Kaip rodo „EUobserver“ gautas ir paskelbtas sensacingas buvusio Aliaksandro Lukašenkos šnipų vado įrašas, Baltarusijos neteisėtas prezidentas pastaraisiais metais yra rengęs ne vieną politinę žmogžudystę Vokietijoje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys. Publikacijos vertimas netrukus bus papildytas.
Išpuoliai Vokietijoje taip ir nebuvo įvykdyti, tačiau sąmokslas, kurio metu buvo tariamasi dėl sprogmenų ir nuodų panaudojimo, atskleidžia šio niekšiško režimo keliamą pavojų ES valstybėms.
A. Lukašenkos žvalgybos tarnyba KGB taip pat buvo nusitaikiusi į baltarusių žurnalistą, kuris vėliau buvo nužudytas Ukrainoje.
Ši informacija buvo atskleista kaip tik tuo metu, kai A. Lukašenka, naudodamas vis kietesnes smurtines priemones, savo šalyje bando užgniaužti demokratinį judėjimą. Dar vieną smūgį režimui sudavė nekompetentingas šnipų vadas, nepasirūpinęs, kad jo pokalbių nebūtų pasiklausoma.
„EUobserver“ skelbiamas KGB pareigūnų pokalbio įrašas yra tarsi A. Lukašenkos slapčiausių organų kolonoskopija.
Susitikimo garso įrašas „Prezidentas [A. Lukašenka] laukia šių operacijų“, – kaip rodo paslėptu įrenginiu įrašytas ir saugia programa su „EUobserver“ pasidalintas garso įrašas, 2012 m. balandžio 11 d. (trečiadienį) 8.45 val. savo kabinete Nepriklausomybės prospekte, Minske, sakė tuometis KGB viršininkas Vadimas Zaicevas. Vyko elitinio kovos su terorizmu KGB būrio „Alfa“ instruktažas.
Konkrečiau kalbant, jis instruktavo „Alfa“ grupės septintojo skyriaus – slapto V. Zaicevo įsteigto specialaus padalinio, skirto kovai su režimo politiniais priešais, – narius. V. Zaicevas kalbėjo apie trijų iš jų, tuo metu gyvenusių Vokietijoje, – Olego Alkajevo (buvusio vieno iš Baltarusijos kalėjimų viršininko), Vladimiro Borodačiaus (buvusio pulkininko) ir Viačeslavo Dudkino (buvusio antikorupcijos vadovo) – nužudymą. A. Lukašenka buvo pervedęs „daugiau nei 1,5 mln. JAV dolerių [1,2 mln. EUR] į specialią sąskaitą“ tokio tipo neoficialioms operacijoms ir norėjo „matyti konkrečius rezultatus“, – kalbėjo sakė T. Zaicevas 2012 m. vykusio susirinkimo metu.
Jis siekė, kad Vokietijoje neliktų KGB pėdsakų. „Man labai svarbu, kad niekas net neįtartų KGB, – sakė V. Zaicevas. – Aišku, kaip ką nors paskandinti ar nušauti. Šiuo atžvilgiu viskas aišku. Bet kaip inicijuoti atsitiktinį sprogimą, kaip surengti padegimą ir nepalikti pėdsakų, išvengti atsitiktinių žmogžudysčių ir panašių dalykų – neaišku.“
KGB agentai taip pat aptarė Baltarusijoje gimusio žurnalisto Pavelo Šeremeto, kuris tuo metu gyveno Rusijoje, nužudymą.
„Turėtume padirbėti su P. Šeremetu, kuris yra rimta rakštis vienoje vietoje“, – remiantis 2012 m. įrašu sakė V. Zaicevas.
Tačiau A. Lukašenkos šnipų vadas norėjo, kad P. Šeremeto nužudymas pasiųstų aiškią žinutę visuomenei.
„Mes padėsime [bombą] ar panašiai, ir šita sušikta žiurkė bus sudraskyta į sušiktus gabalus – kojos į vieną pusę, rankos į kitą pusę. Jei viskas [atrodys] kaip dėl natūralių priežasčių, tai nepaveiks žmonių sąmonės“, – sakė V. Zaicevas.
Remiantis vidine KGB sekimo ataskaita, kuri taip pat buvo nutekinta „EUobserver“, Baltarusija Maskvoje sekė P. Šeremetą. Vėliau, 2016 m. liepos 20 d., P. Šeremetas buvo nužudytas Kijeve, padėjus po automobiliu bombą, taip tarsi atkartojant makabriškus V. Zaicevo žodžius.
