaisrus Charkive, tačiau kol kas neaišku, kas nukentėjo per atakas.

Atnaujinta 06.12

Luhanske nugriaudėjo stiprus sprogimas, socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose matyti į dangų kylantys dūmai. Manoma, kad galėjo būti suduotas smūgis naftos rezervuarui.

Pietų Korėja plečia sankcijas Rusijai ir sustabdys visas perlaidas su Rusijos centriniu banku.

Naktį Rusijos artilerija apšaudė Černobajevkos oro uostą netoli Chersono.

Atnaujinta 05.28

Mykolajivui smogė Rusijos raketos, kol kas nėra informacijos, į kokius pastatus buvo pataikyta.

Atnaujinta 05.24

Žiniasklaida: JAV žvalgyba perduoda duomenis Ukrainai

JAV žvalgyba dirba siekdama sutrikdyti Rusijos kibernetines ir komunikacines atakas, JAV ir Vokietijoje esantys JAV Kibernetinės vadovybės pareigūnai teikia Ukrainai „prieš vieną ar porą valandų“ gautą palydovinę ir elektroninės žvalgybos informaciją, praneša leidinys „The New York Times“.

Leidinio duomenimis, JAV perdavė Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui šifruotas komunikacijos priemones, kad jis galėtų kalbėti su Joe Bidenu slapta linija.

Atnaujinta 05.11

Per Rusijos agresiją Ukrainoje žuvo 38 vaikai, dar 71 buvo sužeistas, praneša Ukrainos kovos su dezinformacija centras.

Danijos premjerė Mette Fredriksen pranešė, kad šalis sieks tapti visiškai nepriklausoma nuo Rusijos dujų importo ir didins finansavimą gynybai.

Atnaujinta 04.47

Jungtinės Karalystės gyventojai paaukojo JK Nelaimių pagalbos komitetui (DEC) virš 100 mln. svarų (120 mln. eurų) nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms.

Parama buvo surinkta nuo ketvirtadienio, kai buvo inicijuota ši akcija, joje dalyvauja 15 didžiausių JK labdaros organizacijų.

Aukų skyrė ir JK Vyriausybė, karalienė Elžbieta II, Velso princas ir Kembridžo kunigaikštis, tūkstančiai šalies gyventojų.

Atnaujinta 04.33

Japonijos Užsienio reikalų ministerija priskyrė Rusiją 3-iajai pavojingų valstybių kategorijai (iš keturių). Tai reiškia, kad Japonijos piliečiams rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į Rusiją.

Atnaujinta 04.10

Žiniasklaida: Rusija verbuoja Sirijos samdinius kautis Ukrainoje

Rusija verbuoja Sirijos samdinius, kurie turi patirties kautis miestuose, ir ketina juos permesti į Ukrainą, kur puls didžiuosius šalies miestus. Tai leidiniui „Wall Street Journal“ sakė neįvardyti JAV pareigūnai.

Jie nenurodė, kiek samdinių jau sutiko prisidėti prie Maskvos invazijos, bet dalis samdinių jau yra nuvykę į Rusiją ir rengiasi būti dislokuoti Ukrainoje.

„Deir Ezzor“ leidinio žiniomis, Rusija siūlė 200–300 JAV dolerių atlygį samdiniams, kad jie „vyktų į Ukrainą ir dirbtų apsaugoje“ 6 mėnesius.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Maskva rengiasi didelei Kyjivo atakai, kaupia tankus ir šarvuočius.

Atnaujinta 03.46

Niujorko Johno F. Kennedy oro uoste pakilo specialusis Rusijos lėktuvas, išgabenęs iš šalies rusų diplomatus, kurie buvo paskelbti nepageidaujamais JAV.

Anot JAV, 12 rusų žvalgybininkų dirbo po diplomatine priedanga Rusijos atstovybėje prie Jungtinių Tautų.

Atnaujinta 03.30

Sekmadienio vakarą socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame esą užfiksuotas virš Chersono numuštas Rusijos karinis lėktuvas. BBC patvirtino vaizdo įrašo autentiškumą, bet kol kas neaišku, ar tai iš tiesų Rusijos, ar Ukrainos pajėgų orlaivis.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad tai Rusijos SU-25 orlaivis, kurį numušė ukrainiečių oro gynybos sistemos.

Aircraft shot down over Kharkiv pic.twitter.com/psOUL26SI5

— OSINTtechnical (@Osinttechnical) March 6, 2022

Atnaujinta 02.55

Ukraina stabdo mėsos, rugių, avižų, grikių, cukraus, druskos ir sorų eksportą. Kviečius, kukurūzus, paukštieną, kiaušinius ir aliejų bus galima eksportuoti tik gavus Ekonomikos ministerijos leidimą, nurodė Ukrainos Vyriausybė.

Tokių veiksmų imamasi dėl šaliai gresiančio maisto produktų stygiaus.

Tuzlos miestui Odesos apskrityje Juodojoje jūroje esančios pajėgos sudavė smūgį, buvo pataikyta į kritinės infrastruktūros objektus, apie civilių aukas nepranešama.

Atnaujinta 02.43

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) būstinės pastatai Mariupolyje buvo apšaudyti Rusijos artilerijos, netrukus iš Ukrainos turėtų išvykti paskutiniai ESBO atstovai, tarp jų ir misijos vadovas.

Atnaujinta 02.33

Per Rusijos pajėgų bombardavimą Ovruče buvo sunaikinti 2 daugiabučiai namai ir įdarbinimo centras, dar keli namai buvo apgadinti.

