Tęsiantis Rusijos ir Vakarų nesutarimams dėl Ukrainos, dėmesio centre atsidūrė dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją. „Deutsche Welle“ (DW) pabandė pasiaiškinti, kas būtų pagrindiniai laimėtojai ir pralaimėtojai, jei „Nord Stream 2“ nebūtų pradėtas eksploatuoti.
Atrodytų, mažai kas sieja Rusijos puolimui besirengiančią Ukrainą ir visoje Europoje fiksuojamą infliaciją. Tačiau kainų kilimą Europoje iš dalies lėmė gamtinių dujų trūkumas ir dėl to šoktelėjusios energijos kainos, kurias, daugelio nuomone, išprovokavo Kremlius, siekiantis susilpninti Vakarų vienybę Ukrainos atžvilgiu – toks yra vienas iš kelių Vladimiro Putino taikomų „hibridinio karo“ metodų.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ (NS2), jungiantis Rusijos dujas su Vokietijos vartotojais, yra pagrindinis šios sudėtingos ir nuolat besikeičiančios matricos elementas. Taigi, kas laimėtų ir kas pralaimėtų, jei šis prieštaringai vertinamas projektas visam laikui būtų nustumtas į šalį?
Geopolitinis kontekstas
10 milijardų eurų atsiėjęs 1230 kilometrų ilgio dujotiekis padvigubintų Rusijos tiesioginio dujų eksporto į Vokietiją pajėgumus iki 110 milijardų kubinių metrų per metus. Rugsėjį baigtas vamzdynas dar nepradėtas eksploatuoti, laukiant Vokietijos ir Briuselio reguliavimo institucijų patvirtinimo.
Tuo tarpu Vokietijos energetikos reguliavimo institucija sustabdė NS2 sertifikavimo procedūrą. Jos teigimu, sprendimas dėl galutinio sertifikavimo bus priimtas ne anksčiau kaip antrąja 2022 m. pusę, rašo DW.
Tačiau tai nenumalšins jau kurį laiką Vašingtone, Varšuvoje ir Kijeve tvyrančių nuogąstavimų, kad Rusija gali išnaudoti NS2 siekdama politinių tikslų. Šiuos nuogąstavimus tik dar labiau sustiprino lapkritį iki žemiausio lygio per šešerius metus sumažėję dujų srautai iš Rusijos, lėmę didmeninės kainos šuolį iki maždaug 800 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, lyginant su įprasta maždaug 300 JAV dolerių kaina.
„Rystad Energy“ skaičiavimais, Rusijai 20 proc. padidinus dujų eksportą, dujų kaina Vakarų Europos rinkose sumažėtų 50 proc.
Ekspertų teigimu, „Gazprom“ net ir be NS2 puikiausiai gali tiekti dujas į Europą.
„Esami dujotiekiai turi pakankamai pajėgumų, tačiau Kremlius nusprendė kelis mėnesius auginti gamtinių dujų trūkumą ES saugyklose, atsisakydamas rezervuoti papildomus pajėgumus, viršijančius sutartyje numatytus lygius šiuose maršrutuose“, – DW sakė Harvardo universiteto Europos politikos analizės centro vyresnysis bendradarbis Benjaminas L. Schmittas. Tai, anot jo, leidžia manyti, jog Rusija naudojasi savo galiomis, siekdama priversti Vokietijos ir Briuselio reguliuotojus paspartinti NS2 sertifikavimą, rašo DW.
Didžiulė nesėkmė Vokietijai
Iškastinio kuro atsisakyti siekianti Vokietija yra priversta rinktis. Nusprendus atsisakyti branduolinės energijos, tačiau iš atsinaujinančių šaltinių gaunant tik santykinai nedidelį energijos kiekį, dujų tranzito infrastruktūra, išjungianti dažnai problemines tranzito šalis, tokias kaip Lenkija ir Ukraina, dar prieš keletą metų galėjo atrodyti idealus variantas.
Tačiau susidūręs su JAV spaudimu panaudoti NS2 kaip svertą, atgrasant Rusiją nuo bet kokių tolimesnių kėslų veržtis į Ukrainą, ir nerimaudamas dėl ES energetikos sektoriaus suskaldymo bei valdančiosios „žaliųjų“ partijos priešinimosi projekto įgyvendinimui, Berlynas atsidūrė aklavietėje.
„Sakyčiau, kad dėl ilgalaikio NS2 sustabdymo labiausiai nukentėtų Vokietija, – DW sakė Anna Mikulska iš Rice universiteto Energetikos studijų centro. – Ji neturėtų tiesioginės prieigos prie rusiškų dujų ir net negalėtų pagalvoti apie tapimą regiono dujų centru.“
Siekdamas išeiti iš aklavietės, Berlynas stengiasi numalšinti ukrainiečių nuogąstavimus, kad jie bus nustumti į šoną. Naujasis kancleris Olafas Scholzas sako, jog Vokietija „darys viską“, kad Ukraina išliktų rusiškų dujų eksporto į Europą tranzito šalimi. Liepą Berlynui pavyko įtikinti Joe Bideno administraciją bendrai sukaupti 1 mlrd. JAV dolerių fondą Ukrainai, kuris padėtų šaliai diversifikuoti energijos šaltinius. Berlynas taip pat pažadėjo Ukrainai iki 2024 m. kompensuoti dėl sumažėjusio dujų tranzito prarastus mokesčius.
