Pasaulyje

2020.06.11 10:12

Ar Baltarusijoje bręsta „šlepečių revoliucija“? Lukašenkos padėtis jau pasikeitė

Dzmitrijus Mickevičius, Baltarusijos žurnalistas, specialiai LRT.lt iš Baltarusijos2020.06.11 10:12

Nepriklausomam kandidatui raginant šlepetėmis „sustabdyti tarakoną“ ir taip plečiant rėmėjų būrį, dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ne tik tenka kovoti su kritikais, bet ir iškyla grėsmė pralaimėti rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Kas išdrįso mesti iššūkį autoritariniam lyderiui ir ką tai reiškia Baltarusijai, ES ir Lietuvai? Iš Minsko praneša Dzmitrijus Mickevičius.

Pagrindinės nevalstybinės šalies žiniasklaidos atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad prezidento rinkimų kampanijoje yra trys lyderiai: Viktaras Babaryka (apie 50 proc.), Siarhejus Tichanovskis (apie 20 proc.) ir Valerijus Cepkalo (apie 17 proc.).

Tuo tarpu A. Lukašenkos kandidatūrą palankiai įvertino tik 3 proc. apklaustųjų. Reaguodama į tai, Baltarusijos valdžia uždraudė nepriklausomas visuomenės nuomonės apklausas, iššaukdama plačiai po socialinis tinklus pasklidusis memus, kur šalies prezidentas vadinamas „trijų procentų Saša“ (vardo Aliaksandras trumpinys).

Pats A. Lukašenka vis labiau nerimauja. Nepaisant suklastotų visų iki šiol vykusių rinkimų rezultatų, jis vis tiek surinkdavo daugiau balsų už kalėjimo išvengusius ir rinkimuose sudalyvauti galėjusius savo oponentus.

Šiandien situacija yra visiškai kitokia.

Uzbekų patirtis reformuojant Baltarusiją

Pirmasis apie savo prezidentines ambicijas paskelbė Valerijus Cepkalo, 1994 m. buvęs A. Lukašenkos komandos nariu. Laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2002 m. jis tarnavo Baltarusijos ambasadoriumi JAV, vėliau buvo A. Lukašenkos patarėju mokslo ir technologijų klausimais.

Nuo 2006 m. iki 2017 m. V. Cepkalo vadovavo Minsko aukštųjų technologijų parkui ir pavertė jį vienu svarbiausių Baltarusijos ekonomikos sektorių, kasmet eksportuojančiu produktų už daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.

2017 m. atleistas iš šių pareigų, V. Cepkalo įsidarbino inovacijų konsultantu naujajai Uzbekistano valdžiai, po diktatoriaus Islamo Karimovo mirties pradėjusiai nuodugnias šalies reformas.

Savo kalbose kandidatas pasisako už gerus santykius su Rusija ir radikalias reformas, padėsiančias sukurti efektyviai veikiančią rinkos ekonomiką.

Griežtai A. Lukašenkos nekritikuojantis V. Cepkalo yra laikomas „priedangos“ kandidatu, A. Lukašenkai reikalingu tam, kad būtų galima sudaryti politinės konkurencijos įvaizdį. A. Lukašenka yra viešai prisipažinęs, kad specialiosios tarnybos turi kompromituojančios medžiagos apie V. Cepkalo, tačiau jis kol kas nenorįs jos viešinti.

Baltarusijos kultūros rėmimas Rusijos pinigais

Viktaras Babaryka apskritai neturi jokių sąsajų su valstybės tarnyba. Jis jau 25 metus vadovauja bankui „Belgazprombank“ – koncernui „Gazprom“ priklausančio Rusijos banko padaliniui Baltarusijoje.

Tą pačią dieną, kai paskelbė, kad ketina kandidatuoti prezidento rinkimuose, V. Babaryka atsistatydino iš užimamų pareigų, kas daugeliui baltarusių pasirodė gana netikėta.

Oponentų, o kartais net ir valstybinės propagandos „Rusijos agentu“ vadinamas V. Babaryka anksčiau garsėjo parama Baltarusijos kultūrai.

„Belgazprombank“ remia įvairius kultūrinius renginius, yra šaliai nupirkęs garsių Baltarusijos dailininkų, įskaitant ir Marką Chagallą bei Chaimą Soutine`ą, darbų.

