Pasaulyje

2021.08.09 21:14

Landsbergio atsakas į siūlymus derėtis su Lukašenka: „Su teroristais nesiderama“

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.08.09 21:14

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dar nė viena kita valstybė nebuvo susidūrusi su tokia organizuota hibridine ataka kaip Lietuva, į kurią Baltarusijos režimas organizuoja pabėgėlių srautas. Apie tai – LRT laidoje „Dienos tema“.

– Pirmadienį yra lygiai metai nuo tos dienos, kai po nedemokratinių rinkimų žmonės Baltarusijoje išėjo protestuoti į gatves. Sprendžiant iš to, ką šiandien Aliaksandro Lukašenkos režimas organizuoja ne tiktai prieš savo žmones, bet ir prieš Europos Sąjungą ir pirmiausia Lietuvą, Baltarusija šiandien yra arčiau demokratijos ar toliau, negu buvo prieš metus?

– Manau, kad reikia atskirti keletą dalykų. Pirmasis yra Baltarusijos žmonės, kurių uždegta demokratijos liepsna nėra taip paprastai užgesinama. Akivaizdu, kad siekis ir troškimas būti laisviems, pajutus galimybę ir skonį, yra neprarandamas ir būtent tai turime puoselėti ir privalome išlaikyti gyvą.

Režimas – kita istorija, jis per metus iš griežto diktatoriško tapo praktiškai teroristinis. Mes turime galvoje pagrobtą lėktuvą ir organizuotų migrantų srautus, mėginimą pagrobti olimpiados dalyvę ir kitus veiksmus, kurių tikrai netrūksta iš A. Lukašenkos. Viena vertus, matome griežtėjantį režimą, kita vertus, mes matome – tai svarbiausia – žmonių laisvės siekį.

Akivaizdu, kad siekis ir troškimas būti laisviems, pajutus galimybę ir skonį, yra neprarandamas ir būtent tai turime puoselėti ir privalome išlaikyti gyvą.

Dienos tema. Landsbergis: kalbėsimės su partneriais dėl sankcijų griežtinimo Lukašenkos režimui (su vert. į gestų k.)

– Prie režimo subyrėjimo gali prisidėti griežtesnės sankcijos. Prašote Europos Sąjungos naujų sankcijų Baltarusijos režimui. Kodėl tikitės, kad į jūsų prašymą bus atsižvelgta?

– Mūsų kreipimasis – dėl hibridinės operacijos ar hibridinės atakos, kaip Europoje siekiama vadinti. Dėl migracijos srautų jau esame kalbėję su institucijų vadovais apie galimas naujas sankcijas.

Esame pateikę ir minčių, kad galėtų būti pirmiausia tų pačių neseniai įvestų sankcijų stiprinimas, kitaip tariant, tuose pačiuose sektoriuose eiti giliau ir apimti didesnes grupes produkcijos, kuri gabenama ir per Lietuvą arba kitose Europos Sąjungos valstybėse yra realizuojama. Arba įtraukti naujų sektorių, kurie nepateko į pirmąjį sektorinių sankcijų etapą. Šiandien, irgi siejant su būtent migracijos krize, atsakas yra iš institucijų, nes turime suprasti: viena ES valstybė su hibridine ataka nesusitvarko praktiškai niekada, ar tai būtų hibridinė ataka į rinkimus, išnaudojant laisvą žodį ir socialiniais tinklais skleidžiant melą, ar tai būtų migracijos ataka, ar tai būtų lėktuvo pagrobimas, ar kiti dalykai. Kai civilinės struktūros panaudojamos ne pagal paskirtį, bet siekiant pakeisti politiką, dažniausiai atsakas turi būti europinis. Dėl to diskutuodamas su Europos Sąjungos institucijų vadovais, atstovais daugiausia sakau, kad, viena vertus, yra labai teisinga reaguoti dabar, ir mes labai to tikimės. Kita vertus, Europos Sąjunga turi turėti taisyklių rinkinį, ką daryti, kai viena iš valstybių atakuojama kokiu nors būdu – šiandien emigracija, kas žino, kas bus rytoj.

Kai civilinės struktūros panaudojamos ne pagal paskirtį, bet siekiant pakeisti politiką, dažniausiai atsakas turi būti europinis.

– Lietuva trečią parą nebeįsileidžia žmonių, išskyrus neatidėliotinos pagalbos atvejus, tad didėja pabėgėlių srautai prie Latvijos sienos. Dėl tinkamo reagavimo – kalėjimuose Baltarusijoje šiandien yra 610 žmonių, per Lietuvą toliau važiuoja vagonai su baltarusiškomis trąšomis ir kontrabanda iš Baltarusijos. Ar Lietuva tikrai nebeturi svertų neleisti naudotis savo infrastruktūra režimui, kuris kankina savo žmones ir kenkia Lietuvos ekonomikai?

