LRT trumpai. Pirmoji diena: 400 smūgių Ukrainai ir atnaujinto karo pradžia

LRT.lt pateikia pirmosios Rusijos vėl pradėto karo prieš Ukrainą dienos apžvalgą.

Įsakymas

Ukrainos teigimu, pirmąją atakos dieną Rusija Ukrainą atakavo beveik 400 kartų, sunaikino 6 įtvirtinimus ir kliudė 32 civilinius objektus. Sostinėje Kijeve ir dar keliuose miestuose įvesta komendanto valanda. Ukrainos žvalgybos ministerija (SBU) skelbia, kad įsiveržusios pajėgos turi tikslą užimti Kijevą, Rusijos kariams taip pat pavyko užimti netoliese esantį oro uostą. Pranešama apie dešimtis žuvusių karių ir civilių.

Naujausiais Ukrainos duomenimis, per Rusijos atakas žuvo 57 ukrainiečiai, dar 169 yra sužeisti.

Ketvirtadienį prieš 6 val. ryto Maskvos laiku (5 val. Lietuvos) Rusijos televizijų transliuotame pranešime V. Putinas paskelbė pradedantis „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje. Dar prieš tai pirmadienį jis pasakė kalbą, kurioje pareiškė, esą Ukraina neturi valstybingumo istorijos ir kad Rusija pripažįsta vadinamųjų „liaudies respublikų“ Luhanske ir Donecke suverenumą, o Rusija šiose teritorijose vykdys „taikos palaikymo“ operacijas.

Anksčiau tą naktį tarptautinė žiniasklaida pranešė apie neįprastą judėjimą patikros punktuose tarp 2014 m. Rusijos aneksuoto Krymo ir Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.

5 val. ryto (Kijevo ir Vilniaus laiku) pirmosios raketos atakavo Kijevo apylinkes ir Ukrainos Rytuose netoli sienos su Rusija esantį Charkivo miestą.

Vėliau sprogimai fiksuoti prie Odesos, Dnipropetrovsko, Mariupolio ir Kramatorsko, taip pat Ukrainos šiaurėje ir Vakaruose. Buvo taikomasi į karinius objektus, tačiau nukentėjo ir gyvenamieji rajonai, keliai. Rusija taip pat atakavo Ukrainos oro uostus, tarp jų Boryspilio prie sostinės Kijevo. Tam buvo naudojami naikintuvai, sraigtasparniai, tankai, ilgojo nuotolio raketos. Pranešta apie Rusijos užimtus miestus Rytuose, Ukraina savo ruožtu tvirtino numušusi kelis Rusijos lėktuvus.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį prasiveržė į Kijevo regiono šiaurinę dalį. Jos keliavo ir per sieną su Baltarusija.

Karinė padėtis

Europos oro navigacijos saugos organizacija „Eurocontrol“ ragina aviakompanijas laikytis atokiau nuo Ukrainos oro erdvės.

Į Ukrainos gyventojus kreipėsi prezidentas Volodimyras Zelenskis, evakuojama Ukrainos kontroliuojama Luhansko sritis, Ukrainoje paskelbta karo padėtis.

„Šiandien kiekvienas iš jūsų turėtų būti ramus. Likite namuose, jei galite. Mes dirbame. Armija dirba. Visas gynybos ir saugumo sektorius veikia“. „Jokios panikos. Mes esame stiprūs. Mes pasiruošę viskam. Nugalėsime visus, nes esame Ukraina“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainoje pradėti išduoti ginklai veteranams, gynybos ministras išplatino pranešimą, kad ginklą gali gauti visi, turintys Ukrainos pasus.

Kijeve nuo ketvirtadienio vakaro įvedama komendanto valanda, galiosianti 22–7 val., jos metu neveiks viešasis transportas, o metro stotys bus atviros, kad galėtų būti naudojamos kaip slėptuvės nuo oro atakų.

Rusija užėmė Černobylį

Katvirtadienio vakare Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominę elektrinę ir čia esančias branduolinio kuro saugyklas.

„Po aršios kovos mes praradome Černobylio kontrolę. Čia esančių objektų: branduolinės elektrinės, branduolinio kuro saugyklų būklė neaiški. Po visiškai beprasmės Rusijos atakos šia kryptimi, neįmanoma pasakyti, ar atominė elektrinė saugi. Tai viena didžiausių grėsmių Europai šiandien“ – pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.