Praėjus keturiems metams Ukraina vis dar nesugavo tai padariusių asmenų. KGB įrašą iš Zaicevo kabineto ir nutekintą P. Šeremeto sekimo ataskaitą gavo baltarusių opozicijos aktyvistas Igoris Makaras, kuris ir perdavė šiuos dokumentus „EUobserver“ biurui Briuselyje.
Iki šiol niekur neskelbtą 24 minučių trukmės įrašo ištrauką galima pasiklausyti čia: Pokalbio stenogramą taip pat galima perskaityti rusų ir anglų kalbomis. V. Zaicevas prabyla pirmas, kiek pamikčioja.
Įraše girdimą jo balsą galima palyginti su kuriuo nors iš kanale „YouTube“ paskelbtų KGB viršininko viešų pasisakymų. Panašu, kad kalba „tas pats asmuo“, – „EUobserver“ sakė su V. Zaicevu pažįstamas vienos iš NATO šalių žvalgybos tarnybos pareigūnas, išanalizavęs nutekintą įrašą.
Bylos ekspertizė galutinių išvadų nepateikė. Techniniu požiūriu garso įrašas yra labai prastos kokybės, todėl neįmanoma atlikti biometrinę „kalbėtojo atpažinimo analizę“, sakė įrašą ištyręs Kolorado universiteto (JAV) Nacionalinio žiniasklaidos kriminalistikos centro direktorius Catalinas Grigoras.
Jis buvo bent kartą redaguotas, tikriausiai norint ištrinti skaitmeninį parašą, pagal kurį būtų galima įdentifikuoti įrašymo įrangą V. Zaicevo kabinete sumontavusį KGB darbuotoją, „EUobserver“ sakė C. Grigoras. Tačiau, anot jo, teismo ekspertas įraše neaptiko jokių akivaizdžių „manipuliavimo pėdsakų“.
Makaro parodymai
Savo ruožtu I. Makaras „EUobserver“ sakė esąs „pasirengęs teisme paliudyti, kad susitikimo įrašas yra autentiškas ir kad pagrindinis kalbėtojas jame yra V. Zaicevas“.
„Esu pasirengęs rizikuoti savo gyvybe, kad [Baltarusijos] žmonės galėtų būti laisvi, kad būtų nuverstas A. Lukašenkos režimas“, – sakė jis.
I. Makaras yra buvęs specialiųjų pajėgų karininkas, anksčiau tarnavęs Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų antiteroristiniame dalinyje „Almaz“, tačiau šiuo metu besislapstantis ES.
I. Marako teigimu, 2012 m. iš savo kontaktų KGB gavęs įrašą, perdavė jį ES dirbusiam JAV diplomatui, kurio pavardę atsisakė įvardinti.
Tai jis padarė tikėdamasis apsaugoti savo draugą O. Alkajevą ir kitus KGB mirtininkų sąraše esančius asmenis.
Dabar, praėjus aštuoneriems metams, I. Makaras nusprendė paviešinti įrašą, pasidalydamas juo su „EUobserver“ ir tokiu būdu solidarizuodamasis su Baltarusijos demokratiją palaikančiais protestuotojais, kurie, anot jo, nuo 2020 m. rugpjūčio jau keturis mėnesius kenčia nesibaigiančius „mušimus, kankinimus ir prievartavimus“.
Antrasis baltarusių šaltinis, nenorėjęs viešinti savo pavardės, taip pat „EUobserver“ patvirtino, kad prireikus, teisme paliudys, jog 2012 m. balandžio 11 d. KGB susirinkimas tikrai vyko, kad jame dalyvavo V. Zaicevas, kad nutekintas įrašas yra autentiškas ir kad jame girdimas V. Zaicevo balsas.
O. Alkajevas taip pat yra pasirengęs patvirtinti I. Makaro žodžius.
Netrukus po to, kai I. Makaras perdavė įrašą JAV diplomatui ES, Vokietijos valdžia, įspėjo O. Alkajevą, kad jo gyvybei gresia pavojus, ir suteikė jam apsaugą, rašoma 2012 m. gegužę išsiųstame Vokietijos policijos laiške, kurį O. Alkajevas parodė „EUobserver“.
„[Vokietijos] policija man pasakė, kad gali užtikrinti mano saugumą Vokietijoje, tačiau patarė neišvykti iš šalies“, – teigė O. Alkajevas.