– Lietuva jau yra padariusi keletą dalykų. Daugelis Europos Sąjungos valstybių dažnai atstovaudamos savo verslo interesams arba matydamos galimus tam tikrus nuostolius savo biudžetui išima iš sankcijų pasiūlymo tai, kas jam yra jautriausia. Tą labai dažnai fiksuojame, todėl sankcijos nuo pateiktų pradžioje iki to, kas įgyvendinama, ganėtinai stipriai skiriasi. Mes buvome priėmę sprendimą, kad Lietuva neišims nieko iš to, kas pateikta, nepaisant to, kad gali būti tam tikra žala ir mūsų biudžetui. Toks buvo Vyriausybės principinis sprendimas, mes to laikėmės. Kitos valstybės, neįvardysiu kurios, sumažino sankcijų apimtį dėl tų pačių trąšų, todėl dabar nemaža dalis trąšų vis dar keliauja per Lietuvą. Reikia pripažinti, kad didelė dalis Briuselio šiandien ne su migracija kovoja, o gal šiek tiek smagiau leidžia laiką atostogaudami, tad Lietuva turi padaryti savo darbą. Europa grįš iš atostogų ir mes galėsime susėdę kalbėtis jau konkrečiai apie sankcijas. Gali būti, kad ir Lietuva palaikytų sankcijų stiprinimą trąšoms. Galima ir kitus sektorius apimti, pavyzdžiui, sritis, apie kurią nebuvo tiek daug kalbėta, – spirito sektorius. Tai reikšmingos pajamos tiek Baltarusijos biudžetui, tiek pačiam režimui, nes tuo užsiima A. Lukašenkai artimi žmonės – eksportuoja spiritą ir jo gaminius į Europos Sąjungą. Dėl tam tikrų išimčių Europos Sąjungos prekybos politikoje galima uždirbti tikrai nemenkus pinigus, tad būtų galima ir čia žvilgtelėti.

Kitos valstybės, neįvardysiu kurios, sumažino sankcijų apimtį dėl tų pačių trąšų, todėl dabar nemaža dalis trąšų vis dar keliauja per Lietuvą.

– Grįžkime prie migrantų. Lietuvos pasieniečiai, jiems padedantys šauliai ir savanoriai kontroliuoja padėtį tiek pabėgėlių laikinose stovyklose, tiek pačiame pasienyje ir nebeįsileidžia migrantų per sieną. Tačiau jie iš Balturusijos neišvyksta, nors į Minską siunčiami tušti lėktuvai iš Irako. Ar Lietuva žino, kodėl tie žmonės neišleidžiami ir kokiems tikslams A. Lukašenkos režimas juos sulaiko Baltarusijoje?

– Dalis žmonių buvo išleista. Mūsų žiniomis, lėktuvai iš Minsko pakilo ir nebuvo visiškai tušti, tačiau lygiai taip pat turime informacijos, kad migrantams, esantiems Baltarusijos teritorijoje, turintiems pasus ir baltarusiškas vizas, nėra leidžiama grįžti į Minsko oro uostą. Irako Vyriausybė, mūsų žiniomis, yra žengusi papildomą žingsnį – leidžia žmonėms netgi be dokumentų sėsti į lėktuvą ir grįžti namo, nes įtaria, kad ne tiek daug žmonių norėtų nelegaliai patekti į Iraką. Tai reiškia, kad norintys grįžti tai daro dėl teisėtų paskatų. Aišku, politiškai vertinant, A. Lukašenkai tai sugriautų visą veikimo modelį: jis tiek įdėjo pastangų, kad tuos žmonės atsivežtų ir panaudotų kaip ginklą prieš Lietuvą, Europos Sąjungą, o dabar staiga tie žmonės pasako, kad labiausiai norėtų grįžti namo. Kita vertus, ir pačioje Baltarusijoje bręsta krizė, nes ten, mūsų žiniomis, yra tikrai daugiau nei keli tūkstančiai žmonių, kurie šiuo metu atgabenti į Baltarusiją ir negali pakliūti į Lietuvą, yra pilkojoje zonoje. Todėl šiandien kreipiausi į Jungtinių Tautų pabėgėlių teisių komisarą, prašydamas atidžiau pažvelgti į situaciją Baltarusijoje. Kiek žinau, Baltarusija vis dar yra Jungtinių Tautų narė ir jai lygiai taip pat galioja prisiimtos konvencijos, įvairūs kiti dokumentai, teisės aktai, o tai reiškia, kad ji turi prievolę leisti tiems žmonėms grįžti namo.

