Pasaulyje

2020.05.26 05:30

Laisvės iššūkis Pekinui: valdžiai rūpi pažeminimas Honkonge, o pasauliui – pandemija

Koronavirusas tik laikinai pristabdė Honkongo gyventojų kovą dėl demokratijos. Kinijai pradėjus vieną nuožmiausių puolimų prieš Honkongo itin branginamą autonomiją, tūkstančiai gyventojų vėl suplūdo į gatves. Panašu, kad tai gali pasibaigti tik dar didesniais protestais. Nuo protestuotojų susitelkimo priklausys, ar šis įstatymas bus priimtas.

Apie visa tai papasakoti LRT.lt nė nedvejodamas sutiko Honkonge gyvenantis Chun Kit Jamesas, norintis, kad pasaulis susidarytų aiškesnį vaizdą apie tai, kodėl Honkonge vyksta protestai.

Ankstesniuose protestuose susidūrimai tarp policijos ir protestuotojų kartais baigdavosi smurtu, gatves užpildydavo ašarinės dujos, bet prasidėjusi pandemija greitai ištuštino gatves. Jaunuolis Jamesas sako, kad pandemija ir dėl jos kelis mėnesius vyravusia ramybe bandė pasinaudoti Vyriausybė, norėdama kontroliuoti žmonių protestus, kas ilgainiui užkirstų kelią jų didesnės autonomijos siekiams.

Todėl jo visiškai nenustebino pirmadienį paskelbtas valdžios sprendimas, kad socialinio atsiribojimo priemonės bus pratęstos dar 14 dienų, o susibūrimai iki 8 žmonių bus laikomi neteisėtais ir skiriama maždaug 240 eurų bauda už jų nesilaikymą, nors dėl padarytos pažangos apribojimai turėjo būti išvis atšaukti.

Honkongas laikomas vienu iš pavyzdžių, kaip reikia tvarkytis COVID-19 protrūkiu, o trečiadienį mieste pirmą kartą nuo kovo pradžios per parą nenustatyta naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų.

Pasiūlė ekonominį judėjimą

Mieste, kuriame nuomos kainos yra vienos didžiausių pasaulyje, smulkusis verslas patiria didžiulį nuosmukį dėl pandemijos. Tačiau Honkongo protestuotojai pasiūlė ekonominį judėjimą – „Geltonąjį ekonominį ratą“ („Yellow Economic Circle“) – vadinamosioms „geltonosioms“ įmonėms arba toms, kurios palaiko judėjimą.

LRT.lt kalbintas Jamesas pasakoja, kad tokie vietiniai verslai yra pažymimi geltona spalva. Anot jo, kiti, kurių investicijos atplaukia iš žemyninės Kinijos, yra pažymimi raudona spalva, o mėlyna spalva pažymėtos tos parduotuvės, kurios remia Honkongo policijos pajėgas. Pastarosios, pasak jo, buvo išvis boikotuotos.

Prie daugelio kavinių ir restoranų, pažymėtų geltona spalva, nusidriekė eilės, o internete žaibiškai išplito kampanija, pavadinta „Hongkonger`s 5.1 Golden Week“, kuomet buvo kviečiama apsilankyti „geltonose“ įmonėse per ilgąjį gegužės savaitgalį.

„Apsilankymas „geltonosiose“ parduotuvėse tapo kasdiene rutina prodemokratinį judėjimą palaikantiems gyventojams, kurie ir paskatino „Geltonojo ekonominio rato“ („Yellow Economic Circle“) formavimąsi. O tai daro didelį ekonominį poveikį“, – sako Jamesas.

Politinis nestabilumas išliks

Prodemokratiniai protestai Honkonge sugrįžo ir į svarbiausią politinę darbotvarkę su grupe demonstrantų, kurie pasirodė taryboje, nes kai kurie prodemokratinių įstatymų leidėjai buvo tiesiog išmesti iš įstatymų leidybos posėdžio.

