Pasaulyje

2020.04.29 12:07

Kinijos dėmesys Rytų Europai: bando palenkti partijas, didina įtaką regionuose, augina jaunus lyderius

LRT.lt 2020.04.29 12:07

Negalėdama greitai auginti savo įtakos Vidurio Rytų Europos regione, Kinija renkasi kurti naujas iniciatyvas, pavyzdžiui „17+1“ formatą, kuriame dalyvauja ir Lietuva. Pekinas stengiasi megzti ir politinių partijų dialogą, skatina regionų bendradarbiavimą ir augina palankius ateities lyderius, rašo tarptautinė tyrėjų komanda.

11 mokslininkų iš Vidurio Rytų Europos valstybių, taip pat ir Lietuvos, paskelbė studiją „Nebetuščias apvalkalas: augantis Kinijos pėdsakas Vidurio ir Rytų Europoje“. Joje apžvelgiama, kodėl Kinijai yra svarbus šis Europos regionas ir kaip Pekinas bando didinti savo įtaką čia.

Didelis dėmesys ataskaitoje skiriamas nuo 2012 m. veikiančiam „17+1“ formatui, kuris apima Albaniją, Bosniją ir Hercogoviną, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Graikiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją, Lenkiją, Rumuniją, Serbiją, Slovakiją, Slovėniją ir Kiniją.

Jos pagrindu rengiami viršūnių susitikimai, gilinamas ir plečiamas bendradarbiavimas politinėse, ekonominėse ir socialinėse srityse.

Skaldo ES?

Kaip nurodo tyrėjai, kadangi Kinijai sunku įsiskverbti į jau egzistuojančia organizacijas ir bendradarbiavimo formatus, ji savo įtaką didinti siekia pirmiausiai per naujai kuriamas

„Į didėjančios Kinijos įtakos grėsmę reaguoti atkertant Pekiną, praktiškai, yra neįmanoma – iš dalies ir dėl to, kad tai tikriausiai išprovokuotų dar ekstremalesnes Kinijos Liaudies Respublikos reakcijas“, – rašoma tyrime.

Tokie formatai ir grupės kaip „17+1“ „aiškiai gimė iš Kinijos noro sukurti institucinius įrankius savo pozicijos garsinimui ir įtakos didinimui“.

Nors nedidelėms Vidurio Rytų Europos valstybėms gali būti sunku vienoms atsverti Kinijos įtaką, bet pozicijų derinimas organizacijų viduje galėtų padėti priversti Kiniją skaitytis su kita pozicija, siekiant neprarasti savo sukurtų iniciatyvų, rašo tyrėjai. Savo ruožtu, tuo pasinaudojusios valstybės gali įgyti svertų derybose ne tik su Kinija, bet ir ES viduje.

Itin didelį dėmesį regione Pekinas skiria Višegrado šalims, turinčioms ir giliausius ekonominius ryšius su Kinija. Tuo tarpu Baltijos valstybių siunčiamų delegatų į „17+1“ rangas, pasak tyrėjų, rodo sąlyginai nedidelį dėmesį šiai organizacijai.

Veikdamas regione Pekinas atsižvelgia ir į Rusijos pozicijas. „Įtvirtindama bendradarbiavimą su Vidurio Rytų Europa, Kinija buvo atsargi nelįsti per giliai į Rusijos kiemą ir neįtraukė Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos (...) Galima sakyti, kad Rusijos įtaka yra labiau išvystyta už kinų ir kad Kinija yra atsargi nekelti grėsmės tai įtakai zonose, kurios yra strategiškai svarbios Rusijai“, rašo tyrėjai.

Partijų vaidmuo

Pekinas yra inicijavęs dialogą su politinėmis partijomis Vidurio Rytų Europoje, dėmesį teikiant kairiosioms ir komunistinėms jėgoms, rašoma tyrime. Tai rodo ir „Kinijos pasitikėjimą apjungti užsienio politiką su ideologija ir aktyviai platinti jos suvokiamus savo politinės sistemos privalumus“.

Tačiau Baltijos šalys Kinijai kelia iššūkį, nes yra uždraudusios komunistų partijos ir komunistinius simbolius, tad partijų bendradarbiavimas yra labiau kontroversiškas ir sunkiau pasiekiamas, nei kitose regiono valstybėse.

„Vis dėlto, regiono save socialistinėmis laikančios partijos tikrai į Kiniją žvelgia pozityviau“, rašoma tyrime. Ypač išsiskiria Latvijos „Saskana“ (Santarvės) partija, kuri 2011 m. pasirašė bendaradarbiavimo memorandumą su Kinijos komunistų partija, nors tai nesukėlė reakcijos visuomenėje.

„Atrodo, kad Pekinas partijų diplomatijos vaidmeniui suteikė neproporcingai didelį vaidmenį kai kuriose Vidurio Rytų Europos valstybėse, siekiant užmegzti ryšius, kurie pergyventų vyriausybių koalicijas“, nurodo tyrėjai.

Taip Kinijos komunistų partija išbando savo partijų diplomatiją, kurios pamokas vėliau galėtų pritaikyti kitose pasaulio valstybėse.

Taip pat Kinijos valdžia skatina savo šalies regionų bendradarbiavimą su Europos valstybių sritimis ir savivaldybėmis.

„Apskritai, lokaliniai ryšiai yra Kinijos minkštosios galios pastangų dalis ir jie priskiriami viešajai diplomatijai“, pažymima tyrime. Šie ryšiai naudingi ir dėl to, kad dažnai nesulaukia tokio pasmerkimo, kaip santykiai valstybiniu lygiu. Patys Kinijos regionai stengiasi naudotis iniciatyvomis ir siekdami ekonominės naudos sau.

„Vidurio Europos šalys bendrai paėmus, nelaiko regioninių santykių politinių santykiu su Kinija dalimi, labiau akcentuojami ekonominiai ir kultūriniai ryšiai“, rašo tyrėjai.

„17+1“ formate tai pasireiškė vietos lyderių, merų susitikimais, atstovybių biurų steigimais, mugėmis, tiesioginių skrydžių įsteigimu, geležinkelių krovinių gabenimu, universitetų ryšių mezgimu, kultūrinių renginių organizavimu, konstatuoja ekspertai.

Regione plačiausiai tokius ryšius yra išplėtojusi Lenkija – tik 3 iš 16 regionu nebendradarbiauja su Kinija kokiu nors formatu.

Tuo tarpu Baltijos šalyse, dėl jų mažo dydžio, dažniausiai mezgamos miestų partnerystės, „kurios laikomos mažiau politiškai kontroversiškomis“. „17+1“ platforma prisidėjo prie tokių kontaktų intensyvėjimo, dažnesnių delegacijų vizito, nors tai susilaukia nedidelio visuomenės dėmesio.

Jaunieji lyderiai

„Atrodo, kad Kinijos tikslas yra kultyvuoti santykius su svarbiais politikos elitais ir užtikrinti ilgalaikį prokinišką požiūrį atitinkamose valstybėse“, rašo tyrėjai.

Taip pat Pekinas stengiasi ugdyti santykius su potencialiais būsimaisiais lyderiais per „Tiltas ateičiai“ (Bridge for the Future) ir „Jaunųjų politikos lyderių forumo“ (Young Political Leaders‘ Forum) programas. Pastaroji sudaro galimybę jauniems būsimiems lyderiams apsilankyti Kinijoje.

„Tiltą ateičiai“ koordinuoja ir remia „Visos Kinijos jaunimo federacija“, kurios vienas iš oficialių tikslų yra „aukštai iškėlus nešti patriotizmo ir socializmo vėliavas, apjungti ir mokyti jaunus žmones iš visų gyvenimo sričių ir skatinti jaunimą mokytis marksizmo-leninizmo“.

Lietuvoje informaciją apie jaunimui skirtus renginius platina Konfucijaus institutas, bet, kaip pažymi tyrėjai“, susidomėjimas dalyvavime yra mažas.

„Skaidrumo ir informacijos stygius, ypač susijęs su „Jaunųjų politikos lyderių forumu“ turėtų kelti susirūpinimą“, pažymi ekspertai. Anot jų, Baltijos valstybių atstovai dalyvavo „Tilto ateičiai“ stovyklose, bet „aktyvaus įsitraukimo ar institucinio bendradarbiavimo nebuvo“.

Sukėlė aliarmą Briuselyje

Nors Europos valstybės bando balansuoti santykius su Kinija, išlaikydamos savo ryšius su JAV, anot tyrėjų, esmingai svarbu, ar tai nekelia grėsmės ES vientisumui. Kinijos iniciatyvos regione „sukėlė aliarmą Briuselyje ir (Vakarų) Europos sostinėse, kad Kinija bando skaldyti ES“, bet Bendrija vis tiek yra svarbiausia ekonominė galia regione.

Tačiau regiono valstybėms pavyksta bendradarbiaujant su Kinija „17+1“ formate neišeiti už ES politikos ribų ir neaukoti savo interesų, konstatuoja tyrėjai. „2020 bus kritiniai metai ES–Kinijos ir Vidurio Rytų Europos–Kinijos santykiuose“, bet nereikėtų visko supaprastinti ir manyti, kad Kinija skaldo ES.

Ekspertai pataria ES labiau įtraukti Vidurio Rytų Europos valstybes į Bendrijos politikos Kinijos atžvilgiu formavimą, kad geriau būtų atstovaujami visų interesai.