Kaip patyręs bankininkas V. Babaryka dažnai atvirai kritikuoja Baltarusijos valdžią ir pasisako už laisvos rinkos reformas.

Jis yra susikūręs sėkmingo savo jėgomis iškilusio vadovo įvaizdį. Tuo tarpu A. Lukašenka apie jį yra pasakęs tik tiek: „Šis bankininkas turėtų pagalvoti, kur dirbs, kai baigsis prezidento rinkimų kampanija.“

Pagal įstatymą visi kandidatai tapti Baltarusijos prezidentu privalo surinkti po 100 tūkst. parašų, kad būtų įregistruoti dalyvauti rinkimuose. V. Babarykos rinkimų komanda šį slenkstį jau pasiekė, tačiau teigia ir toliau rinksiantys parašus, kol jų bus 1 mln., kad valdžia negalėtų uždrausti jų kandidatui dalyvauti rinkimuose.

Pagrindinis Lukašenkos priešas

Valstybinės propagandos priešas Nr. 1 šiuo metu yra Siarhejus Tichanovskis, kuris pats į prezidentus nekandidatuoja. Jis yra populiarus tinklaraštininkas – jo „YouTube“ kanalą „Strana dlia žyzni“ („Šalis gyvenimui“) jau prenumeruoja daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų.

Savo vaizdo įrašuose jis kritikuoja valdžią ir asmeniškai užsipuola A. Lukašenką, suteikdamas žodį Baltarusijos provincijoje gyvenantiems žmonėms, kurie pasakoja apie negaliojantį teisės viršenybės principą ir skurdą.

Verslininkas ir prodiuseris S. Tichanovskis planavo dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau likus kelioms dienoms iki pareiškimų pateikimo termino, buvo suimtas už dalyvavimą 2019 m. gruodį vykusiuose mitinguose prieš integraciją, ir prašymo pateikti nespėjo.

Vietoje Siarhejaus kandidatuoja jo žmona Sviatlana Tichanovskaja, kuri nėra viešas asmuo ir anksčiau nėra davusi interviu žiniasklaidai.

Tačiau punktai, kur renkami už ją parašai, visoje šalyje sutraukia minias žmonių, dažnai net iš kitų miestų atvykstančių tam, kad atstovėtų kilometrines eiles ir pasirašytų už norimą kandidatę.

Pagrindinis S. Tichanovskio kampanijos šūkis – „Sustabdykime tarakoną!“ – „subtiliai“ užsimena apie A. Lukašenkos ūsus. Kampanijos simbolis – šlepetė, tapusi bene dažniausiai naudojamu ginklu kovoje su tarakonais.

Nuo gegužės 21 d. S. Tichanovskis keliauja po šalį ir renka žmonos kandidatūrą remiančiųjų parašus. Tačiau gegužės 30 d. Gardine jis vėl buvo sulaikytas.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija inicijavo baudžiamąjį tyrimą, apkaltinusi S. Tichanovskį ir jo rėmėjus užpuolus policijos pareigūną.

Birželio 4 d., atlikusi trečią kratą S. Tichanovskio namuose nuo jo sulaikymo, policija pranešė aptikusi 900 tūkst. JAV dolerių. Žmonių, laukiančių eilėje, kad galėtų pasirašyti už S. Tichanovskajos kandidatūrą, dar padaugėjo.

Kalbėdamas gegužės 30 d., A. Lukašenka pareiškė, kad moterys kandidatės jokių šansų rinkimuose neturi.

„Mūsų visuomenė dar nėra pakankamai subrendusi, kad balsuotų už moterį. Nes pagal mūsų Konstituciją prezidento rankose yra sutelktos didelės galios, – sakė jis. – Mes nesame Lietuva. Dalia Grybauskaitė buvo jų prezidentė, ateidavo, nusišypsodavo, pasėdėdavo ir išeidavo. Ji nebuvo už nieką atsakinga, nes Lietuva – parlamentinė respublika. O mes tokie nesame. Vyras bus prezidentu. Esu tuo visiškai tikras.“

Iš Lietuvos oficialios reakcijos į šiuos žodžius nebuvo sulaukta.

ES ir Lietuva perspėja Lukašenką žaisti

Kol kas atrodo, kad ES tik iš dalies domisi tuo, kas vyksta Baltarusijoje.