Tačiau tuo pat metu bendru JAV ir Vokietijos pareiškimu dėl NS2 buvo nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas Berlynas įsipareigojo siekti sankcijų Rusijai ES lygiu.
„Tai buvo puikus pavyzdys, kaip Maskva naudoja energiją vietoje ginklo, – DW sako B. L. Schmittas. – Tas pats vyksta ir dabar.“
„Tačiau Berlynas viešai to nepripažįsta, jau nekalbant apie sankcijų siekimą ES lygiu, – priduria jis. – Tai de facto labai susilpnina pačios Vokietijos pasirašytą susitarimą.“
Tuo tarpu Vyriausybėje vis labiau ryškėja nesutarimai tarp „žaliųjų“ ir socialdemokratų (SPD).
„Mano nuomone, labiausiai nukentės Vokietijos ir Austrijos dujų vartotojai, kurių sąskaitos išaugo 25 proc. (kaip mano)“, – DW sakė knygos „Putinomica. Kaip Kremlius kenkia Rusijos ekonomikai“ (angl. „Putinomics. How the Kremlin Damages the Russian Economy“) autorius Albrechtas Rothacheris.
Kiti gi linkę nedramatizuoti situacijos.
„Tiesą sakant, NS2 projekto sustabdymas Vokietijai didelio poveikio nepadarytų, nes dujotiekio tikslas nėra papildomo dujų kiekio tiekimas į Vokietijos rinką; juo tiesiog siekiama apeiti Ukrainą, tiekiant tą patį dujų kiekį“, – aiškina B. L. Schmittas.
Europos Sąjunga
Gruodį, kai Vakarų žvalgybos pranešė apie daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos karių, sutelktų prie Ukrainos sienų, ir pasigirdo kalbų apie galimą puolimą sausio pabaigoje, ES lyderiai perspėjo Rusiją, kad veiksmai prieš Ukrainą turės „labai rimtų pasekmių“.
Europos Komisija pareiškė esanti pasirengusi įvesti Rusijai papildomas sankcijas ir sugriežtinti tas, kurios buvo įvestos 2014 m., reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją.
Dėl sankcijų turi sutarti visos ES narės, tačiau kol kas sutarimo, kaip elgtis su Rusija, nėra.
Kol kas nėra aišku ir kokias sritis apims sankcijų paketas. J. Bideno pareigūnai užsiminė apie Rusijos pašalinimą iš tarptautinių mokėjimų SWIFT sistemos, tačiau kol kas pagrindinis tikslas yra įtikinti Vokietiją blokuoti NS2.
Ekspertų teigimu, Europos šalys nepajus didesnių nepatogumų, jei NS2 nebus pradėtas eksploatuoti, nes jos gali gauti reikiamas dujas šiuo metu naudojamais vamzdynais.
„Problema, su kuria susiduriama šiuo metu, yra ne dujotiekio pajėgumų trūkumas, o tai, kad Rusija netiekia pakankamai dujų į Europą“, – DW sakė Tuftso universiteto tarptautinės istorijos docentas Chrisas Milleris.
Jungtinės Valstijos
Gegužę JAV panaikino sankcijas NS2 projekte dalyvaujančioms Rusijos bendrovėms.
„Įtariu, kad J. Bidenas yra linkęs pasilaikyti rimtesnių sankcijų kortas, tikintis, kad jų grėsmė atgrasys Rusiją nuo papildomos agresijos Ukrainoje“, – situaciją komentuoja Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis Jeffrey Schottas.
JAV pastaraisiais metais išaugo dujų gavyba ir krito kainos, todėl jos ieško naujų rinkų. Ir Lenkija, ir Ukraina domisi galimybe pirkti suskystintas gamtines dujas (SGD) iš JAV tiekėjų, tačiau gali užtrukti kelerius metus, kol bus pritaikyta infrastruktūra ir projektas taps komerciškai patrauklus.
Politinis susiskaldymas ES gali būti parankus JAV, kaip ir plėšriajai Kinijai, kuri neslepia ketinimų perimti Rytų Europos infrastruktūrą.
Lenkija ir Ukraina
Lenkija ir Ukraina šiuo metu uždirba iš dujų tranzito – valstybinė Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ šioms valstybėms moka už tai, kad per jų teritoriją galėtų tiekti dujas į Vakarų Europą.
Kijevas ir Varšuva taip pat baiminasi dėl galimo jų politinės derybinės galios silpnėjimo tuo atveju, jei dujų tiekimas, aplenkiant juos, būtų nukreiptas po Baltijos jūra tiesiai į Vokietiją. Tokiu atveju ir didieji Ukrainos dujų rezervuarai gali tapti nebereikalingi.
