Europos Sąjunga teigia, kad, plečiant pastangas kurti darbo vietas ir užtikrinti stabilumą, Afrikai bus reikalinga daugiau ginklų terorizmui stabdyti.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver originalus kūrinys.
„Mums reikia ginklų, mums reikia šautuvų, mums reikia didesnių karinių pajėgumų ir visa tai mes padėsime parūpinti savo draugams Afrikoje, nes jų saugumas yra mūsų saugumas,“ – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Jei nebus stabilumo, nebus ir augimo, nebus investicijų, nebus kuriamos darbo vietos,“ – kalbėjo jis, pridurdamas, kad sprendimą turi priimti Afrikos valstybės, tačiau ES yra pasiruošusi padėti.
Šiomis įžvalgomis J. Borrellis pasidalino ketvirtadienį (vasario 27 d.) viešėdamas Etiopijos sostinėje Adis Abeboje, kur visa 22 Europos komisarų kolegija susitiko su kolegomis iš Afrikos, kad užmegztų ar atnaujintų ryšius.
Europos Komisija ketina pristatyti savo Afrikos strategiją, o pirmininkė Ursula von der Leyen tikisi Afrikos indėlio.
Iš dalies šios derybos yra susijusios su saugumu ir taika, kuriuos abi pusės laiko vienu iš pagrindinių principų, nes tokiose vietose kaip Libija ar Sahelis įsiplieskę konfliktai tampa sunkiai kontroliuojami.

„Ypatingai svarbu sudaryti Afrikos Sąjungai ir jos valstybėms narėms galimybes ir sąlygas apsiginti,“ – sakė U. von der Leyen.
Sahelis – į pietus nuo Sacharos esantis Afrikos regionas yra tokio paties dydžio kaip Europa. Netrukus po Libijos žlugimo 2011 m. iš dalies dėl intensyvios NATO bombardavimo kampanijos šiame regione buvo dislokuota 4,5 tūkst. Prancūzijos karių.
Dėl Libijoje kilusių neramumų pagrindinis ginklų srautas pajudėjo link Malio, kuris savo ruožtu aprūpina sparčiausiai pasaulyje augantį islamistų vadovaujamą sukilėlių tinklą.
Su Al-Qaeda siejama islamistų grupuotė 2012 m. perėmė Timbuktu ir kitų Malio šiaurėje esančių miestų kontrolę. 2013 m. juos sustabdyti buvo pasiųstos Prancūzijos pajėgos.

Įstrigę barakuose
Tuo metu J. Borrellis skundėsi, jog ES dalyvavimas Sahelio reikaluose yra labai suvaržytas ir ribotas.
„Mūsų – Europos Sąjungos – misijos tėra treniruočių pobūdžio misijos, mes nedalyvaujame kovos misijose, nesame net taiką palaikančios misijos. Mes nesame mūšio lauke, mes esame barakuose. Mes esame tik Malyje ir Nigeryje, bet mūsų nėra Burkina Fase,“ – sakė jis.
ES užsienio politikos vadovas pastebėjo, kad Burkina Faso vyriausybė nebekontroliuoja maždaug 70 proc. šalies teritorijos, dėl konflikto namus buvo priversti palikti daugybė gyventojų, buvo uždaryta 14 tūkst. mokyklų.
Tąkart jis užsiminė apie vadinamąją Europos taikos priemonę (angl. European Peace Facility) – instrumentą, kuris, kritikų teigimu, gali dar labiau padidinti nestabilumą regione.

Ši priemonė pirmą kartą istorijoje suteiktų ES galimybę aprūpinti išorės šalis „partneres“ ir regionines karines operacijas ginklais ir amunicija.
Visą šią operaciją koordinuotų pats J. Borrellis, kuris, atrodo, yra nieko prieš pasinaudoti naujai įgytomis galiomis.
Kiti gi teigia, kad tokiu būdu nepavyks pasiekti sėkmingų rezultatų regione. Tarp jų ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų štabo vadas generolas François Lecointre.
„Niekuomet nepasieksime galutinės pergalės,“ – lapkričio pabaigoje sakė jis interviu Prancūzijos radijui.