KGB sąmokslas Vokietijoje taip ir nebuvo įgyvendintas, o 2012 m. lapkritį V. Zaicevas išėjo iš tarnybos.
Buvęs šnipų vadas šiuo metu eina Baltarusijos televizijos „Cosmos TV“ direktoriaus pareigas.
„EUobserver“ šaltiniai nežinojo, ar „Alfa“ grupės septintasis padalinys vėliau buvo išformuotas ir ar jis kada nors kam nors pakenkė, nepaisant grėsmingų poteksčių paviešintoje KGB ataskaitoje apie P. Šeremeto sekimą.
Tačiau tokio paties nusikalstamo mentaliteto V. Zaicevo viršininkas A. Lukašenka 2021 m. vis dar yra valdžioje.
O buvęs V. Zaicevo pavaduotojas KGB Ivanas Tertelis, kurį neseniai ES įtraukė į juodąjį sąrašą dėl demokratiją palaikančių protestuotojų „kankinimo“ ir kuriam taip pat nesvetimas panašus mentalitetas, šiuo metu yra KGB viršininkas.
Tuo tarpu kai kurios 2012 m. KGB posėdyje aptartos galimų žmogžudysčių detalės rodo, jog ES piliečiams, taip pat pabėgėliams iš Baltarusijos, gresia pavojus.
Vienas iš V. Zaicevo pasiūlymų buvo surasti „profesionalų meistrą ar automobilių mechaniką, kuris tai padarys taip, kad joks sukruštas [vokiečių] ekspertas nesupras, kad automobilis buvo tyčia iš anksto sugadintas ir dėl to nuvažiavo nuo sušikto kelio“, – kalbėjo jis nutekintame įraše.
Tačiau sprogmenų naudojimas, kaip susitikimo metu siūlė vienas KGB pareigūnas, galėjo pakenkti aplinkiniams.
„Mums gali prireikti trotilo, plastikinių sprogmenų, detonatorių“, – garso įraše V. Zaicevui aiškino neįvardytas KGB pareigūnas.
„Dar vienas įdomus pasiūlymas... Yra profesorius Vitebske, toksikologijos ekspertas, puikiai žino tiek natūralius, tiek dirbtinius nuodus“, – po kiek laiko pridūrė jis.
„Yra vienas chemikas mėgėjas, teigiantis, kad jis gali pagaminti bet kokias chemines medžiagas. Jam tiesiog galima nurodyti žmogaus ūgį ir svorį, ir jis paruoš specialiai jam“, – 2012 m. balandžio 11 d. sakė kitas neįvardytas KGB pareigūnas.
„Pirmyn, susiraskit tą žmogų [chemiką] ir viską paruoškit“, – sakė V. Zaicevas.
ES apsauga
„EUobserver“ atskleistas KGB planas kelia klausimų dėl ES gyvenančių baltarusių pabėgėlių saugumo šiandien.
Kaip pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministerija, nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai po suklastotų rinkimų A. Lukašenka ėmėsi represijų prieš protestuotojus, Lenkijoje prieglobsčio pasiprašė maždaug 320 baltarusių.
Dar 67 su tokiu pačiu prašymu kreipėsi į Lietuvos institucijas.
Vokietijoje jau gyveno apie100 baltarusių pabėgėlių, o nuo 2019 m., Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio pasiprašė dar daugiau kaip 400 asmenų.
Lenkija atsisakė pakomentuoti, ar pabėgėliai iš Baltarusijos gali būti sekami KGB, ar jiems kyla kitos grėsmės.
Lietuvos žvalgybos agentūros VSD atstovė Eglė Samoškaitė „EUobserver“ teigė, kad institucija „negavo jokių signalų, leidžiančių įtarti padidėjusį grėsmės lygį pabėgėliams iš Baltarusijos Lietuvoje“.
O Vokietija „šiuo metu neturi jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad Vokietijoje gyvenantiems Baltarusijos opozicijos aktyvistams gresia pavojus“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Alina Vick.
„Vietos policija yra atsakinga už pažeidžiamų asmenų apsaugą. Pareigūnai susisiektų su institucijomis, atsakingomis už konstitucijos apsaugą [Vokietijos žvalgyba], tik esant akivaizdžiai politiškai motyvuotoms grėsmėms“, – teigė A. Vick.
