Pasaulyje

2020.08.10 09:21

Ekspertas apie situaciją Baltarusijoje: kad padėtis pasikeistų, reikia, kad į gatves išeitų šimtai tūkstančių

atnaujinta 10.57
Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS2020.08.10 09:21

Baltarusijoje masiniai protestai prieš prezidento rinkimų klastojimą visoje šalyje virto didžiuliais susirėmimais su milicija, bet iki paryčių buvo numalšinti. Politologas LRT RADIJUI sako, kad padėtis Baltarusijoje yra labai pasikeitusi. 

„Panašu, kad padėtis pamažu rimsta, bet geriausiai padėtį apibūdina pats Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuris praėjusią savaitę prieš rinkimus kreipėsi į tautą ir emocingai pareiškė – Baltarusija jam yra kaip mylimoji, o mylimųjų niekas šiaip sau nepaleidžia. Panašu, kad prezidentas nepaleido mylimosios ir išsaugojo ją savo rankose, tik neatsižvelgė į meilę, kuri, panašu, nėra abipusė“, – sako politologas, žurnalistas ir vertėjas Vadimas Vileita.

Taip pat skaitykite

Jo teigimu, padėtis Baltarusijoje yra akivaizdžiai labai pasikeitusi – visuomenė yra griežtoje konfrontacijoje su valdžia ir vyrauja labai didelis skilimas, nes niekas negali pasitikėti oficialiais skelbiamais rinkimų rezultatais.

Valdžia pasiskelbė, kad balsavusiųjų apklausos rodo Aliaksandrą Lukašenką surinkus apie 80 procentų balsų, o pagrindinę opozicijos kandidatę Svetlaną Tichanovskają – 7 proc. Nors neoficiali užsienyje balsavusių baltarusių apklausa rodo, kad prezidento varžovę palaikė virš 70 proc. rinkėjų.

„Skaudu matyti, kad nepaisoma žmonių valios ir nepripažįstami tikri rinkimų rezultatai, kokie jie bebūtų“, – sako V. Vileita.

Baltarusijoje minios išėjo į gatves: masiniai susirėmimai prezidento rinkimų naktį

Vieni svarsto, kad A. Lukašenkai pavyks protestus numalšinti ir jau po savaitės Baltarusijoje viskas bus taip, kaip anksčiau. Kiti sako, kad ne – visuomenė gali susitelkti ir protestuoti tol, kol galbūt net atsistatydins A. Lukašenka. V. Vileitos nuomone, Baltarusijoje nėra tokios tradicijos, kad visuomenei pavyktų ilgai išsilaikyti gatvėse ir tas procesas truktų ilgai.

„Protestuotojai išėjo į gatves, bet, akivaizdu, kad jų nebuvo gana, kad jie galėtų pakreipti įvykius savo naudai“, – sako politologas.

Tiesa, anot jo, šįkart matėme, kad protestai Baltarusijoje vyko visai kitaip nei įprasta – nebuvo bandoma surengti didžiulės akcijos Minske ir protestas buvo labai decentralizuotas, t. y. kiekviename mieste vyko protestų akcijos, kai kur labai gausios.

„Kai kur žmonės protestavo ir buvo susirinkę prie savo apylinkių. Manau, kad tai davė rezultatų. Komisija tiesiog nedrįso paskelbti suklastotų rezultatų ir buvo objektyviai paskaičiuoti balsai. Buvo visai kitokie skaičiai negu skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Nemanau, kad tai gali perraugti į kažkokius labai gausius didžiulius protestus, kurie apimtų visą šalį, ir priverstų Lukašenką atsistatydinti. Ko gero, Baltarusija dabar gyvuos kitokioje atmosferoje negu prieš tai – jausis didelė įtampa, nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valdžia.

Jeigu priimame, kad Lukašenka lieka šiai kadencijai, tai, ko gero, po šių rinkimų jis jau turės labai rimtai susimąstyti, ką jis darys toliau, kad nebūtų anksčiau ar vėliau tiesiog nublokštas nuo valdžios“, – teigia V. Vileita.

Kad pasikeistų padėtis, turi išeiti ne keliolika, bet šimtai tūkstančių baltarusių, tačiau, anot V. Vileitos, akivaizdu, kad baltarusiai tam dar nėra pasirengę.

„Netgi prieš rinkimų kampaniją pademonstravę, kad permainų šalyje yra labai daug, kad žmonės rodo didelį solidarumą. (...) Tai visiškai kitokia atmosfera visuomenėje negu buvo anksčiau, kur žmonės buvo tarpusavyje susiskaldę, nepalaikė vieni kitų. (...) Žmonės jaučiasi nugalėtojais, nors ta pergalė iš jų buvo pavogta“, – sako politologas, tačiau pridūrė, kad savisauga neleidžia visiškai eiti prieš karinę techniką.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Lauryno Jonavičiaus teigimu, tikėtis, aiškios atomazgos situacijai Baltarusijoje artimiausiu metu neverta: net ir tuo atveju, jeigu A. Lukašenka būtų nuverstas, svarbiu klausimu išliktų, kas perimtų valdžią vietoje jo.

„Netgi jo nuvertimas nesukuria visiškai jokios žinomybės, kas toliau. Dingus autoritarui, kuris valdo jėgos struktūras, lyderio akivaizdaus alternatyvaus nėra – kas vyksta, kas kontroliuoja, kas tampo virvutes?“, – teigė politologas.

Todėl, pasak jo, esamoje situacijoje yra pernelyg daug nežinomųjų, kad būtų galima kalbėti apie aiškias prognozes ateičiai.