Naktis iš antradienio į trečiadienį Kyjive buvo neįprastai rami, LRT RADIJUI sakė čia esanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova. Tačiau politologai svarsto, ar Rusija keičia savo taktiką, persigrupuoja, ar bando ruoštis antram derybų su Ukrainos delegacija raundui, kuris ir turėtų vykti trečiadienį.
Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau 7 dienas, per jas rusų pajėgoms nepavyko paimti nė vieno pagrindinio miesto.
„Rusija suplanavusi blickrygą, nesuplanavo net normalaus maisto tiekimo. Iš čia, manau, yra šitie siautėjimai Rusijos kariuomenės Chersone ir Berdianske, kai veržėsi į parduotuves, ėmė maisto produktus. Tie kareiviai buvo alkani. Akivaizdu, kad ne tik Rusija, bet ir Vakarai neįvertino Ukrainos karinio pajėgumo. Ir manė, kad Ukrainos kariuomenė gali būti pakankamai greitai sumušta“, – sakė LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas, esantis Kyjive.
D. Makarova pabrėžė, kad Kyjive pastaroji naktis buvo itin rami, mieste nesutrikęs elektros, vandens ir ryšio tiekimas, nepaisant rusų pajėgų atakos prieš televizijos bokštą, toliau veikia televizijos transliacijos.
„Kyjivas gal šiandien išgyveno tokią pačią, galbūt antrą, ramią naktį. (...) Ir mes esame labai dėkingi mūsų kariams, nacionalinei gvardijai, teritorinei gynybai, kurie išlaiko Kyjivą. Ir pas mus visa miesto infrastruktūra dirba: elektra, vanduo, ryšys, tai svarbiausia. Nors vakar buvo atakuotas televizijos bokštas, bet įsijungė atsarginės sistemos, ir televizija veikia. Informacija, žinios labai svarbu, nes tai yra pranešimas į užsienį, kaip mes gyvename“, – sakė D. Makarova.
Ji pabrėžė, kad visi ukrainiečiai yra itin susitelkę, anksčiau netikėję, kad Vladimiras Putinas puls, pakeitė savo nuomonę ir yra pasirengę gintis.
„Visi pamatė tikrąjį Rusijos vadinamosios taikos veidą. Čia yra labai svarbu, kad Europa ir pasaulis, priėmę tuos ryžtingus žingsnius, darytų dar ryžtingesnius žingsnius. Nes jei tik bus padarytas koks kelias atgal, Putinas tuo tikrai pasinaudos. Europai ir pasauliui dabar tikrai nėra jokios galimybės daryti kokio tai žingsnio atgal. Sankcijos įvestos... bet jei palygintume Rusijos senelių kažkokias pinigų perlaidas ir žūstančius ukrainiečių vaikus, tai nesuderinami ir nepalyginami dalykai“, – sakė O. Makarova.
Antras derybų raundas
Trečiadienį turėtų vykti antras Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų raundas. Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė perspėja, kad V. Putinas toliau bandys primesti savo valią, gąsdinti ukrainiečius ir pasaulį, todėl smurto mastas nemažės.
Vis tik šiuo metu Rusijos atakų intensyvumas yra prislopęs.
„Deja, mes į Rusijos planuotojų galvas įlįsti negalime. Galbūt yra vidinių logistinių problemų, pasipriešinimas veikia ir demoralizuoja. Bet reikia neskubėti džiaugtis, kad intensyvumas sumažėjo. Nes tai gali būti arba pergrupavimas, arba kokių nors logistinių grandinių atnaujinimas. O gali būti, kad prieš derybas bandoma sumažinti įtampą, galbūt ir Rusija turi kokių nors konkrečių derybų tikslų, dabar, sakykim, realesnių, ne tuos, kuriuos deklaravo Vladimiras Putinas“, – LRT RADIJUI sakė Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius Giedrius Česnakas. Jo nuomone, rusų veiksmų intensyvumą galėjo sumažinti ir žinia, kad Lenkija bei kelios kitos NATO rytų valstybės visgi neperduos naikintuvų Ukrainos pajėgoms, nes tai gali būti palaikyta Aljanso įsitraukimu į kovinius veiksmus.
„Nebūkime naivūs, Rusija turi savo reikalavimų ir juos kels, veikiausiai jie bus susiję su Pietų regionu, Azovo jūra, teritorijomis čia. Kol kas procesas vyksta, galim, deja, tik spėlioti apie jo pabaigą“, – akcentavo G. Česnakas.
A. Medalinsko nuomone, Rusija derybose gali sutikti su laikinomis paliaubomis, nes tuomet galėtų pergrupuoti savo pajėgas, tačiau politologas ragina Vakarus veikti ryžtingiau: grąžinti diplomatus į Lvivą, Lietuva ir kitos šalys galėtų raginti skirti ukrainiečiams daugiau pagalbos ginkluote bei pažadėti Kyjivui finansinę pagalbą atstatant karo nuniokotą valstybę.
Vakarai galėtų parodyti, „kad įsipareigoja kaip padėką ir pagarbą Ukrainos žmonėms ne šiaip, ne tik kalbėti apie gražius dalykus, bet įsipareigoja atstatyti Ukrainos valstybę. Nes Ukraina tikrai parodė, kad yra pasirengusi kautis ne tik už Ukrainą, bet ir už Europą“, – sakė A. Medalinskas.