Pasaulis šokiruotas

Rusijos veiksmus nuo pat ryto pasmerkė pasaulio lyderiai ir tarptautinės organizacijos.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas paragino V. Putiną stabdyti karius ir „suteikti šansą taikai“.

JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino ataką „neišprovokuota ir nepateisinama“.

„Rusija taps silpnesnė, o likęs pasaulis – stipresnis“, – sakė jis kreipimesi ir pavadino Rusijos prezidentą „nusikaltėliu“. Ketvirtadienį JAV prezidentas pranešį apie naujas sankcijas ir daugiau NATO karių Europoje.

„JAV nedaro to vienos, kelis mėnesius kūrėme partnerių koaliciją, kuri apima pusę pasaulio ekonomikos narių“, –.pažadėjo JAV prezidentas ir pridūrė, kad Rusijos galimybės vykdyti prekybą JAV doleriais, eurais, JK svarais ir Japonijos jenomis bus apribotos.

NATO generealinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Rusija pasirinko „agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą šalį kelią“.

„NATO sąjungininkės susitiks spręsti Rusijos agresyvių veiksmų padarinių. Šiuo siaubingu metu esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, ko reikia, kad apsaugotų ir apgintų visas sąjungininkes“, – pabrėžė aljanso vadovas. Tačiau jis taip pat sakė, kad NATO kariai į Ukrainą nebus siunčiami.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sako, kad yra „pasibaisėjęs dėl siaubingų įvykių Ukrainoje“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama Briuselyje, pasmerkė Vladimirą Putiną už „karo sugrąžinimą į Europą“.

Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos“, kokias tik kada nors yra skelbusi Europos Sąjunga, ketvirtadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad po Ukrainos užpuolimo Rusijai bus taikomas „visas sankcijų paketas“, ir pridūrė, kad Berlynas atsaką koordinuos su savo tarptautiniais sąjungininkais.

„Mes inicijuosime visapusišką pačių didžiausių sankcijų Rusijai paketą“, – po derybų dėl krizės užsienio reikalų ministerijoje Berlyne sakė A. Baerbock.

„Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Australija dėl Ukrainos užpuolimo ketvirtadienį paskelbė sankcijų Rusijai „antrąją fazę“, o Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pasmerkė Rusijos „pasibaisėtiną“ ir „neišprovokuotą“ puolimą prieš Ukrainą. Jis paragino Maskvą nedelsiant atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos ir įspėjo, kad agresija „neliks nenubausta“.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pranešimą, kuriuo pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą.

„Mes, Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai smerkiame atvirą plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratinę Ukrainą. Šis agresijos aktas nepriimtinas, tai akivaizdus tarptautinės teisės, visų tarptautinių normų pažeidimas ir nusikaltimas Ukrainos žmonėms, kurį mes smerkiame“, – rašoma pranešime.

Rusijoje per protestus dėl Vyriausybės pradėto karo sulaikyti daugiau nei tūkstantis žmonių.

Baltarusijos autoritaras Aliaksandras Lukašenka teigė, neva „Baltarusijos kariai nedalyvauja atakoje prieš Ukrainą“, nors socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Baltarusijos karinės kolonos keliauja link Ukrainos.

Sankcijos ir sąjungininkų paieškos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad šalies sąjungininkės buria „koaliciją“ prieš Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, ir paragino pasaulį imtis priemonių Maskvos puolimui sustabdyti.

„Buriame antiputinišką koaliciją“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ po derybų su JAV, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lenkijos lyderiais.

Tikimasi, kad rytoj įsigalios antrasis ES sankcijų Rusijai paketas. Pasak Lietuvos atstovybei ES vadovaujančio Simono Šatūno, deramasi dėl sankcijų aukščiausiems Rusijos pareigūnams, taip pat ir V. Putinui, taip pat dėl Rusijos atjungimo nuo globalios SWIFT mokėjimų sistemos. Tai paskelbė ir Jungtinė Karalystė.

Griežtas sankcijas jau įvedė Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV, jos įšaldo didžiausių Rusijos bankų turtą, uždraudžia Rusijos transakcijas JAV doleriais, JK svarais, Japonijos jenomis ir eurais, įveda priemones Rusijos pareigūnams, pramonės sritims, Rusijos aviakompanijoms. Tačiau sankcijos pačiam V. Putinui nėra įvedamos.