Baltarusijos strateginių studijų instituto direktoriaus Piotro Rudkovskio teigimu, tie laikai, kad Vakarai aktyviai dalyvavo Baltarusijos prezidento ar parlamento rinkimuose, jau praėjo.

„Dabar viskas kur kas paprasčiau – bendradarbiaujame su Baltarusija pragmatiniais sumetimais, t. y. bendradarbiaujame su tais, kurių rankose yra reali valdžia, žinoma, su tam tikromis išlygomis, – sakė jis. – Tai reiškia, kad ES nerems tų dalykų, kurie prieštarauja jos pamatinėms vertybėms: žmogaus teisių pažeidimai, politiniai kaliniai.“

Tokį požiūrį puikiai atspindi ES vyriausiojo diplomato Josepo Borrellio atstovo spaudai Peterio Stano reakcija.

P. Stano pareiškė, kad Siarhejus Tichanovskis, opozicijos atstovas Mikolajus Statkevičius ir kiti taikių protestų metu sulaikyti aktyvistai „turi būti nedelsiant paleisti, o bet kokie baudžiamieji ar administraciniai tyrimai jų atžvilgiu nutraukti“.

„Pastarojo meto įvykiai Baltarusijoje kelia rimtų abejonių dėl valdžios pagarbos žmogaus teisėms ir pamatinėms šalies piliečių laisvėms“, – kalbėjo jis, birželio 2 d. duodamas interviu „Radio Liberty“.

Birželio 4 d. Lietuvai atstovaujantis Europos parlamento narys Petras Auštrevičius kartu su kolega iš Lenkijos ir Europos Parlamento delegacijos Baltarusijoje primininku Robertu Biedronu pasirašė laišką, kuriuo pasmerkė represijas, nukreiptas prieš Baltarusijos valdžios politinius oponentus.

„Gali būti, kad nebebus kitos išeities, kaip tik peržiūrėti Europos Sąjungos politiką Baltarusijos atžvilgiu, įskaitant ir naujų sankcijų už šiuos veiksmus atsakingiems pareigūnams įvedimą“, – rašoma pareiškime.

Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministerija „LRT English“ atsiųstame rašytiniame pranešime teigia, kad užtikrinus laisvus ir sąžiningus rinkimus bei taiką rinkiminę kampaniją, būtų nutiestas kelias glaudesniam bendradarbiavimui ateityje.

„Mūsų bendras tikslas yra suvereni, klestinti ir demokratinė Baltarusija, – sakoma ministerijos pranešime. – Ir mes tikimės, kad Baltarusijoje bus pradėtos sisteminės politinės ir ekonominės reformos.“

„Trijų procentų Saša“ ir jo dilema

A. Lukašenka vis dar turi teisinę galimybę atidėti rinkimus, dėl koronaviruso pandemijos šalyje įvesdamas ekstremalią padėtį.

Kai kurie ekspertai mano, kad A. Lukašenka gali pasinaudoti šia galimybe, kad numalšintų protestus ir išlauktų geresnio momento.

Visgi tai mažai tikėtina dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, ekstremalios padėties šalyje įvedimas kainuoja pinigus, kurių Baltarusijos režimui stinga. Be to, ši priemonė prieštarautų ligšiolinei prezidento kaip COVID-19 disidento retorikai ir demonstruojamai bravūrai, o Baltarusijos vadovas paprastai nėra linkęs pripažinti savo klaidų.

Ekspertai rudenį prognozuoja didžiulį Baltarusijos ekonomikos smukimą. Remiantis BEROC ekonomikos tyrimų centro duomenimis, apie 30 proc. gyventojų gali netekti darbo, todėl gyvenimo lygis šalyje dar labiau smuks.

Baltarusijoje dirbantys SATIO analitikai praneša, kad apie 50 proc. baltarusių jau dabar jaučia sumažėjusias pajamas. Daugelis apklaustųjų teigia, kad jos mažėjo apie 30 proc.

Atidėti rinkimus ekonominės krizės akivaizdoje labai rizikinga net ir kur kas stabilesniems autoritariniams režimams nei Minsko.

Dzmitrijus Mickevičius, „Belsat TV“ žurnalistas, Baltarusijos saugumo tinklaraščio analitikas ir Baltarusijoje leidžiamo metinio žurnalo apie šalies saugumą „Varta“ vyriausiasis redaktorius. Jo interesų sritys: informacinis karas, propaganda, tarptautinė politika ir kova su terorizmu.