Pasaulyje

2020.08.07 12:16

Filosofas Mažeikis: Lukašenkos režimas tampa iracionalus ir pavojingas kaimynams

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2020.08.07 12:16

Politines įtampas Baltarusijoje stebintis filosofas Gintautas Mažeikis nesutinka su Lietuvos apžvalgininkais, Aliaksandrą Lukašenką laikančiais gudriu ir racionaliu manipuliatoriumi, balansuojančiu tarp Rytų ir Vakarų – veikiau yra priešingai, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Jis mano, kad į kampą spaudžiamas A. Lukašenka tapo pavojingas, tačiau jeigu šis ir pasitrauktų, rizikinga bei dramatiška būtų ir opozicinių jėgų kova dėl valdžios.

Nuo 1994 m. prezidento poste esantis A. Lukašenka siekia perrinkimo ir šeštosios kadencijos, bet, daugelio stebėtojų vertinimu, susiduria su rimčiausiu iššūkiu per pastaruosius dešimtmečius.

Tačiau pasitraukti jis, ko gero, negalėtų net ir norėdamas, sako G. Mažeikis – laikytis valdžios jį skatina susirūpinimas ir paties gerove bei saugumu.

„Per savo beveik 26 metus valdymo jo režimas yra padaręs pakankamai daug nusikaltimų, todėl pasikeitus valdžiai jam būtų nesaugu. Ir jis, žinoma, rūpinasi savimi, savo šeima ir artimiausiais, tais asmenimis, kurie valdžios struktūrose yra įklimpę ir, aišku, nenori, o galbūt ir negali pasitraukti iš valdžios“, – LRT RADIJO laidai „Svarbus pokalbis“ sako profesorius.

Tai – racionalus išskaičiavimas, nors šio bruožo A. Lukašenkos asmenyje pervertinti nereikėtų, mano G. Mažeikis: „Žmonės, kurie yra labai įsimylėję valdžią, jos struktūras, kurie trokšta jos pratęsimo, pakliūva į tam tikrą iracionalų lauką ir mano, kad be jų, centrinių figūrų, valstybė negalės sėkmingai vystytis“.

A. Lukašenkos autoritarizmui giminingi yra Lotynų Amerikos diktatūriniai režimai, būtent jie leidžia perprasti jo veikimo logiką ir galbūt nuspėti tolimesnius Baltarusijos vadovo ėjimus. O Gabrielio Garcia Marquezo „Patriarcho ruduo“ – kone parašytas apie A. Lukašenką, sako G. Mažeikis.

Vis dėlto nežinomųjų dėl ateities yra neabejotinai daug. Pavyzdžiui, sudėtinga pasakyti, kur dėtųsi Baltarusijos vadovas, jeigu valdžios nesugebėtų išlaikyti. Tačiau ir manyti, kad jis lengvai pasiduos spaudimui iš opozicijos ir visuomenės, būtų klaida, teigia profesorius.

„Yra tokios legendos, kad galbūt galėtų išvažiuoti į Saudo Arabiją, apie Rusiją kalbama mažiau, todėl kad, ko gero, ten jis nebėra labai laukiamas svečias. Į kokias kitas šalis galėtų išvykti, sunku pasakyti, turint omenyje, kad jo šeima turi pakankamai išteklių, kad galėtų juo pasirūpinti. Daugelis šalių būtų priimtinos, bet apie tai labai anksti ir, ko gero, beprasmiška kalbėti, turint omenyje, kad šis režimas priešinsis iki pabaigos“, – LRT RADIJUI sakė G. Mažeikis.

A. Lukašenka imsis bet kokių išeičių, kad išsaugotų savo padėtį, tuo tikslu jis gali atsigręžti tiek į Vakarus, tiek Rytus – Briuselį ar Maskvą. Vis dėlto A. Lukašenka nėra padėties šeimininkas, nėra netgi ir manipuliatorius, savo labui esą sumaniai besinaudojantis didžiaisiais galios poliais.