„Iš visų susijusių ir suinteresuotų šalių, sustabdžius NS2, labiausiai nukentėtų V. Putinas ir Kremlius, – mano B. L. Schmittas. – Nepradėjus eksploatuoti NS2, dujas į Vakarų Europą tiekianti „Gazprom“ liktų priklausoma nuo Ukrainos dujų perdavimo sistemos ir tai taptų papildoma strategine atgrasymo priemone, sulaikančia Rusiją nuo tolesnio padėties Ukrainoje destabilizavimo.“
Tuo tarpu Lenkija ėmėsi ieškoti naujų dujų šaltinių – pasirašė sutartis su Norvegija, Kataru ir JAV, ketina statyti SGD terminalus Baltijos jūros pakrantėje ir neslepia ambicijų tapti regiono dujų centru.
„Lenkija mielai taptų regiono dujų centru, vos tik bus baigta tam reikalinga infrastruktūra“, – sako A. Mikulska.
Rusija patirs skaudų politinį pralaimėjimą
V. Putinas neigia naudojantis energiją kaip ginklą, tačiau neslepia, kad dujų tiekimą Europai Rusija padidins tik tuomet, kai Vokietija patvirtins dujotiekį.
Laikas – V. Putino sąjungininkas. „NS2 nėra toks svarbus finansų šaltinis Rusijos Vyriausybei, nes net ir jo nepatvirtinus, Rusija gali tiekti dujas Europai kitais vamzdynais“, – aiškina Ch. Milleris.
Tačiau, anot jo, Rusija skaudžiausiai nukentės, jei dujotiekis nebus pradėtas eksploatuoti. „Tai bus reikšmingas politinis Kremliaus pralaimėjimas, net jei finansine prasme jis Maskvai daug nekainuos“, – sako jis.
A. Mikulskos teigimu, ginčai dėl NS2 gali būti naudingi V. Putinui.
„Besitęsiantys nesutarimai dėl NS2 politiniu požiūriu nėra tokie jau neparankūs V. Putinui. Šis klausimas skaldo Europą viduje, supriešina JAV su kai kuriomis jų sąjungininkėmis Vakarų Europoje, – sako ji. – NS2 problema tampa naudinga priedanga. Savotiška makiaveliška idėja, kai geriau būti tuo, kurio bijoma.“
„Gazprom“ — vienintelė akcininkė
Vienintelė NS2 akcininkė yra „Gazprom“. Tad kaip NS2 suspendavimas atsilieptų šiai energetikos milžinei?
„Atsilieptų tiek, kiek tai padidintų išlaidas, – aiškina A. Mikulska. – Finansavimo partneriai – ENGIE, OMV, „Shell“, „Uniper“ ir „Wintershall Dea“ – neturėtų nukentėti, jei „Gazprom“ laikysis finansavimo sąlygų.“
Tačiau, anot jos, yra vienas įdomus posūkis. „Jei „Gazprom“ nevykdys mokėjimų, pagal finansavimo sutartį bendrovės gali perimti įmonės dalį.“
Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) analitikas Kamilis Lipinskis teigia, jog tuo atveju, jei ES priimtų sprendimą, kad pagal ES energetikos taisykles ta pati bendrovė negali būti ir dujotiekio, ir juo transportuojamų dujų savininkė ir kad „Gazprom“ turėtų „atkirti“ savo interesus, naudos galėtų tikėtis į pelningą dujų tiekimo verslą įsitraukę bendrovės konkurentai Rusijos viduje.
„NS2 projekto išskaidymas arba sustabdymas būtų aiškus signalas labiau į rinką orientuotiems „Gazprom“ konkurentams Rusijos vidaus dujų rinkoje, tokiems kaip „Rosneft“ ir „Novatek“, skatinantis juos mesti iššūkį bendrovės pozicijoms eksporto srityje“, – DW sakė K. Lipinskis.
Tačiau A. Mikulskos manymu, V. Putino strategija – jei tai yra jo strategija – atsisuko kitu galu.
„Ne tik vėluojama su dujotiekio eksploatacija, bet ir „Gazprom“ nesugebėjo pasinaudoti labai aukštomis dujų kainomis Europos rinkoje“, – sako A. Mikulska.
Taip pat, anot jos, tikėtina, kad „Gazprom“ neturėjo pakankamai dujų, kurias būtų galėjusi tiekti Europai, nes po šaltos žiemos buvo ištuštėjusios pačios Rusijos saugyklos, sutriko Urengojaus gamyklos veikla ir anksti prasidėjo šių metų šildymo sezonas.
„Manau, kad taip labai gali būti ir tokia situacija tik dar labiau kenkia „Gazprom“ reputacijai, nes tampa akivaizdu, kad bendrovė neturi galimybių būti stabiliu dujų tiekėju, savotiška dujų Saudo Arabija Europai, todėl jos derybinės pozicijos ir geopolitinė padėtis silpnėja.“
