Kaip teigiama neseniai gautuose Vyriausybės įrašuose, JAV valdžios institucijos tyrė du vos mirtimi nesibaigusius Rusijos opozicijos aktyvisto susirgimus kaip „tyčinius“ apnuodijimus. Iš šių įrašų taip pat matyti, kad JAV gydytojai ir mokslininkai svarstė galimybę, jog opozicionierius buvo apnuodytas biotoksinu ar radioaktyvia medžiaga.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
JAV Teisingumo departamento dokumentuose, su kuriais RFE / RL turėjo galimybę susipažinti, pateikiama ir daugiau informacijos apie keletą metų vykusius FTB tyrimus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl Vladimiras Kara-Murza, būdamas Maskvoje, per dvejus metus du kartus staiga susirgo.
Šie įrašai yra tarp tų dokumentų, kuriuos Teisingumo departamentas perdavė V. Kara-Murzai, atsakydamas į jo teisinį siekį išsiaiškinti, ką tiksliai JAV Vyriausybė žino apie jo sunkių ligų 2015 ir 2017 m. priežastis.
Šiuo metu Vašingtono prieigose su žmona ir vaikais gyvenantis V. Kara-Murza mano, kad jis buvo du kartus apnuodytas Maskvoje dėl to, kad palaikė JAV sankcijas žmogaus teisių pažeidimais kaltinamiems Rusijos pareigūnams. Abiejų susirgimų atveju rusų gydytojai nustatė apsinuodijimą „nenustatytomis toksinėmis medžiagomis“.
Iš RFE / RL peržiūrėtų dokumentų matyti, kad FTB prašė ir gavo V. Kara-Murzos leidimą išsiųsti jo kraujo mėginius į pagrindinę JAV Vyriausybės ginklų tyrimo laboratoriją tyrimams. Šie įrašai taip pat rodo, kad FTB direktorius Christopheris Wray`us tiesiogiai dalyvavo šiame tyrime, galbūt Kongreso įstatymų leidėjų paliepimu.
Tačiau Teisingumo departamentas ir toliau slepia šimtus puslapių įrašų, nepaisant teismo keliu pasiekto susitarimo perduoti V. Kara-Murzai visus dokumentus. Kaip priežastys nurodomos nacionalinio saugumo išimtys ir tarpžinybinis peržiūros procesas.
Ir nors iki šiol paskelbti dokumentai rodo, kad JAV valdžios institucijos ištyrė V. Kara-Murzos kraują ir šlapimą, ieškodamos sudėtingų nuodų, iki šiol nebuvo pateikti jokie įrašai, susiję su tokių tyrimų rezultatais.
Ieškinyje V. Kara-Murzai atstovaujantis Stephenas Rademakeris RFE / RL sakė, kad, prisidengiant „konsultacijomis su kitomis agentūromis“, iki šiol nebuvo perduoti 275 puslapiai dokumentų, dar 10 puslapių atsisakoma pateikti nacionalinio saugumo sumetimais.
„Tikėtina, kad pagrindinis nacionalinio saugumo motyvas nepateikti dokumentų yra susijęs su gėda dėl negebėjimo nustatyti, kokia medžiaga buvo naudojama Vladimirui nuodyti, – elektroniniame laiške rašė S. Rademakeris. – Tačiau turint omenyje milžiniškas JAV Vyriausybės technines galimybes, manome, kad labiau tikėtina, jog visgi buvo prieitos tam tikros išvados dėl jo atveju naudotų nuodų.“
Nors pasikėsinimas nunuodyti V. Kara-Murzą įvykdytas daugiau nei prieš penkerius metus, bendros pastangos nustatyti abiejų jo ligų priežastį tapo dar aktualesnės po dviejų kitų su Rusija susijusių ir tarptautinės bendruomenės dėmesį patraukusių apnuodijimų.
Vienas jų buvo nukreiptas prieš antikorupcijos aktyvistą Aleksejų Navalną, kuris 2020 m. rugpjūtį lankydamasis Sibire staiga labai prastai pasijuto ir vėliau buvo perkeltas gydytis į Vokietiją. Antrojo, įvykdyto 2018 m. kovą Solsberyje, Anglijoje, taikiniu tapo buvęs Rusijos karinės žvalgybos karininkas Sergejus Skripalis.