Atnaujinta 02.27

Nors Rusijos pajėgos užėmė strategiškai svarbią Nova Kakhovkos hidroelektrinę, vandens tiekimas aneksuotam Krymui šiuo kanalu nebuvo atstatytas, nes ukrainiečiai „pasistengė, kad tai padaryti nebūtų lengva“, teigia V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.

Atnaujinta 02.08

Ukrainos generalinio štabo pateikiamas situacijos vertinimas

Rusija toliau telkia pajėgas Kyjivo šturmui, rengiasi vykdyti atakas Poliskės, Seversko, Donecko ir Tavrijsko kryptimis, bando perimti Bučos ir Irpino miestų kontrolę, kad priartėtų prie Kyjivo.

Prie Irpino telkiami tankų ir motorizuoti pėstininkų pulkai.

Iš Baltarusijos teritorijos toliau gabenamas kuras, permetamos pajėgos.

Vykdoma rusų pajėgų ataka Zaporižios kryptimi, rusai atkūrė Antonovo geležinkelio tiltą per Dniprą.

Tavrijsko, Zaporižios kryptimis ataką vykdo trys rusų taktinės batalionų grupės.

Ukrainos kariuomenei pavyko atkovoti Čuhujivą.

Atnaujinta 01.53

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad neva Ukrainos žvalgybos tarnyba (SBU) ir tariami Azovo bataliono kovotojai rengiasi susprogdinti Charkivo Fizikos ir technologijų instituto eksperimentinį reaktorių ir apkaltinti rusų ginkluotąsias pajėgas sudavus raketų smūgį šiam kompleksui.

Į Charkivą tariamai buvo permesti ir užsienio žurnalistai, kurie fiksuos „provokaciją“, rašo Rusijos agentūra TASS.

Ukraina jau anksčiau skelbė, kad Rusija ieško pretekstų apkaltinti ukrainiečius kuriant „purviną bombą“, branduolinį ginklą ir pan. Ukraina taip pat perspėjo, kad Rusija rengs informacines provokacijas, bandydama pagrįsti savo atakas.

Atnaujinta 01.25

Kyjivas: Rusijos pajėgos intensyvina apšaudymą

Rusijos pajėgos vėlų sekmadienį suintensyvino Ukrainos miestų šalies centre, šiaurėje ir pietuose apšaudymą, pareiškė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Vėliausia raketų smūgių banga prasidėjo sutemus“, – sakė jis per Ukrainos televiziją.

Jis teigė, kad smarkiai apšaudomos Kyjivo apylinkės, Černihivas šiaurėje, Mykolajivas pietuose ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas.

Charkivo pareigūnai sakė, kad apšaudymas apgadino televizijos bokštą, o sunkioji artilerija smogė gyvenamiesiems rajonams.

Černihivo pareigūnai teigė, kad raketomis atakuojami visi miesto rajonai.

O. Arestovyčius kalbėjo apie „katastrofišką“ padėtį Kyjivo priemiesčiuose Bučoje, Hostomelyje ir Irpinėje, kur sekmadienį nepavyko evakuoti gyventojų. Jis sakė, kad Vyriausybė daro viską, ką gali, kad evakuacija būtų atnaujinta.

Dėl apšaudymo taip pat nepavyko evakuoti civilių gyventojų iš Mariupolio pietuose ir Volnovachos rytuose.

Atnaujinta 01.03

Per savaitgalį Rusijos pajėgos „veikiausiai ant žemės pasistūmėjo tik minimaliai“, nurodė JK gynybos ministerija.

Jos vertinimu, „Rusija veikiausiai nepasiekė savo planuotų tikslų pagal grafiką“.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 06 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/eiocXaCcoT

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/MOPCAhea6i

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 6, 2022

Atnaujinta 00.54

Pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariuomenė susigrąžino Čuhujivo miesto kontrolę, tačiau šalies kariuomenė to oficialiai dar nepatvirtino.

Atnaujinta 00.52

JK skiria dar 100 mln. dolerių pagalbos Ukrainai

Jungtinė Karalystė skiria dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) pagalbai Rusijos užpultai Ukrainai, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir pažadėjo dėti daugiau pastangų sutelkti tarptautinę bendriją.

Atnaujinta 00.46

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies pajėgos nukovė Rusijos 61-osios jūrų brigados vadą plk. ltn. Dmitrijų Safronovą ir 11-osios specialiosios brigados vado pavaduotoją plk. ltn. Denisą Glebovą.

Atnaujinta 00.31

Per Rusijos invaziją jau buvo sunaikinta 211 Ukrainos mokyklų, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Atnaujinta 00.02

Rusija prieš Ukrainą naudoja jau apie 95 proc. sukauptų pajėgų, leidiniui „Sky News“ sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Anot jo, JAV nemano, kad Rusijos pajėgos greitu metu rengs desanto išsilaipinimą netoli Odesos šalies pietuose.

JAV skaičiavimu, Rusija nuo invazijos pradžios prieš Ukrainą jau panaudojo mažiausiai 600 raketų.

Rusijos pajėgos bando eskaluoti padėtį ir priartėti prie Kyjivo, Charkivo ir Černihivo, bet susiduria su stipriu ukrainiečių pasipriešinimu.

Atnaujinta 00.00

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje 956 gyvenvietės (virš 646 tūkst. vartotojų) neturi elektros energijos, apie 130 tūkst. vartotojų yra likę be dujų tiekimo.

Sudėtingiausia situacija yra Donecko, Charkivo, Černihivo, Mykolajivo, Zaporižios regionuose, praneša Ukrainos Energetikos ministerija.