Pabėgėlių iš Baltarusijos nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.
O. Alkajevas ir I. Makaras, neseniai sukūrę Baltarusijos liaudies tribunolu pavadintą bendrą iniciatyvą, išaiškinusią milicininką, kuris rugpjūčio 10 d. Minske nužudė demokratinių protestų dalyvį Aleksandrą Taraikovskį, teigė jaučiantys nerimą, nepaisant to, kad gyvena ES.
Lenkijoje ir Baltijos šalyse gyvenantis opozicijos aktyvistas Valeras Cepkala teigė jokio pavojaus nejaučiantis.
„Šiuo metu, kai kalbamės, važiuoju su žmona automobiliu ir puikiai jaučiuosi“, – sakė jis „EUobserver“ iš Latvijos.
Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto, kuriame mokosi šimtai studentų iš Baltarusijos, atstovas Maksimas Milta teigė, kad „jokios grėsmės kol kas nepastebėjome“.
Saugumo ekspertų nuomonės taip pat išsiskyrė.
„Baltarusijos KGB nedvejodamas vykdytų operacijas prieš baltarusių pabėgėlius kitose šalyse, deja, jų galimybės nėra labai įspūdingos“, – „EUobserver“ sakė Estijos parlamentaras Eerikas-Niilesas Krossas.
„Kur nors ES, pavyzdžiui, Vokietijoje, būtų nepaprastai sudėtinga, kur nors kitur, pavyzdžiui, Ukrainoje... galimybių gal kiek daugiau [KGB išpuoliui], – sakė Londone įsikūrusio Didžiosios Britanijos Karališkųjų paslaugų instituto akademikas Markas Galeotti. – Jie [KGB] užsienyje intensyviai stebi politiškai aktyvius emigrantus, tačiau juos daug labiau domina vidaus saugumas.“
„Niekada negirdėjau, kad kas nors [saugumo sluoksniuose], net iš... Lenkijos ar Baltijos valstybių, sakytų: „Oi turim problemą ar vyksta rimta operacija“, – pridūrė jis.
Ir visgi lieka klausimas, ką A. Lukašenka gali padaryti neišvykusiems Baltarusijos žmonėms, jei protestai tęsis.
Iki šiol mažiausiai septyni žmonės buvo nužudyti pavienių incidentų metu.
Anot buvusio Baltarusijos specialiųjų pajėgų pareigūno I. Makaro, KGB „Alfa“ grupė ar specialūs policijos padaliniai, tokie kaip „Almaz“ ir „Omon“, nedvejodami imtų šaudyti į protestuotojų minią, jei tik gautų tokį įsakymą.
„Vos tik A. Lukašenka duos įsakymą, jie pradės [šaudyti]“, – teigė jis.
O. Alkajevas, kuris anksčiau buvo atsakingas už mirties bausmės vykdymą Baltarusijos kalėjimų sistemoje, mano, kad kai kurie ginkluoti režimo pareigūnai gali nepaklusti tokiam įsakymui.
„Yra bepročių, kurie šaudytų į civilius, bet yra ir normalių žmonių [Baltarusijos saugumo pajėgose], kurie atsisakytų tame dalyvauti, – „EUobserver“ sakė vis dar Vokietijoje gyvenantis O. Alkajevas. – Jie specialiai šaudytų į orą ar į šoną, kad tik nieko nesužeistų.“
Kaip pastebi ekspertas iš Estijos E. N. Korossas, jei A. Lukašenka įsakytų KGB šaudyti į žmones, jo įsakymas turėtų būti patvirtintas Maskvoje.
„Yra manančių, kad Baltarusijos KGB yra... Rusijos FSB [žvalgybos tarnybos] padalinys. Jie yra toje pačioje ryšių sistemoje, dalijasi duomenų bazėmis ir rotuoja pareigūnus, – teigė E. N. Krossas. – Manyčiau, kad jų [KGB] ištikimybė A. Lukašenkai tęsis tol, kol Maskva nuspręs, kad ji nebereikalinga.“
Anot M. Galeotti, jei įvykiai pakryps šia linkme, tai taps rimtu Baltarusijos kariuomenės lojalumo išbandymu.