Abiem atvejais nustatyta, kad nuodijama buvo sudėtinga nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, kuri buvo sukurta dar Sovietų Sąjungoje.
Šią savaitę A. Navalnas kartu su tyrimo grupe „Bellingcat“ ir jos partneriais žiniasklaidoje atskleidė įrodymus, kurie, jų teigimu, nepalieka abejonių, jog pasikėsinimą nunuodyti įvykdė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). A. Navalnas teigia, kad už šių veiksmų stovi prezidentas Vladimiras Putinas; Kremlius bet kokias sąsajas su Rusijos valdžia neigia.
V. Kara-Murzos atvejis išsiskiria tuo, kad į opozicijos veikėjo apnuodijimo tyrimą buvo įtrauktas FTB su visais jam prieinamais mokslo ir tyrimų resursais.
S. Rademakeris išreiškė nusivylimą Vašingtono santūrumu, atskleidžiant V. Kara-Murzos apnuodijimo tyrimo duomenis, lygindamas jį su operatyviu Vokietijos pranešimu apie išvadas A. Navalno byloje. „Vokietijai nekilo jokių problemų greitai pateikti informaciją tiek apie savo gebėjimą aptikti cheminę medžiagą, kuria buvo apnuodytas Aleksejus Navalnas, tiek ir nustatyti jos pobūdį, – sakė jis. – Mes negalime suprasti, kodėl JAV Vyriausybė nėra linkusi atskleisti savo išvadų, ypač turint omenyje tai, kad jos gali turėti įtakos Vladimiro sveikatai.“
RFE / RL paprašytas pakomentuoti situaciją, FTB teigė komentarų neturintis. Teisingumo departamentas į užklausą apskritai neatsakė.
„Tyčinio apnuodijimo atvejis“
Nauji įrašai rodo, kad nuo 2018 m. vidurio FTB pareigūnai susiaurino savo teorijas ir tyrimus. Kaip vienas iš galimų variantų buvo įvardinta V. Kara-Murzos žmonos Jevgenijos užuomina, kad Rusijos gydytojai kaip galimą apsinuodijimo 2015 m. priežastį nurodė citalopramo, jo vartoto įprasto antidepresanto, perdozavimą. V. Kara-Murza taip pat vartojo vaistus nuo rėmens.
Politiniai V. Kara-Murzos oponentai, interneto „troliai“ ir Rusijos valstybinė žiniasklaida pasinaudojo šia teorija, norėdami pavaizduoti jį kaip narkomaną, o įtariamus apnuodijimus kaip netinkamą vaistų vartojimą, nors tuomet, kai 2017 m. vėl pasijuto blogai, jis citalopramo jau nebevartojo.
„Pasikonsultavus su medikais ir gavus FTB laboratorinių tyrimų rezultatus, atmesta galimybė, kad auka perdozavo receptinių vaistų ir (arba) alkoholio, – teigiama 2018 m. birželio 13 d. paskelbtoje FTB Vašingtono biuro ataskaitoje. – FTB šią bylą tiria kaip tyčinio apnuodijimo atvejį.“
FTB įrašai rodo, kad po V. Kara-Murzos hospitalizavimo 2015 m., jo bendražygių prašymu į Maskvą buvo nuvykę du Izraelio gydytojai.
Abiejų Izraelio gydytojų pavardės dokumentuose yra užtušuotos, nors akivaizdu, kad vienas jų yra tas pats gydytojas, kuris tuo metu BBC sakė, kad V. Kara-Murzos simptomai nebuvo būdingi citalopramo perdozavimui. (Šiam vertinimui vėliau pritarė JAV toksikologai, kurie RFE / RL prašymu peržiūrėjo kelis V. Kara-Murzos medicininius išrašus, susijusius su 2015 m. įvykiu).
Tačiau naujai paskelbtuose įrašuose yra ir antrojo Izraelio gydytojo, kurio vardas taip pat užtušuotas ir kurio tapatybės RFE / RL nepavyko nustatyti, komentarų.
