Pasaulyje

2020.06.04 12:16

LRT trumpai. Pekinas 31 metus nuo gyventojų saugo kruviną paslaptį, bando priversti pamiršti ir pasaulį

LRT.lt2020.06.04 12:16

1989 m. birželio 4 dieną minios studentų susibūrė Pekino Tiananmenio aikštėje, reikalaudami demokratijos ir laisvės. Kelias savaites vykęs taikus judėjimas buvo sutraiškytas tankų, nusinešusių šimtus, o gal ir tūkstančius žmonių gyvybių. Praėjus 31 metams, Pekinas bando priversti šiuos įvykius pamiršti ne tik kinus, bet ir pasaulį. LRT trumpai primena kruvinus įvykius.

Pekine gyvenantis rašytojas Ma Bo, geriau žinomas kaip Lao Gui, puikiai prisimena tą dieną. Tuo metu jis dirbo žurnalistu ir buvo aktyvus judėjimo dalyvis, be to, norėjo, kad mažametis sūnus būtų istorijos liudininkas. Tad užsikėlęs vaiką ant pečių, kad šis geriau matytų, nužingsniavo į protestų vietą.

Tačiau tada viskas vyko greitai ir per aikštę pradėjo riedėti tankai. „Aš niekada nemaniau, kad jie (Vyriausybė) iš tikrųjų imsis tokių veiksmų. Tai buvo per daug siaubinga... Aš niekada negalėsiu to pamiršti“, – leidiniui „South China Morning Post“ (SCMP) pasakoja jis.

Nors Tiananmenio aikštės žudynių dieną Ma Bo prisimena kaip šiandien, tačiau žiaurūs įvykiai išsitrynė iš jo sūnaus atminties: „Mano sūnui nerūpi politika. Negalime su juo apie tai pasikalbėti“, – rašo SCMP.

Praėjus 31-eriems metams, Tiananmenio aikštės žudynės, o Pekinui – tiesiog „Birželio ketvirtosios incidentas“, žemyninei Kinijai tebėra rakštis, cenzoriai griežtai draudžia minėti šiuos įvykius ir nori juos palaidoti užmarštyje.

Pradžia

Viskas prasidėjo, kai mirė 73-ejų sulaukęs Komunistų partijos lyderis Hu Yaobangas. Jį visuomenė laikė šalies reformų, už demokratiją ir korupciją kovojusiu politiniu lyderiu.

1989 m. balandžio 18 d. Tiananmenio aikštėje susibūrimai prasidėjo kaip spontaniškas pagarbos ženklas šalies „herojui“, tačiau judėjimas įgavo pagreitį ir tapo protestu prieš korupciją ir represijas šalyje.

Katės ir pelės žaidimas prasidėjo, kai valstybė bandė ieškoti būdų, kaip nukreipti saugumo pajėgas į aikštę, kad būtų baigtas Tiananmenio aikštės „užėmimas“, o protestuotojai ieškojo būdų, kaip tai blokuoti, rašo „Time“.

Gegužės 13 d. daugiau kaip 100 studentų pradėjo bado streiką Tiananmenio aikštėje. Per kelias dienas šis skaičius išaugo net iki kelių tūkstančių. Demonstracijos išplito ir į kitus Kinijos miestus.

Protestams žaibiškai plintant, kai kurie Komunistų partijos vadovai pradėjo bijoti, kad jie gali dar labiau plėstis ir kelti grėsmę partijai, o gal net atimti iš jų valdžią.

Katės ir pelės žaidimas prasidėjo, kai valstybė bandė ieškoti būdų, kaip nukreipti saugumo pajėgas į aikštę, kad būtų baigtas Tiananmenio aikštės „užėmimas“, o protestuotojai ieškojo būdų, kaip tai blokuoti, rašo „Time“.

Vis labiau augant įtampai, didėjo ir žiūrovų, stebinčių įvykius iš viso pasaulio, auditorija.

Tai buvo vienas kruviniausių įvykių komunistinės Kinijos istorijoje, tačiau tik nedaugelis jaunų žmonių žemyninėje Kinijoje žino apie tai, kas nutiko tą lemtingą birželio 4-ąją. Tylėti priversti ir akademikai, baimindamiesi grasinimų ar būti įkalinti.

1989 m. birželio 4 d. Pekine buvo priimtas sprendimas – žemyninės Kinijos kariuomenė įžengė į Tiananmenio aikštę. Visą dieną kariai šaudė į civilius gyventojus. Kinijos valdžia išžudė mažiausiai šimtus, gal tūkstančius žmonių, kurių dauguma buvo studentai.

Net ir šiandien nėra aišku, kiek gyvybių pasiglemžė šios žudynės. Kinija niekada taip ir nepaviešino tikrų mirties skaičių. Kaip rašoma „University World News“, britų paviešinti slapti dokumentai rodo, kad aukų skaičius gali siekti 10 tūkst., tačiau informacija taip ir liko nepatvirtinta.

Kokia situacija dabar

Tris dešimtmečius Honkongas buvo vienintelė Kinijos valdoma teritorija, kurioje vyko Tiananmenio aukų pagerbimas, tačiau pirmą kartą per šiuos visus metus uždraustas įvykio minėjimas. Nurodoma priežastis – koronaviruso pandemija.

Tačiau tai neįtikino, o tik dar labiau papiktino honkongiečius, kurie ir taip protestuoja dėl Kinijos komunistų partijos parlamento patvirtinto siūlymo priimti kontroversišką Honkongo saugumo įstatymą.

