Artėjant Baltarusijos prezidento rinkimams, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa paragino baltarusius nenuleisti rankų ir siekti demokratijos bei teisinės valstybės.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL) originalus kūrinys.
Birželio 3 d. RFE/RL duotame interviu L. Walęsa teigė, kad pokyčiai buvo realūs net tada, kai opozicija yra griežtai kontroliuojama, ir žmonės turėtų tikėti, kad daug pasiekti galima be smurto ir kraujo praliejimo.
„Vienintelis klausimas yra laikas ir kaina, kurią esame pasirengę mokėti už laisvę Baltarusijoje. Bet tai turi nutikti todėl, kad be Baltarusijos nėra Europos – jos tiesiog nėra. Taigi, (pokyčiai) turi įvykti“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas.
L. Walęsa, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėjas ir pirmasis pokumunistinės Lenkijos prezidentas (1990–1995) teigė, kad žmonėms svarbu tikėti demokratija ir teisine valstybe.
Jis sakė, kad kai žmonės tiki įstatymų viršenybe ir „daro tai teisingai“, todėl jie gali džiaugtis demokratija ir progresu.
Numatoma, kad Baltarusija surengs prezidento rinkimus rugpjūčio 9 dieną. Veikiausiai prezidentas Aliaksandras Lukašenka laimės rinkimus ir eis šeštąją kadenciją. Nė vieni įvykę rinkimai po to, kai 1994 m. valdžią perėmė 65-erių šalies vadovas, Vakarų pasaulyje nebuvo laikomi laisvais ir sąžiningais.
Nevyriausybinė organizacija (NVO) „Human rights watch“ perspėjo, kad Baltarusijos valdžios institucijos sustiprino susidorojimą su Vyriausybės kritikais, vykdydami „naują savavališkų areštų bangą“ prieš artėjančius rinkimus.
Paklaustas apie Baltarusijos policijos pajėgas ir jos vaidmenį slopinant nesutarimus šalyje, L. Walęsa teigė, kad jos turėtų remti visus baltarusius, o ne egzistuoti ne tik paremti A. Lukašenką, tačiau jis pridūrė, kad reikėjo pastangų tai pasiekti.
L. Walesa taip pat paprieštaravo siūlymams, kad esą rinkėjams būtų naudingiausia, jei jie laikytųsi A. Lukašenkos, nes kitaip jie rizikuoja supykdyti Rusiją, kaip tai padarė Ukraina, kai protestai Kijeve 2014 m. vasarį paskatino prorusiško lyderio Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.
Rusija netrukus aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir rėmė Ukrainos rytuose esančias separatistų pajėgas, sukeldama karą, kurio metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Ginkluotas karas tęsiasi iki šiol.
„Visas šis kalbėjimas apie invazijas ir užkariavimus – to jau nėra“ dabartinėje technologijų ir atvirų struktūrų eroje, sakė L. Walęsa. „Tai yra pasenę metodai ir senos baimės, kurios nebeatitinka mūsų laikų“, – tęsė jis.
Jis pridėjo, kad esant dabartinei situacijai, politikai turi įtikinti žmones ir pateikti naujus sprendimus, kurie būtų patrauklūs jaunajai kartai.
L. Walęsa, kurio „Solidarumo“ judėjimas laikomas įkvėpusiu revoliucijos bangą 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, apėmusią komunistines valstybes visoje Vidurio ir Rytų Europoje, sakė, kad geriausias patarimas baltarusiams yra tikėti savimi ir nelaukti kitų pagalbos.
Vienybės stoka ir kitos problemos Europoje sukėlė „tokią netvarką“, kad per daug rūpinamasi suteikti Baltarusijai ir Ukrainai reikalingą pagalbą, kad visos šalys galėtų progresuoti, sakė jis.
„Padėkite sau, tada kiti ateis tau padėti“, – sakė jis.