Šiam gydytojui, kaip rodo FTB įrašai, „buvo pasakyta, kad V. Kara-Murzos stemplėje, skrandyje ir žarnyne yra „nudegimų“, tačiau jokių išorinių nudegimo požymių nėra. Gydytojo manymu, nudegimai „atsirado ne dėl vaistų“ ir „apsinuodijimas atsirado ne dėl vaistų“, – teigiama FTB įrašuose.
Iki galo nėra aišku, kaip antrajam gydytojui iš Izraelio pavyko gauti šią informaciją. Įrašuose teigiama, kad jam nebuvo leista „oficialiai apžiūrėti“ V. Kara-Murzos Maskvos ligoninėje.
„Kažkokia biotoksino forma“
Po šešių savaičių Maskvoje V. Kara-Murzos būklė stabilizavosi, jis buvo išrašytas iš ligoninės ir kartu su žmona Jevgenija grįžo į JAV, kur turi leidimą legaliai gyventi.
Šaltinis, kurio pavardė taip pat užtušuota, vėliau FTB perdavė, kaip pats teigia, V. Kara-Murzos mėginius, įskaitant vėmalais suteptus marškinėlius, apatinius drabužius, plaukų ir nagų mėginius ir buteliuką „su, kaip paaiškėjo, krauju“.
Šie mėginiai buvo išsiųsti į FTB laboratoriją Kvantiko mieste, Virdžinijoje, „atlikti toksikologinius tyrimus, siekiant nustatyti, ar V. Kara-Murza buvo apnuodytas“, rašoma 2015 m. birželio 25 d. FTB elektroniniame pranešime. Tame pačiame pranešime pažymima, kad FTB laboratorija buvo informuota, jog „turimų mėginių nėra daug, todėl tyrimai gali būti sudėtingesni, o jų rezultatai riboti“.
Iš kito to paties laikotarpio pranešimo galima spręsti, kad maždaug tuo metu į tarpžinybinį susirašinėjimą buvo įtrauktas FTB Masinio naikinimo ginklų direktoratas.
Po kelių savaičių V. Kara-Murza pradėjo reabilitaciją Virdžinijos ligoninėje Vašingtono priemiestyje. Jam teko iš naujo mokytis vaikščioti, vėliau jis apie metus buvo priverstas pasiramsčiuoti lazdele.
Šios ligoninės gydytojai taip pat atliko įvairių tyrimų – vieni buvo reikalingi, kad jis greičiau pasveiktų, o kitais buvo bandoma išsiaiškinti negalavimo priežastis.
Buvo užsakyti tyrimai, siekiant nustatyti, ar V. Kara-Murzos organizme nėra polonio ir polonio-210 – retos, labai radioaktyvios medžiagos, sulaukusios tarptautinio dėmesio prieš devynerius metus, kai Londone jos buvo įdėta į arbatą Rusijos saugumo tarnybos pareigūnui Aleksandrui Litvinenkai.
Po kelių savaičių nuo apnuodijimo A. Litvinenka mirė. Vėliau Didžiosios Britanijos valdžia paskelbė, kad žmogžudystę įvykdė buvęs Rusijos saugumo agentas, o šiuo metu Dūmos deputatas Andrejus Lugovojus.
Ligoninės įrašuose šio tyrimo rezultatai neatsispindi, tačiau kontaktiniu asmeniu įvardijamas JAV Energetikos departamento darbuotojas. Energetikos departamentas prižiūri JAV branduolines atsargas ir keletą pagrindinių JAV Vyriausybės laboratorijų, atliekančių branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų tyrimus, įskaitant Lawrence`o Livermore`o nacionalinę laboratoriją Kalifornijoje.
Iš įrašų nėra aišku, kas ar kokia agentūra paprašė ištirti, ar V. Kara-Murzos kraujyje ir šlapime nėra polonio.
Taip pat buvo paskirtas dioksino laboratorinis tyrimas. Kai kurios šiai cheminių medžiagų šeimai priskiriamos medžiagos, suvartojus didelį kiekį, žmogui gali būti mirtinos. Iki šiol išslaptintuose įrašuose nenurodoma, kodėl buvo atliekamas šis tyrimas ir kokie jo rezultatai.
Nustatyta, kad dioksinas buvo naudojamas, siekiant apnuodyti Viktorą Juščenką 2004 m. Ukrainos prezidento rinkimų kampanijos metu. Vos gyvas likęs V. Juščenka tuomet laimėjo rinkimus. Austrijos mokslininko teigimu, šios cheminės medžiagos koncentracija V. Juščenkos organizme 1000 kartų viršijo įprastą normą.
Remiantis įrašais, FTB laboratorijai „dėl pasenusių mėginių“ nepavyko nustatyti toksino, kuriuo 2015 m. buvo apnuodytas V. Kara-Murza..
Kitas gydytojas teigė, kad V. Kara-Murzai pasireiškė galvos ar nugaros smegenų kraujagyslių uždegimas, vadinamas centrinės nervų sistemos vaskulitu. Anot jo, ligos pasireiškimo laikas galimai yra įtartinas, „turint omenyje, kad simptomai pasireiškė po jo ūmios ligos, kurią galėjo išprovokuoti toksinas ar nuodai, ir tai greičiausiai buvo antrinis reiškinys“, o ne atskira liga.
Po trejų metų, 2018 m. birželio 13 d., pasirodžiusiame FTB pranešime, kuriame pateikiama tyrimo suvestinė, pažymima, kad 2015 m. V. Kara-Murzą gydžiusių medikų komanda „laikėsi nuomonės, jog V. Kara-Murza buvo sąmoningai ar nesąmoningai paveiktas kažkokios formos biotoksinu“.
Keista sriuba
2017 m. vasario 1 d., likus kelioms valandoms iki antrojo sunegalavimo, V. Kara-Murza teigė vakarieniavęs viename iš Maskvos restoranų. Jis prisiminė, kad jo užsakymas buvo gana ilgai gaminamas, o sriuba „buvo tokia neskani, kad praktiškai nebuvo įmanoma jos valgyti“. Kartu su juo restorane sėdėjęs ir tik arbatą gėręs kitas opozicijos aktyvistas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo.
Nors naujausios V. Kara-Murzos tyrimo FTB bylų detalės pirmą kartą viešinamos šioje ataskaitoje, A. Navalnas šią savaitę papasakojo apie panašią patirtį – sunegalavimo išvakarėse vartojo nemalonaus skonio gėrimą.
Netrukus po 23 valandos, naktį prieš skrydį, kurio metu jis pasijuto blogai, A. Navalnas pasakojo užsisakęs tik kokteilį viename iš Tomsko restoranų, kur su kolegomis leido vakarą. „Jo skonis buvo toks prastas, kad atsigėriau vos porą gurkšnių ir palikau ant stalo,– prisiminė opozicionierius. – Miegoti nuėjau vidurnaktį.“
Remdamiesi nutekintų telefoninių pokalbių metaduomenis, „Bellingcat“ ir partneriai pranešė, kad valandą po to, kai A. Navalnas nuėjo miegoti naktį prieš pasireiškiant apnuodijimo simptomams, su apnuodijimu siejami FSB pareigūnai intensyviai susirašinėjo trumposiomis žinutėmis.
A. Navalnas pasijuto prastai maždaug po aštuonių valandų, kai jo lėktuvas jau buvo pakilęs iš Tomsko oro uosto.
V. Kara-Murza, kuris pirmuosius simptomus pajuto, praėjus maždaug 12 valandų po to, kai paragavo nemalonaus skonio sriubos, ši patirtis pasirodė verta paminėjimo, aptariant antrąjį apnuodijimą su FTB agentu. Jis pripažino, kad būtų sunku įrodyti, ar į sriubą galėjo būti įpilta toksinių medžiagų.
Standartiniai tyrimai
2017 m., skirtingai nei prieš dvejus metus, V. Kara-Murzos bendražygiams ir šeimos nariams pavyko greitai iš Rusijos išvežti jo kraujo ir audinių mėginius, atgabenti juos į JAV ir perduoti FTB tyrimams.
Kaip rodo dokumentai, FTB atliko naujus tyrimus, taip pat ir Kvantiko mieste esančioje laboratorijoje. Remiantis iki šiol atskleistų tyrimų rezultatais, vienintelis įtartinas dalykas buvo padidėjęs bario kiekis šlapime. Kraujo mėginys buvo išsiųstas patvirtinimui į išorės laboratoriją, tačiau analizė „nepateikė jokių teigiamų toksikologiškai reikšmingų išvadų“.
