Penktadienį po dvejų metų pertraukos Xi Jinpingas Pekine priėmė savo „seną draugą“ Vladimirą Putiną. Abu lyderiai giria vis intensyvėjančią Rusijos ir Kinijos „strateginę partnerystę“, tačiau jų santykiai nėra paremti pasitikėjimu, veikiau kova su bendru priešu. Kinai ragina Vakarus įsiklausyti į Maskvos reikalavimus dėl Ukrainos ir su susidomėjimu žvelgia į augančią įtampą Europoje.
Neįvardytas Europos Sąjungos (ES) diplomatas NATO praėjusią savaitę leidiniui „Euractiv“ pareiškė, kad Pekinas akylai stebi „dviejų dramblių“ susidūrimą Europoje dėl Ukrainos, todėl Aljansui kelia nerimą auganti Kinijos grėsmė.
„Pekinas negrasino Vakarams strategine ar karine prasme, bet turi nuspėti ateitį, o Kinija auga ne vien ekonomiškai“, – sakė „Euractiv“ šaltinis.
Nesugadintos žaidynės
Kinija, kaip ir Rusija, nėra patenkinta pasaulio tvarka, kurioje dominuoja JAV. Penktadienį tarp negausaus būrio užsienio valstybių vadovų Pekino olimpinių žaidynių atidaryme dalyvavo ir V. Putinas. Tądien surengtas ir specialus V. Putino bei Xi Jinpingo viršūnių susitikimas, skirtas pabrėžti: kol Maskvos ir Vakarų santykiai eižėja dėl Kremliaus grasinimų, Kremlius su Pekinu sutaria puikiai.
Šalių prekybos mastas siekia istorines aukštumas, Kinijai itin reikia Rusijos energijos žaliavų, augantį pasitikėjimą demonstruoja ir intensyvesnės karinės pratybos, taip pat tariamasi dėl naujo dujotiekio projekto.
Manoma, kad Xi Jinpingo ir V. Putino asmeniniai santykiai gali būti gana šilti, o JAV žiniasklaida pranešė, esą Pekinas paprašė Maskvos nesiimti agresijos per žaidynes ir taip nesugadinti šventės.
Šią žinią netrukus sukritikavo ir pasmerkė Kinijos komunistų partijos kontroliuojami leidiniai, o šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas ją tiesiai pavadino šmeižtu ir mėginimu sukiršinti Pekiną su Maskva.
Kinijos politologai taip pat aiškina, kad Pekinas nesektų naujomis Vakarų sankcijomis Rusijai, jei ši pultų Ukrainą, o atjungus Maskvą nuo SWIFT mokėjimų sistemos kinai padėtų sušvelninti Rusijos ekonominę izoliaciją.
Susirūpinimas dėl Rusijos rūpesčių
Kai Rusija įteikė savo reikalavimų sąrašą JAV ir NATO, Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi kalbėdamasis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu juos pavadino „teisėtu susirūpinimu dėl saugumo“, į kurį esą turi būti rimtai atsižvelgta.
Pirmadienį Kinija buvo vienintelė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) narė, kuri, kaip ir Rusija, balsavo prieš JT ST posėdžio rengimą dėl rusų karių telkimo Ukrainos pasienyje ir blokavo šio posėdžio surengimą. Maskva bando parodyti, kad turi visišką Pekino palaikymą. „Kinija remia Rusijos reikalavimus gauti saugumo garantijas“, – užsienio žiniasklaidai aiškino Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Pats V. Putinas Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ išspausdintame straipsnyje taip pat aiškino, kad Maskva ir Pekinas savo užsienio politiką koordinuoja vis labiau. O penktadienį išplatintame V. Putino ir Xi Jinpingo bendrame pareiškime NATO raginama nebesiplėsti priimdama naujų narių ir atsižvelgti į Maskvos prašymus.
Kinijos ir Rusijos propaganda kone identišku naratyvu kritikuoja dabartinę pasaulio tvarką, giria savo autokratinius valdymo modelius, juos pateikia kaip geresnę alternatyvą „netvarkingai“ vakarietiškai santvarkai.
Kai JAV pranešė atitraukiančios diplomatus iš Ukrainos, kinų diplomatai ir valstybinė žiniasklaida kartojo Kremliaus propagandos žinutę, kad „amerikiečiai yra saugesni Kijeve nei Los Andžele (...) ar kitame nusikaltimų liūne skęstančiame JAV mieste“.
‘No need to panic’ says Kiev as US embassy sends staff home. “quite frankly these Americans are safer in Kiev than they are in Los Angeles ... or any other crime-ridden city in the US.” https://t.co/FbKa9NcttQ
— Xiao Yewen (@XiaoYewen) January 25, 2022
Ukraine was not happy about US moving home embassy staff, saying Kiev is safer than any US big cities. US looks more eager and concerned to have Russians invading than Ukrainians.