„Kariuomenė iki šiol neveliama į visa tai [A. Lukašenkos represijas], išskyrus vieną desantininkų dalinį, – pažymėjo britų ekspertas. – Pavyzdžiui, gatvėje pamatęs, kad „Omonas“ pašauna jūsų brolienę, o pats esate baltarusių [kariuomenės] kapitonas, pulkininkas ar net generolas, greičiausiai susimąstysite, kad turite kažką daryti.“
Skausmingas demaskavimas
Grįžtant prie 2012 m. V. Zaicevo susirinkimo, tai, kad A. Lukašenkos šnipų vado pokalbių buvo klausomasi ir kad jis buvo demaskuotas, turėtų suduoti rimtą smūgį diktatūros reputacijai.
KGB „Alfa“ grupės septintasis padalinys turėjo būti toks slaptas, kad, remiantis savo vardo atskleisti nepanorusio šaltinio iš Baltarusijos teigimu, net pulkininkas, kuris tada buvo atsakingas už kitus šešis „Alfa“ grupės padalinius, Olegas Černyševas, nenorėjo žinoti, kuo užsiima septintasis padalinys.
Tačiau, nepaisant visų pastangų išsaugoti slaptumą, 2012 m. balandžio 11 d. padarytas ir vėliau nutekintas įrašas atskleidžia žiaurią režimo struktūrų realybę.
Viena vertus, iš jų susidaro įspūdis, kad tokiose institucijose dirba vos ne banditai.
„Kaip sušiktai susimovėm, pakliuvom į tikrą šūdą, sumautas sukruštgalvis...“ – tai tik keletas iš daugybės Dniepre, Rytų Ukrainoje, sovietiniais laikais gimusio tuomet 48 metų Baltarusijos žvalgybos vado V. Zaicevo necenzūrinės leksikos pavyzdžių.
„Deja, taip kalba jie [Baltarusijos saugumo viršininkai], nes A. Lukašenka sąmoningai į tokias pareigas skiria neišsilavinusius žmones, kuriuos laiko lojalesniais“, – teigė iš Gardino kilęs 37 m. buvęs karininkas I. Makaras.
Iš gauto įrašo taip pat matyti, kad vienas iš KGB operatyvininkų planavo atvykti į Vokietiją, turėdamas šešis mėnesius galiojančią turistinę vizą ir šioje šalyje jau gyvenančių „draugų“ iškvietimą – tai puikiai iliustruoja silpnąsias ES pasienio kontrolės vietas.
„Jie [Baltarusijos diplomatai] gali mane išvežti [į Vokietiją] ambasados automobiliu, bet aš nenorėčiau, ypač pirmos kelionės metu“, – 2012 m. susirinkime sakė vienas iš neįvardytų KGB pareigūnų.
KGB pareigūnai turėjo galimybę gauti „padirbtus dokumentus“.
Jie planavo apsimesti A. Lukašenkos „režimo aukomis“, tokiu būdu infiltruotis į emigrantų iš Baltarusijos bendruomenę Vokietijoje ir ieškoti savo operacijų taikinių.
Kaip matyti iš nutekinto įrašo, jiems buvo pavesta organizuoti žvalgybą, verbuoti vietinius „agentus“ Vokietijoje ir apmokyti juos „sabotažo metodų“.
„Stebėjimui į daugiabučio namo laiptinę galima pasodinti du jaunus žmones, kurie bučiuosis, netriukšmaus, gers alų ir pan., ir niekas į juos neatkreips dėmesio“, – siūlė V. Zaicevas, kalbėdamasis plačiau apie KGB šnipų amatą.
Visgi jis svarstė, kad tai gali atrodyti keistai, tarsi KGB agentas būtų „kažkoks iškrypėlis, kuris susijaudina laiptinėje, o ne kokioje nors tinkamesnėje vietoje“.
Todėl buvo aptarta galimybė šnipinėjimui samdyti prostitutes.
„Dabar Belokonevas siekia įsteigti sušiktų mergų padalinį. Ir visi užsikrušę žiūri į jį... o aš sakau, kad tai puiku, bent jau jis sugeba mąstyti kūrybiškai“, – kalbėjo V. Zaicevas, turbūt turėdamas omenyje Olegą Belokonevą, Baltarusijos karininką, kurio 2012 m. balandžio susirinkime nebuvo.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija atsisakė pakomentuoti situaciją, tačiau vienas iš jos diplomatų Briuselyje pareiškė, kad „EUobserver“ „agituoja tam tikrų [Baltarusijos opozicijos] aktyvistų naudai“.
„Cosmos TV“ neatsakė, kai „EUobserver“ bandė susisiekti su V. Zaicevu.