2018 m. sausio pradžioje V. Kara-Murza susitiko su tyrimą atliekančiu FTB agentu. Remiantis jo užrašais, V. Kara-Murza buvo informuota apie tyrėjų išvadas ir „išreiškė nusivylimą tyrimų rezultatais, tačiau buvo pasirengęs leisti FTB išsiųsti savo kraujo mėginį tolesniam tyrimui į Lawrence`o Livermore`o nacionalinę laboratoriją“.
Energetikos departamento prižiūrima Lawrence`o Livermore`o laboratorija yra viena iš keturių JAV laboratorijų, kurias Cheminio ginklo draudimo organizacija naudoja „autentiškų biomedicinos mėginių analizei“.
Laboratorijos atstovas atsisakė RFE / RL pakomentuoti, ar šioje įstaigoje buvo tiriami V. Kara-Murzos mėginiai.
Rusijos valstybinė žiniasklaida šį rudenį bandė iki šiol paviešintus dokumentus pateikti kaip įrodymus, kad JAV valdžios institucijos padarė išvadą, jog jis nebuvo tyčia apnuodytas.
Nė viename iš įrašų tokios išvados nėra, o iki šiol paskelbti FTB laboratorijos tyrimų rezultatai, kaip teigia „Journal of Analytical Toxicology“ vyriausiasis redaktorius ir Amerikos teismo toksikologijos tarybos prezidentas Bruce`as Goldbergeris, susiję su narkotinių ir kitų medžiagų, o ne kokių nors mažai žinomų nuodų, paieška organizme.
Laboratorijos išvadas RFE / RL prašymu apžvelgęs B. Goldbergeris teigė, kad FTB laboratorijos darbo metodika yra „labai pažangi“, tyrimus, naudodami „naujausią įrangą“, atlieka „labai patyrę toksikologai analitikai ir teismo toksikologai“.
Tačiau šioje laboratorija netiriami masinio naikinimo ginklai (MNG) ar biotoksinai, tokie kaip juodligė, – interviu telefonu sakė B. Goldbergeris, kuris taip pat yra ir Floridos universiteto Medicinos koledžo teismo medicinos vadovas. – Laboratorijoje buvo ieškoma narkotinių ir kitų medžiagų, o ne MNG.“
Aukščiausias lygis
V. Kara-Murza buvo vyriausiasis Boriso Nemcovo, kuris dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo regiono gubernatoriumi ir vicepremjeru, o vėliau tapo aršiai V. Putiną kritikavusiu opozicijos lyderiu, pavaduotojas. B. Nemcovas buvo nušautas netoli Kremliaus 2015 m. vasarį, likus maždaug trims mėnesiams iki pirmojo V. Kara-Murzos ūmaus sunegalavimo.
Jis įsitikinęs, kad abu incidentai, kuriuos jis vadina apnuodijimais, buvo kerštas už jo politinį aktyvumą, įskaitant lobizmą dėl Magnickio įstatymo – 2012 m. priimto JAV teisės akto, kuriuo Vašingtonas įvedė sankcijas žmogaus teises pažeidusiems Rusijos pareigūnams. Šis įstatymas įsiutino Kremlių.
V. Kara-Murzos byla pasiekė ne tik FTB viršūnę, bet ir buvo įtraukta į aukščiausių Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento pareigūnų darbotvarkes. Tuo metu Valstybės sekretoriaus pavaduotoju dirbęs, o dabar išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno į Valstybės departamento vadovus pasiūlytas Antony Blinkenas taip pat stebėjo 2015 m. apnuodijimo bylos eigą.
2018 m. sausį, likus dviem mėnesiams iki S. Skripalio apsinuodijimo, Vašingtone įvyko neįprastas susitikimas. Trijų pagrindinių Rusijos žvalgybos agentūrų direktoriai atvyko į JAV sostinę susitikti su kolegomis iš Amerikos, įskaitant tuometį CŽA direktorių Mike`ą Pompeo.
