Danija reaguoja į Rusijos veiksmus Ukrainos pasienyje ir stiprina savo gynybinius pajėgumus Baltijos jūros regione, danų ambasadorė Estijoje sakė estų visuomeniniam transliuotojui ERR.
Pirmadienį Danijos parlamentas pritarė keturių papildomų F-16 naikintuvų siuntimui į Lietuvą bei 160 karių įgulos „HDMS Peter Willemoe“ fregatos dislokavimui Baltijos jūroje.
Anot ambasadorės Kristina`os Miskowiak Beckvard, NATO pozityviai žvelgia į pajėgų stiprinimą.
„Danijos parlamente daug paramos sulaukia visos pastangos Baltijos jūroje. Daugybė kartų šiuo klausimu Danijoje matėme vienybė, nes, žinoma, čia kalbama ir apie mūsų pačių saugumo interesus. Kalbame apie mūsų pačių kaimynystę“, – diplomatė sakė televizijai ETV.
Ji pabrėžė, kad tokių veiksmų yra būtina imtis siekiant parodyti NATO atsaką į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos pasienyje.
„Iš Rusijos pusės matome agresyvių ir grasinantį elgesį ir, iš tiesų, nuo Krymo (aneksijos) 2014 metais, mes palaikome savo gynybą. (Dabar) mes tik reaguojame“, – sakė Danijos ambasadorė.
Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas pasvekino šį žingsnį.
„Rusija privalo suprasti, kad NATO ir jos sąjungininkai yra pasirengę parodyti solidarumą, jei jie (rusai) nuspręs pulti Baltijos šalis“, – sakė ministras.
Rusija pastaruoju metu Ukrainos pasienyje yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių, Vakarai ir Kijevas baiminasi naujos karinės agresijos. Kremlius reikalauja, kad NATO įsipareigotų nebesiplėsti į Rytus ir mažinti karinę veiklą Aljanso Rytų flange. Pirmadienį santykius aptarė JAV ir Rusijos derybininkai, trečiadienį vyksta NATO-Rusijos taryba, kur taip pat bus aptariami Maskvos reikalavimai.
JAV ambasadorius antradienį LRT.lt sakė, kad Rusijai nusiųstas aiškus signalas – užpuolus Ukrainą lauktų ne tik sankcijos, bet ir didesnės NATO pajėgos sąjungininkų šalyse Rytų Europoje.