„Aš manau, kad seniai tai yra labai blogas ir klaidingas stereotipas. Sunku pasakyti, kuo būtent Lukašenka manipuliuoja. Jeigu pažiūrėsime į Lotynų Amerikos diktatorių režimus, tai būtent jais manipuliuojama. Ir Lukašenka yra tas objektas, kuriuo Rytai ir Vakarai, vieni su kitais lenktyniaudami, manipuliuoja, ir jis tik intuityviai persimeta iš vieno lauko į kitą, saugodamas savo valdžią ir jos griebdamasis. Ir jei tik Rytai, Maskva, pasiūlytų jam daugiau valdžios, jis bėgtų, žinoma, iškart į Maskvos pusę. O kai jaučia, kad Mordoras nori atimti iš jo žiedą, jis padarys viską, kad perbėgtų į kitą stovyklą, kad tik jį priimtų.

Bet kai tik Vakarai pasiūlys jam žengti demokratijos keliu, jis vėl mesis nežinia į ką – į Turkiją bėgs ar mėgins sudaryti su ja sudaryti kokią nors sąjunga, dar kokį nors autoritarinį režimą atras – prisiminkime jo simpatijas Venesuelai, kai jis bandė nusakyti savo begalinę valdžią tai tolimai šaliai, kad tik sugebėtų išlaikyti savo valdžią“, – kalbėjo G. Mažeikis.

Baltarusijos prezidentas veikiau vadovaujasi intuicijomis, sako „Svarbaus pokalbio“ pašnekovas, tiesa, nereikėtų pamiršti ir jo aplinkos žmonių.

„Kuo aš nesitinku su daugeliu Lietuvos analitikų, kurie Lukašenkos režimui priskiria ypatingą racionalumą ir manipuliatyvumą. Žiūrėdamas paskutinį jo pranešimą, aš manau, kad racionalumo ten yra labai nedaug. Jo aplinkoje gal Makėjus ar kiti asmenys dar turi šiokios tokios nuovokos, pats Lukašenka veikiau vadovaujasi intuicijomis‘, – sakė G. Mažeikis.

Lietuva lūkuriuoja, Lenkija rodo iniciatyvą

Įvykių raida Baltarusijoje aktuali ne tik didžiosioms valstybėms, bet ir kaimynėms, matyti tai Lenkijos ir Ukrainos atveju. Tačiau Lietuvos šioje dėlionėje nėra, sako G. Mažeikis, esame aktyvūs tiek, kiek aktyvi yra ES.

„Žinoma, kad Vilnius, Lietuva, visada yra lyg Baltarusijos opozicijos antrieji namai, į kuriuos jie sugrįžta, bet matosi, kad Lenkija yra aiškiai perėmusi iniciatyvą. (...) Aktyvaus Lietuvos dalyvavimo šitame geopolitiniame žaidime nėra ir, sakyčiau, yra tokia lūkuriavimo pozicija, kas laimės – tada žiūrėsim“, – sako pašnekovas.

Iš šalies tai paaiškintina Astravo atominės elektrinės klausimu, kuris dvišalių santykių darbotvarkėje užgožė visus kitus, o taip pat „sutrukdė aktyviau bendradarbiauti su opozicija“, teigia G. Mažeikis.

Jis neprognozuoja kaip klostysis įvykiai per rinkimus ar po jų, tačiau sako, kad didžiosios dalies opozicijos susitelkimas aplink Svetlaną Tichanovskają, žadančią, kad laimėjusi prezidento rinkimus ji sušauktų naujus – laisvus ir sąžiningus, yra ir tam tikros strategijos rezultatas. Ji yra rizikinga, sako G. Mažeikis.

„Visi šiandien yra lyg ir apsisprendę žaisti šią rizikingą partiją – mes kartu susivienijame aplink silpniausią kandidatą, Svetlaną Tichanovskają, kad vėliau, jeigu laimėtume ir nuverstume Lukašenką, pradėtume konkurenciją iš naujo. Ir tada neabejotinai būtų labai dramatiška kova tarp prorusiškų ir tautinių baltarusių.

Šiai dienai žaidimas yra labai rizikingas, kai kurie opozicionieriai, matydami šią riziką, sako, kad gal išvis nereikėtų demokratizacijos procesų, gal reikėtų palaikyti Lukašenką. Bet aš nesutinku su tokia pozicija, turint omenyje, kad ši režimas tapo iracionalus ir pavojingas beveik visiems kaimynams. Kai sako, kad štai, Lukašenka pasuko į Vakarus, tai yra iliuzija – kaip jis pasuko į Vakarus, taip vieną dieną jis gali pasukti į Rytus“, – teigė VDU profesorius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.