Anot buvusių Baltųjų rūmų pareigūnų, šiuo susitikimu buvo bandoma taisyti vis labiau šlyjančius abiejų šalių santykius, kurie ėmė blogėti dar valdant prezidentui Barackui Obamai, tačiau kritinį tašką pasiekė atskleidus, kad Rusija kišosi į 2016 m. prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas.
Anot dviejų buvusių pareigūnų, kurie sutiko pasikalbėti su RFE / RL, garantavus jų anonimiškumą, V. Kara-Murzos paslaptingos ligos buvo laikomos pakankamai svarbiu klausimu JAV ir Rusijos santykiuose, kad būtų įtrauktos į susitikimo su atvykusiais Rusijos pareigūnais darbotvarkę.
Vis dėlto liko neaišku, ar V. Kara-Murza sveikata buvo aptarta, ir jei taip, kas buvo šiuo klausimu pasakyta. Pasak pareigūnų, po M. Pompeo ir atvykusių Rusijos pareigūnų susitikimo nebuvo paskelbta išsami diskusijos stenograma – pateiktas tik bendras aprašymas. Kaip teigė vienas iš pareigūnų, net ir Baltieji rūmai negavo detalaus protokolo.
JAV žvalgybos veteranai šį vizitą pavadino itin neįprastu, galimai beprecedenčiu. M. Pompeo buvo priverstas gintis po to, kai Kongreso demokratai jį atvirai sukritikavo.
Paprašyta pakomentuoti situaciją, Rusijos ambasada Vašingtone į klausimą apie M. Pompeo ir atvykusių Rusijos saugumo vadų susitikimą atsakė, kad jos atstovai susitikime „nedalyvavo“ ir kad „žvalgybos tarnybų kontaktų nekomentuoja“.
FTB laboratorijos žurnalai rodo, kad V. Kara-Murzos kraujo mėginiai buvo paimti iš saugyklos 2018 m. kovo 6 d., praėjus dviem dienoms po to, kai S. Skripaliui ir jo dukrai pasireiškė simptomai, kurie vėliau buvo priskirti apnuodijimui nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, ir po 27 minučių grąžinti į „įrodymų šaldytuvą“. Neaišku, ar tai buvo padaryta tyrimų tikslais, atliekant bendrą priežiūrą ar dėl kokios kitos priežasties.
Kitą mėnesį iš FTB šaldytuvų buvo pašalinti dar keli V. Kara-Murzos mėginiai.
Sąjungininkams Kongrese spaudžiant FTB nustatyti, kokios buvo abiejų V. Kara-Murzos ūmių sunegalavimų priežastys, jis pats tikėjosi gauti kokį nors viešą dokumentą, kurį galėtų panaudoti kaip virtualų skydą ar perspėjimą būsimiems užpuolikams ir kuris, anot jo, galėtų jam suteikti tam tikrą apsaugą ateityje.
Tačiau pažadėjusi įstatymų leidėjams netrukus pateikti kažkokį pareiškimą ar viešą dokumentą, iki 2018 m. vidurio FTB persigalvojo ir atsisakė skelbti bet kokią informaciją, tuo sukeldama Kongreso narių pasipiktinimą. Vienas senatorius laiške FTB netgi pasiūlė, kad agentūra galėtų „įslaptinti“ medžiagą, sukėlusią V. Kara-Murzos ligą.
Komentuodamas situaciją RFE / RL, V. Kara-Murza dar kartą nubrėžė lygiagretę tarp savo ir A. Navalno bylos, kurioje Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešai pasmerkė Rusiją po to, kai Vokietijos valdžia per kelias dienas nuo A. Navalno hospitalizavimo priėjo išvadą, kad jis buvo apnuodytas į „Novičiok“ panašia medžiaga.
JAV tyrimas „buvo labai profesionalus, sudėtingas ir plataus masto, jį atliko FTB specialistai. Tačiau politinė vadovybė yra visai kitas reikalas, – sakė jis. – Galiu pasakyti tik tiek: pažiūrėkite į rezultatus – negaliu sugalvoti ryškesnio kontrasto tarp Vokietijos Vyriausybės veiksmų A. Navalno byloje ir Amerikos Vyriausybės veiksmų mano atveju.“