Kinija nori, kad būtų kuo greičiau priimtas prieštaringai vertinamas įstatymas, kuriuo siekiama kriminalizuoti Kinijos valstybės himno įžeidimą. Tačiau svarbaus parlamento komiteto, vertinančio teisės aktų projektus, naujo pirmininko rinkimai buvo atidėti ištisus mėnesius. Carrie Lam, prokiniškų pažiūrų regiono vadovė, gegužės 8 d. fiziškai užėmė šio komiteto pareigas ir sukėlė panašias chaotiškas scenas.

Anot BBC žurnalistės Lam Cho Wai, tai, kas įvyko rūmų viduje, yra dar vienas ženklas, kad Kinija ir toliau spaudžia Honkongą gniaužtuose.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Konstantinas Andrijauskas sako, kad politinio nestabilumo kontekstas Honkonge išliks dėl kelių pagrindinių priežasčių. Anot jo, protestuotojai labai aiškiai supranta, kad jie negali atsitraukti, nes kitaip gali nebeturėti daugiau galimybių sugrįžti į gatves.

„Jie (gyventojai – LRT) labai gerai mato, kaip Kinijos centrinė Vyriausybė ir Honkongo regioninė valdžia iš tikrųjų griežtina įstatymus. (...) Jie labai gerai mato, kad pandemijos kontekstas centrinei valdžiai suteikia papildomą galimybę bandyti susidoroti su ta pačia problema, ji nedingo“, – sako politologas.

Sudėtingesnė situacija protestuotojams

Miestas rugsėjį rinks naujus įstatymų leidėjus. Visuomenė renka tik 35 iš 70 Honkongo Tarybos deputatų, atsakingų už įstatymų leidimą, likę „išrenkami“ pasitelkiant mechanizmus, kuriuos Pekinas gali paveikti. Šiame procese, anot K. Andrijausko, demokratijos labai stinga.

„Per pastaruosius metus centrinė valdžia pasistengė dar labiau sugriežtinti įstatyminę bazę ir apskritai tvarką bei taisykles tų vadinamųjų rinkimų“, – sako politologas.

K. Andrijausko teigimu, praėjusių metų lapkričio savivaldos rinkimuose sėkmingai pasirodžius už demokratiją pasisakantiems kandidatams, Pekinas šiuos rinkimus gali blokuoti: „Jie supranta, kad teks žymiai daugiau reguliuoti tą vadinamąjį rinkiminį procesą ir jie tam labai aktyviai ruošiasi: tiek keisdami taisykles, tiek pamažu eliminuodami savo politinius oponentus. Kaip kad įvyko balandžio viduryje, suimant vienus pagrindinių prodemokratinių judėjimo lyderių.“

Kol į gyventojų reikalavimus nebus įsiklausyta, prodemokratiški protestai Honkonge nepanašu, kad sustos. Tuo įsitikinęs ir Jamesas. „Tiksli protesto diena nepatvirtinta, nes žmonės vis dar nerimauja dėl koronaviruso, o ir per anksti paskelbti protesto datą, nes policija turėtų daugiau laiko pasiruošti protestuotojų išvaikymui. Kaip sakė Bruce`as Lee, „būk vanduo“, neapsiribok protestais. Tiesa, manau, kad situacija taps vis sudėtingesnė, nes Vyriausybė investavo daug pinigų policijai įrangos pirkimui“, – sako jis.

Protestai sugrįžo dėl saugumo įstatymo

Po kelių mėnesių pertraukos susirinko Kinijos Liaudies Kongresas, kuris sprendžia, ar į Honkongo teisinę bazę įtraukti nacionalinio saugumo įstatymą, kuris reikštų, kad juo būtų uždraustas bet koks maišto kurstymas, raginimai atsiskirti nuo Kinijos ir bet koks užsienio valstybių kišimąsis į pusiau autonominio miesto reikalus.

Ar šis įstatymas bus priimtas, anot K. Andrijausko, didžiąja dalimi priklauso nuo pačių Honkongo gyventojų, „nes akivaizdu, kad šis įstatymas juos labai suerzino.“

Honkonge gyvenantis Jamesas pasakojo, kad sekmadienį dėl savo laisvių ir teisių gyventojai rinkosi į protestus. Jis pasakoja, kad policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas ir paprikinį purškalą, o vėliau atsiuntė vandens patranką bei šarvuočių.

Jis sako, kad iš šio vaizdo įrašo matyti, kad ašarinės dujos netyčia kliudė ir žurnalistus.

Reikia priminti, kad Pekino kontroliuojame Honkonge 2003 metais jau mėginta priimti griežtesnių saugumo įstatymų, tačiau tai sukėlė didelio masto protestus dėl būgštavimų, kad jis suvaržys jų laisves, todėl planų buvo atsisakyta.

„Aš bijau, kad dabar ji (centrinė Vyriausybė – LRT) įsivaizduoja, kad tai padaryti yra būtina. Tai automatiškai prives prie didesnių susidūrimų, kuriuos matome jau ir šiomis dienomis“, – teigia VU TSPMI politologas.

K. Andrijausko teigimu, kamuolys yra Honkongo gyventojų, ypač protestuotojų aikštės pusėje, todėl susitelkimas ir protestai, panašūs savo mastais į 2019 m., galėtų priversti Vyriausybę vėl atsitraukti. Vis dėlto toks scenarijus mažai tikėtinas.

Taip pat skaitykite

„Kadangi jie turi istorinę atmintį, nemanau, kad jie ryžtųsi tokiam žingsniui, kaip 2003-aisiais. Tikrai nemanau, kad jie panašaus pažeminimo nori. Sakyčiau, kad žymiai daugiau galimybių, kad tas įstatymas bus prastumtas, nepaisant protestuotojų“, – mano politologas.

Įstatymas, kurį turėtų priimti kitą savaitę, pažeidžia susitarimą su Didžiąja Britanija dėl Honkongo dalinės autonomijos statuso.

Taip pat skaitykite

Ką darys pasaulis

Anksčiau tęsiantis pilietiniams protestams Honkonge ir centrinei Kinijos valdžiai juos tramdant, tarptautinė bendruomenė laikėsi gana atsargios politikos. Tačiau sveikatos krizė apnuogino dar vieną problemą – dezinformaciją, sklindančią iš Pekino. Ar apie šią grėsmę vis garsiau kalbant Vakarų pasaulyje, pasikeis ir požiūrio kryptis dėl veiksmų Honkonge?

VU TSPMI docentas K. Andrijauskas sako, kad klausimas šiuo atveju lieka atviras. Iš vienos pusės, anot jo, matoma sustiprėjusi amerikiečių pozicija Kinijos atžvilgiu, bet, iš kitos pusės, pasaulis supranta, kad Kinija turi nepalyginamai daugiau pranašumų, dorojantis su koronaviruso pandemija.

Politologo teigimu, šalis sukaupė daug būtinos ir reikalingos informacijos apie Kiniją, todėl jie gali pretenduoti į pakankamai efektyvios vakcinos sukūrimą greičiau negu kitos valstybės ir dėl šios priežasties didelė pasaulio dalis yra laukimo būsenoje bei yra linkusi prikąsti liežuvį.

„Jeigu rudenį antroji banga bus labai rimta, tai Honkongo klausimas pasauliui tikrai nerūpės“, – įsitikinęs VU TSPMI docentas.

Kiek vėliau susisiekus su politologu ir LRT.lt paklausus dėl Kinijos Liaudies kongreso pareiškimo, kad Honkonge gali būti įteisintas nacionalinio saugumo įstatymas, K. Andrijauskas sakė, kad tarptautinės bendruomenės įsikišimo būdai šioje situacijoje yra riboti.

„Mes turime suprasti, kad Honkongas yra Kinijos Liaudies Respublikos dalis, aišku, labai specifinėmis sąlygomis. Tarptautinės bendruomenės įsikišimo būdai čia yra tikrai riboti. (...) Visas pasaulis pripažįsta, kad Honkongas yra Kinijos dalis. Mes, be jokios abejonės, turime išsakyti savo kritiką Kinijos atžvilgiu, nes ji nesilaiko įsipareigojimų, pagal kuriuos Honkongas buvo grąžintas į Kinijos sudėtį, bet mūsų galimybės konkrečiai paveikti situaciją yra tikrai ribotos“, – teigia K. Andrijauskas.

Honkongo istorija

Prodemokratiški protestai Honkonge vyksta jau nuo 2002-ųjų. LRT.lt primena istoriją ir pagrindinius faktus.