— Wang Hao (@hongfenghuang) January 25, 2022
Vokietijos užsienio politikos instituto (DGAP) vyresnioji ekspertė Didi Kirsten Tatlow LRT.lt sakė, kad Kinijos valstybinės žiniasklaidos priemonės menkina Rusijos įsiveržimo į Ukrainą galimybę. Pranešimuose apie Rusijos invaziją žodis „invazija“ rašomas su kabutėmis, dažnai pridedamas žodis „vadinamoji“.
„Tai triukas, kurio Kinijos komunistų partija imasi visada, kai žino, kad turi apie ką nors kalbėti, bet nenori tam suteikti pakankamai pagrindo. Šiuo atveju nenori pasakyti, kad Rusija planuoja invaziją, – LRT.lt sakė ekspertė. – Matome signalą, kad Komunistų partija palaiko Rusijos liniją, kuri teigia, kad tai nebūtų invazija.“
Tokias žinutes kartoja matomiausios priemonės – Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ ir pagrindinis televizijos kanalas CCTV. Propagandoje kaltė dėl susidariusios padėties verčiama Vakarams, JAV ir NATO, kurie esą vykdo provokacijas ar bando atsverti Rusijos veiksmus.
Siekia skaldyti
Tiek Kinijos valstybinė žiniasklaida, tiek aršūs kinų diplomatai, vadinamieji vilkai kariai, padėtį prie Ukrainos aiškina amerikiečių sąmokslu, kuriame ES esą nenori dalyvauti, įtampa neva „kuria skyles“ NATO sąjungininkų gretose ir atskleidžia JAV lyderystės stoką.
Tiek Pekinas, tiek Maskva stengiasi susilpninti transatlantinę partnerystę, Vakarų sąjungininkus bandoma suskaldyti ir diskredituoti. Atrodo, kad Maskva su Pekinu tiesiogiai savo naratyvų ir veiksmų nekoordinuoja, tačiau, D. K. Tatlow vertinimu, Pekinas stengiasi derinti savo pareiškimus prie Maskvos teiginių.
„Jei Xi, kaip ir Putinui, pavyks sumažinti demokratinių valstybių, institucijų ir normų globalų žavesį bei prestižą, jam pavyks pasaulį padaryti saugesnį autokratijai“, – žurnale „Foreign Policy“ rašė JAV analitinio centro „Brookings institute“ ekspertė Jessica Brandt.
Kad būtent Kinija kelia didžiausią grėsmę vakarietiškai pasaulio tvarkai, pripažįsta ir aukšti JAV pareigūnai.
„Kai susumuojame visus savo tyrimus, virš 2 tūkst. jų yra susiję su Kinijos Vyriausybės bandymais pavogti mūsų informaciją, technologijas, tiesiog nėra kitos šalies, kuri keltų didesnę grėsmę mūsų idėjoms, inovacijoms, ekonominiam saugumui nei Kinija“, – kalbėdamas Reagano prezidentinėje bibliotekoje pirmadienį sakė FTB vadovas Christopheris Wray.
Norėtų diplomatijos
Rusijos ir Kinijos partnerystė paremta ne pasitikėjimu, o veikiau kova su bendru priešu – JAV – ir noru pakeisti dabartinę pasaulio tvarką, įsitikinusi J. D. Tatlow.
Todėl, nors Pekinas kritikuoja NATO kaip Šaltojo karo atgyveną ir ragina atsisakyti didelių karinių aljansų, kartu siūlo Ukrainos krizę spręsti diplomatinėmis priemonėmis, šnekantis ir su aljansais. Siūlymai imtis diplomatijos ir neaštrinti padėties dėstomi Kinijos komunistų partijos ruporu laikomame dienraštyje „People's Daily“, o JT ST tarybos posėdyje Pekino atstovai aiškino, kad įtampos aštrėjimas nebūtų naudingas jokiai pusei.
„(Pekinas) nekalba apie suverenumą, bet ir neremia Rusijos teiginių, kad Ukraina yra Rusijos dalis. (...) Jie bando kalbą pakreipti taip, kad viskas remtųsi į Šaltojo karo mentalitetą, NATO kaip Šaltojo karo liekanos idėją, teigiama, kad karinės sąjungos turi nesiplėsti, NATO turi nepriimti Ukrainos ir Sakartvelo“, – sakė D. K. Tatlow.
Pekiną gąsdina ir tai, kad Rusijos veiksmai prieš Ukrainą gali būti imti lyginti su Pekino noru „susigrąžinti“ Taivaną. Tokių paralelių Kinija stengiasi išvengti.
