Lietuvos diplomatai, dirbę ambasadoje Kinijoje, trečiadienį išvyko iš Pekino. Jiems Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė grąžinti kiniškas identifikacines korteles, kad jos būtų pakeistos, nurodant žemesnį atstovybės rangą. Baiminantis dėl diplomatų ir jų artimųjų padėties, ambasados darbuotojai skubiai parvyko į Lietuvą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija LRT.lt nurodė, kad iš Kinijos išvyko 4 diplomatai, vienas techninis darbuotojas ir jų šeimos nariai. Notą su nurodymu grąžinti akreditacijos korteles ambasada gavo gruodžio 7 d., tai padaryti nurodyta per savaitę – iki gruodžio 14 d.
„Kolegas iš Kinijos išlydėjo būrys Europos Sąjungos ir kitų šalių diplomatų“, – rašoma URM atsakyme. „Reuters“ šaltinių duomenimis, iš Kinijos išvyko 19 asmenų.
Leidinys „The Economist“ tai skambiai pavadino „evakuacija“. Vilnius esą nurodė diplomatams pasilikti korteles ir jau kitą dieną skubiai išvykti „Air China“ skrydžiu į Paryžių. Trečiadienį ambasados darbuotojai susirinko prie atstovybės pastato, jį užrakino ir, lydimi sąjunginių šalių diplomatų, kurie siūlė pavėžėti iki oro uosto, bei civilių rūbais vilkinčių policininkų, sėdo į autobusą, su savimi pasiėmę ir į kelioninę dėžę įdėtą katiną, rašo leidinys.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį žurnalistams patvirtino, kad Pekinas nepranešė apie jokį sprendimą, o tiesiog „buvo informuota, nuo kada nustoja galioti tapatybės kortelės“.
„Mes prašėme ilgesnio laiko, tiesiog dėl techninių aplinkybių išvykti žmonėms sudėtinga, nesulaukėme atsakymo į prašymą pratęsti terminą, ir žmonės grįžo (į Lietuvą) kaip įmanoma greičiau“, – BNS sakė G. Landsbergis. Anot jo, Lietuva baiminosi, kas gali nutikti ambasados darbuotojams, likusiems be dokumentų, kurie „užtikrina jų teisę laisvai keliauti, judėti gyvenamame mieste ir valstybėje“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Weibinas ketvirtadienį sakė, kad susirūpinimas dėl Lietuvos diplomatų saugumo Pekine yra nepagrįstas, apkaltino Lietuvą panikuojant be priežasties ir pasiūlė „pirma išspręsti savo klaidas“.
Hyping on “security reason” is making a scene from nothing, Chinese Foreign Ministry spokesperson Wang Wenbin told at today’s press conference on #Lithuania diplomats leaving Beijing, saying that Lithuania should reflect on its own mistakes and correct them. https://t.co/vpJB3G4753
— Qingqing_Chen (@qingqingparis) December 16, 2021
Rygos Stradinio universiteto Kinijos studijų vadovė Una Aleksandra Bėrzina-Čerenkova LRT.lt sakė, kad Pekinas galbūt nesitikėjo, kad sprendimas dėl dokumentų privers Lietuvą atšaukti visus diplomatus.
„Nebeaišku, ar tai vis dar diplomatinės priemonės, ar jau bauginimas. Tai pilkoji zona“, – sakė ekspertė.
Kinija delsė pratęsti Lietuvos diplomatų akreditaciją ir norėjo pakeisti jų dokumentus naujais, kad juose būtų nurodytas kitoks atstovybės pavadinimas. Pekinas jau pakeitė savo atstovybės Vilniuje pavadinimą į Kinijos Liaudies Respublikos reikalų patikėtinio biurą – jis kitoks oficialiame atstovybės tinklalapyje, o nuo pastato Vilniuje nuimta lentelė, informuojanti, kad tai ambasada.
Tą patį Pekinas nurodė padaryti ir Vilniui. Reikalų patikėtinių biuras yra žemiausias diplomatinės atstovybės rangas.
Anot G. Landsbergio ir prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, vienašališki Pekino sprendimai neatitinka Vienos konvencijos.
„Gana liūdna, kad Lietuvos ambasados era bent kuriam laikui baigėsi. Ten vyko daug švenčių Baltijos šalių išeiviams Pekine, tai mums visiems buvo tarsi Baltijos namai. Tad, kalbant iš asmeninės perspektyvos, liūdna girdėti, kad pastatas, su kuriuo susiję tiek puikių Baltijos šalių ir Kinijos ryšių, stovi tuščias“, – sakė Bėrzina-Čerenkova.
Lietuva pabrėžia – atstovybė Pekine ir toliau dirba nuotoliniu būdu.
ES solidari
Pekino pykčio Lietuva sulaukė dėl to, kad Vilniuje leido atidaryti Taivano atstovybę. Anot Pekino, tai pažeidžia „vienos Kinijos principą“. Lietuva taip pat plėtoja santykius su Taivanu ir žada jau kitąmet saloje atidaryti savo diplomatinę atstovybę.
Pekinas dar rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus, Lietuvos ambasadorei nurodė palikti Kiniją iš karto po to, kai baigėsi jos 2 savaites trukusi izoliacija į šalį atvykus iš Lietuvos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija akcentuoja, kad Lietuvos ambasadorė, kaip ir dabar laikinoji reikalų patikėtinė, į Vilnių konsultuotis iškviestos laikinai.
Pastarąjį kartą Pekinas tokių veiksmų dėl Taivano ėmėsi 1981-aisiais. Tada ambasadoriai buvo atšaukti dėl to, kad Nyderlandai sutiko parduoti povandeninį laivą Taivanui. Diplomatiniai santykiai žemesniu lygiu buvo palaikomi 3 metus.
Lietuvos verslas taip pat pranešė susiduriantis su problemomis Kinijos rinkoje, Vilnius kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją, o ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda taip pat tikisi aptarti ginčą su ES partneriais.
Kinijos valstybinė žiniasklaida ne tik menkino Lietuvą, bet ir aiškino, kad dabar Vilnius bando „įkaitais paimti visą ES“, o kiti europiečiai tariamai nenori pyktis su Pekinu. Tačiau paramą Lietuvai išreiškė JAV, ES ir Bendrijos narių vadovai, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Liz Truss sakė, kad Pekino spaudimas Lietuvos diplomatams yra nepriimtinas, o Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas kiek anksčiau G. Nausėdai pabrėžė, kad nors dialogas su pasaulio supergalybėmis yra svarbus, ES solidarumas yra svarbesnis.
Anksčiau Kinija grasinimų, vienašališkų sankcijų ir užsienio šalių piliečių suėmimų, paverčiant juos įkaitais, ėmėsi prieš Kanadą ir Australiją. ES diplomatai pranešė Kinijai, kad jos priemonės prieš Lietuvos verslą gali pažeisti įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai.
Unacceptable pressure by China against Lithuanian diplomats in Beijing.
— Liz Truss (@trussliz) December 15, 2021
🇬🇧 stands with 🇱🇹 and my friend foreign minister @glandsbergis against this coercion. https://t.co/fsnASj11Zs