Mūsų žiniomis, lėktuvai iš Minsko pakilo ir nebuvo visiškai tušti, tačiau lygiai taip pat turime informacijos, kad migrantams, esantiems Baltarusijos teritorijoje, turintiems pasus ir baltarusiškas vizas, nėra leidžiama grįžti į Minsko oro uostą.

– Lietuvoje ir kitose šalyse pasigirsta raginimų su A. Lukašenka derėtis dėl pabėgėlių krizės. Koks yra jūsų atsakas?

– Su teroristais nesiderama – toks pagrindinis atsakas.

– Kuo jūs aiškinate tokius raginimus Lietuvoje?

– Vieni įtaria, kad galbūt kokie nors interesai už to stovi. Kartais galbūt tai yra pozicijos ieškojimas. Turint galvoje, kad dalis Lietuvos žmonių vis dar turi palankesnį požiūrį į sovietmetį ir apskritai Lietuvos sovietinę praeitį, gal jie visai palankiai žiūri į A. Lukašenkos režimą ir Lietuva, toldama nuo Europos Sąjungos, galėtų galbūt artėti prie kažko panašaus į A. Lukašenkos režimą. Gal jiems tai yra priimtina? Vis dėlto džiaugiuosi, kad tai mažuma ir nėra nei pagrindinė, nei esminė Lietuvos užsienio politikos linija. Anksčiau turėjome ir tebeturime nuoseklią užsienio politiką, kuriai didžioji dalis politikoje veikiančių partijų, žmonių atstovų įvairiose institucijose pritaria ir palaiko.

– Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių agentūros atstovas tikrina padėtį Lietuvoje. Matyt, tirs ir Lietuvos Seimo kontrolieriaus įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo pareiškimus, kad netinkamai elgiamasi su pabėgėliais, kad jie nėra informuojami, kaip teisėtai turėtų patekti į Lietuvą ir panašiai. Ar Lietuva prisiima visą atsakomybę ir yra pasirengusi būti atvira tokiems kaltinimams ištirti?

– Tyrimams, aišku, mes turime būti atviri. Kiekviena tarptautinė organizacija, kurios dalis esame, turi turėti teisę ir pareigas ištirti Lietuvą, jeigu yra klausimų. Noriu pabrėžti, kad Lietuva šiandien susiduria su beprecedente situacija ir tai taip pat turi būti matoma. Prieš Lietuvą yra naudojamas hibridinis ginklas: žmonės aktyviai raginami vykti prie Lietuvos sienos ir ją kirsti nelegaliai. Yra panašių atvejų buvę Graikijoje, Ispanijoje, tačiau su tokio lygio organizuotu veikimu Europos Sąjungos valstybė susiduria pirmą kartą. Naujų, sakykime, vadovėlių, taisyklių rinkinių, kaip tvarkytis su tokia krize, dar nėra. Jie bus, ko gero, rašomi po to, kai Lietuva susitvarkys su savo krize.

Naujų, sakykime, vadovėlių, taisyklių rinkinių, kaip tvarkytis su tokia krize, dar nėra. Jie bus, ko gero, rašomi po to, kai Lietuva susitvarkys su savo krize.

– Kalbėjote apie tuos kelis tūkstančius žmonių, patekusių į pilkąją zoną tarp Minsko ir Bagdado. Ar ta pilkoji zona yra toli nuo Lietuvos sienos, ar mes kalbame apie fizinį pasienį?

– Galimai dalis žmonių yra fiziniame pasienyje. Sunku pasakyti, kiek, galbūt vienas kitas toks žmogus galėtų būti. Daugiau turime žinių apie žmones, kurie yra aplink Minską. Tai žmonės, kurie buvo galbūt pakeliui ir juos pasiekė žinios, kad nėra lengvai kertamas pasienis ir kelionė greičiausiai nesibaigs sėkmingai. Tie žmonės dabar yra kupini pageidavimų grįžti ir tos žinios mus pasiekia netgi per Lietuvoje jau esančius pabėgėlius migrantų stovyklose. Tai iš tikrųjų yra didelis nerimo ženklas, ką režimas gali bandyti daryti su žmonėmis, ir reikia kuo skubiau užtikrinti, kad jie turėtų galimybę pasiekti lėktuvus, kurie dabar jiems atsiųsti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt