Pasaulyje

2020.04.06 14:17

Vašingtonas koronaviruso akivaizdoje bando stiprinti Taivano statusą, o Pekinas jau perspėja

BNS2020.04.06 14:17

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija bando pasinaudoti dėl naujojo koronaviruso pandemijos atsiradusia galimybe paremti Taivano siekį sustiprinti savo tarptautinį statusą, nors šis klausimas daugelį metų kursti įtampą Vašingtono ir Pekino santykiuose.  

Virusas įnešė naujų aspektų į įtemptus JAV ir Kinijos santykius, kuriems smarkiai pakenkė prekybos karas ir piktos diskusijos dėl intelektinės nuosavybės, žmogaus teisių bei Kinijos politikos Honkonge ir Pietų Kinijos jūroje.

Bėgant dešimtmečiams JAV ir Kinijos nesutarimai Taivano klausimu tai sustiprėdavo, tai priblėsdavo, tačiau visai neišnyko ir plykstelėjo su nauja jėga, pasauliui stojus į kovą su eksponentiniu koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiaus augimu.

Virusui išplitus pasaulyje, amerikiečių pareigūnai ir įstatymų leidėjai ėmė pakaitomis pliekti Kiniją, kad ši nepateikė visos informacijos apie epidemiją, ir tuo pat metu girti Taivaną už jo reakciją į protrūkį.

D. Trumpo administracija spaudžia įtraukti Taivaną kaip atskirą subjektą į tarptautines organizacijas, tokias kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. Abi šios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį kovojant su koronaviruso pandemija.

Tačiau žvelgiant plačiau, Vašingtonas siekia atsverti nesenas Pekino diplomatines pergales prieš Taipėjų, įskaitant kelių mažų šalių sprendimą nutraukti diplomatinius ryšius su Taivanu.

Konkretūs žingsniai

Per pastarąsias dešimt dienų D. Trumpo administracija atvirai žengė bent du konkrečius žingsnius Taivanui paremti.

Kinija laiko 23 mln. gyventojų turint Taivaną savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, prireikus – jėga, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais. Visgi Taivanas oficialiai nėra paskelbęs nepriklausomybės.

Praėjusį ketvirtadienį Valstybės departamentas paskelbė organizavęs virtualią konferenciją, skirtą paremti „platesnį Taivano dalyvavimą tarptautinėje arenoje“.

Vos keliomis dienomis anksčiau, kovo 26-ąją, Baltieji rūmai paskelbė, kad prezidentas D. Trumpas pasirašė teisės aktą, reikalaujantį JAV siekti Taivano pripažinimo tarptautiniuose forumuose ir imtis neįvardijamų veiksmų prieš valstybes, „kenkiančias Taivano saugumui ir gerovei“.

Kovo 31 dieną vykusios konferencijos metu dalyviai „aptarė pastangas grąžinti Taivanui stebėtojo statusą Pasaulio sveikatos asamblėjoje, taip pat kitus būdus stiprinti veiksmų koordinavimą tarp Taivano ir Pasaulio sveikatos organizacijos“, nurodė Valstybės departamentas.

„Pasaulio valstybėms būtų naudinga geriau suprasti „Taivano modelį“, taip pat didelį indėlį ir įspūdingą patirtį, kuriais Taivanas – gyvybinga demokratija ir gėrio galia – dalijasi su pasaulio bendrija“, – pabrėžė Valstybės departamentas.

„Taivanas gali atlikti vaidmenį pasaulio sveikatos sistemoje ir turėtų būti Pasaulio sveikatos asamblėjos stebėtojas“, – po konferencijos rašė departamentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Kalbėdamas apie „Taivano modelį“, Valstybės departamentas turi galvoje griežtas priemones, kurių sala suskubo imtis koronaviruso plitimui sustabdyti. Nepaisant fakto, kad Taivanas yra gana arti žemyninis Kinijos, saloje iki šiol patvirtinti tik 373 koronavirusinės infekcijos atvejai, penki žmonės mirė. Be to, Taivanas paskelbė planuojantis neatlygintinai pasiųsti 7 mln. medicininių kaukių Europos šalims ir dar 2 mln. – Jungtinėms Valstijoms.

Kinija aiškiai parodė savo nepasitenkinimą dėl „dažnų JAV ir Taivano kontaktų pastarosiomis dienomis“ ir išjuokė Vašingtono pagyrimus Taipėjui.

„Regis, JAV standartai ne tokie ir aukšti, turint galvoje, kad Taivanas, paaukojęs 2 mln. kaukių, tapo demokratijos pavyzdžiu ir tikru JAV draugu“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

„Šiuo ypatingu laikotarpiu sveikintina bet kokia savitarpio pagalba ir parama. Visgi norėčiau priminti Jungtinėms Valstijoms ir Taivanui: jei kas nors mėgina pasinaudoti epidemija, kad pakenktų Kinijos svarbiausiems interesams, jiems derėtų būti atsargiems“, – kalbėjo ji.

Kritika PSO vadovybei

JAV įstatymų leidėjai, nuosekliai raginantys plėtoti santykius su Taivanu, visiškai palaiko D. Trumpo administracijos poziciją.

„Būtina iš naujo įvertinti PSO vadovybę, – sakė respublikonų senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas. – Dėl nuolatinio nuolaidžiavimo Kinijos komunistų partijai, pradedant koronaviruso grėsmės nuvertinimu ir baigiant sistemingu Taivano neįtraukimu, ji prarado pasitikėjimą, kuris būtinas, kad ji galėtų efektyviai veikti.“

Floridos senatorius respublikonas Marco Rubio išsakė panašią poziciją.

„Taivano atvira dvasia prasimuša, ir sala vėl padaro tai, kas, regis, ne jos galioje. Taivanas nusipelnė pagyrimų už pastangas apsaugoti piliečius ir padėti kitoms šalims per COVID-19 pandemiją“, – sakė jis.

Nieko keista, kad Taivanas, kuris tarptautinių organizacijų renginiuose seniai pristatomas arba yra priverstas prisistatyti kaip „Kinijos Taipėjus“, sveikino šiuos JAV žingsnius.

„Esame dėkingi Jungtinėms Valstijoms už nuolatinę paramą Taivano dalyvavimui tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip PSO, – naujienų agentūrai AP sakė Taivano diplomatinė atstovybė Ženevoje. – Visam pasauliui būtų naudinga, jeigu Taivanui būtų leista dalyvauti visuose PSO susitikimuose ir mechanizmuose.“

Ženevoje įsikūrusi PSO jau kurį laiką yra atsidūrusi keblioje padėtyje dėl Taivano, o jos darbuotojus užgriuvo nepatogūs klausimai šia tema, kuri pastarosiomis savaitėmis tapo dar aktualesnė. Susidūrusi su klausimu lavina, PSO praėjusią savaitę išplatino pareiškimą, kuriame nurodė atsižvelgianti į Taivano indėlį kovojant su koronavirusu.

„Taivano narystės Pasaulio sveikatos organizacijoje klausimas yra PSO valstybių narių, o ne PSO darbuotojų reikalas“, – rašoma pareiškime.

Kelios dienos iki Valstybės departamento organizuotos virtualios konferencijos Taivano klausimu prezidentas D. Trumpas pasirašė teisės aktą, kuriuo siekiama paremti Taivano tarptautinį autoritetą.

Kovo 26 dieną Baltieji rūmai paskelbė, kad D. Trumpas pasirašė 2109 metų Taivano sąjungininkų tarptautinės apsaugos ir stiprinimo iniciatyvos („Taiwan Allies International Protection and Enhancement Initiative“, TAIPEI) įstatymą, kuris įpareigoja JAV siekti Taivano pripažinimo tarptautinėje arenoje ir imtis neįvardijamų veiksmų prieš šalis, „kenkiančias Taivano saugumui ar gerovei“.

Šis teisės aktas visų pirma nukreiptas prieš šalis, kurios pastaraisiais mėnesiais nutraukė diplomatinius ryšius su Taipėjumi. Nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią taip pasielgė bent penkios šalys: Panama, Dominika, Salvadoras, Saliamono salos ir Kiribatis.

Tačiau abiejų partijų palaikomu teisės aktu taip pat siekiama užtikrinti Taivanui reikšmingesnį statusą ir kitose tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. Ši specializuotoji Jungtinių Tautų institucija nustato civilinės aviacijos tarptautines normas ir koordinuoja jos plėtrą. Taivanas nėra šios organizacijos narys.