„Tai viena iš Honkongo ypatybių. Mes visi išėjome palaikyti demokratijos Kinijoje 1989 m. Mes tai tęsėme 30 metų ir žmonės dabar yra tikrai sukrėsti, bet galime būti atkaklūs“, –„The New York Times“ sakė Honkongo politikas ir aktyvistas Lee Cheuk-yan.

„Jūsų politikos mokytojas jums to nepapasakos, jūsų istorijos mokytojas to nepapasakos, suaugusieji nepapasakos, taigi mes niekaip negalime žinoti“, – sakė ji ir paprašė neskelbti jos vardo.

Nepaisant oficialaus draudimo, žmonės visame Honkonge toliau ieško būdų, kaip paminėti Tiananmenio aikštės žudynių metines, rašo BBC. Tarptautiniai apžvalgininkai įspėjo, kad gali pasikartoti kruvini 1989-ųjų įvykiai, tačiau Kinijos valstybinė žiniasklaida, paprastai vengianti net užsiminti apie brutalius birželio 4-osios įvykius, neigia šiuos kaltinimus.

„Kinija yra kur kas stipresnė ir brandesnė, o jos gebėjimai valdyti sudėtingas situacijas smarkiai pažengė pirmyn“, – rašo „Global Times“.

Į šiuos įvykius vėl krypsta pasaulio akys – Europos Sąjunga (ES), kaip ir ilgametė sąjungininkė JAV pareiškė, kad honkongiečiams turi būti leista laisvai minėti Tiananmenio žudynes.

LRT.lt primena, kad Honkongą jau dešimt savaičių krečia demokratijos aktyvistų protestai, per kuriuos kartais prasiveržia smurtas. Pirmuosius protestus išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui, o neilgai trukus mitingai peraugo į judėjimą dėl didesnės apimties demokratinių reformų ir laisvių apsaugos.

Kodėl ne visi žino?

Tai buvo vienas kruviniausių įvykių komunistinės Kinijos istorijoje, tačiau tik nedaugelis jaunų žmonių žemyninėje Kinijoje žino apie tai, kas nutiko tą lemtingą birželio 4-ąją. Tylėti priversti ir akademikai, baimindamiesi grasinimų ar būti įkalinti.

26-erių dailės mokytoja teigė nieko nežinanti apie susidorojimą Tiananmenio aikštėje, kol sausio mėnesį Vietname nepamatė dokumentinio filmo „Youtube“, rašo SCMP.

„Jūsų politikos mokytojas jums to nepapasakos, jūsų istorijos mokytojas to nepapasakos, suaugusieji nepapasakos, taigi mes niekaip negalime žinoti“, – sakė ji ir paprašė neskelbti jos vardo.

Honkongo universiteto žurnalistikos docentas King-wa Fu rašo, kad priežastis, kodėl net ir dabar daugelis žemyninėje Kinijoje gyvenančių žmonių nežino apie tragiškus įvykius – „liūdnai pagarsėjusi interneto cenzūros sistema“.

Nuolatinė cenzūra ir istorijos perrašymas atvėrė ir jaunosios kartos susidomėjimo spragą – jaunatviškas liberalizmas užleido vietą nacionalizmui.

„Kitur pasaulyje „Google“ paieškose įvedus žodį „Tiananmenio aikštė 1989“, pateikiamos naujienos iš tokių Vakarų šalinių kaip BBC, CNN ir „The Guardian“ bei oficiali Pekino propaganda, siūlanti rinką, pilną „perspektyvų“. Deja, Kinijoje ši įvairovė neprieinama. (...) Gausite tik oficialių Komunistų partijos kontroliuojamų žiniasklaidos šaltinių, kuriuose 1989 m. studentų judėjimas dažniausiai apibūdinamas kaip „riaušės֧“, – rašo jis tinklapyje „Quartz“.

Louisa Lim, Australijos Melburno universiteto Žurnalistikos tobulinimo centro dėstytoja, sako, kad žemyninės Kinijos vadovybė žengia dar toliau nei savų gyventojų kontroliavimas: „Vis dažniau matome bandymus eksportuoti amneziją“. Anot jos, Pekino valdžia darė spaudimą tokioms įmonėms, kaip „Apple“, kuri pašalino iš „iTunes“ visas dainas, susijusias su Tiananmenio įvykiais.

Per tris dešimtmečius nuo birželio 4-osios įvykių žemyninėje Kinijoje kone ant kiekvieno kampo išdygo stebėjimo kameros, saugumo komandos nuolat budi šalia aikštės, aktyviai vykdomos propagandos kampanijos. Nuolatinė cenzūra ir istorijos perrašymas atvėrė ir jaunosios kartos susidomėjimo spragą – jaunatviškas liberalizmas užleido vietą nacionalizmui.

Pasak nacionalinio Singapūro universiteto Rytų Azijos instituto direktoriaus Zheng Yongnian, Kinijos nacionalizmo ir patriotizmo antplūdį tiesiogiai paskatino dešimtmečius vykstantis spartus ekonomikos augimas.

„Jaunimas Kinijoje neišgyveno skausmingiausių ir sunkiausių laikų. Kartu su oficialia propaganda jų patriotinis ar nacionalistinis požiūris greičiausiai bus spontaniškas“, – sakė jis SCMP.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt