Trečiadienį 23 Europos šalys Zagrebe pasirašė ketinimų protokolą dėl Europos žvalgybos koledžo įsteigimo, taip užbaigdamos žvalgybos agentūrų tinklo kontinente kūrimą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.
Po to įvyko vieša diskusija apie „žvalgybos bendradarbiavimą“, kurioje dalyvavo Europos žvalgybos bendruomenės atstovai ir sprendimų priėmėjai.
Dalyvaujant Kroatijos ministrui pirmininkui Andrejui Plenkovićiui, 23 šalių atstovai pasirašė dokumentą, apibrėžiantį Koledžo tikslus, veiklos sritį ir valdymą.
A. Plenkovićius paaiškino, kad Koledžas bus ne vien švietimo įstaiga, „bet ir tam tikras akademinės visuomenės, žiniasklaidos, ir kitų sričių atstovų tinklas“, kurio užduotis – ieškoti sprendimų kovoje su „įvairiomis šiuolaikinio pasaulio grėsmėmis, pirmiausia, Europoje.“
„Manau, kad tai yra labai gera bendradarbiavimo forma, kur kas atviresnė nei įprasta, teikiant tokias paslaugas,“ – sakė A. Plenkovićius.
Pirmasis tokio koledžo steigimo idėją iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, 2017 m. rugsėjį Sorbonoje skaitydamas pranešimą apie stipresnę Europą ir poreikį skatinti Europos suverenumą.
Savo kalboje E. Macronas užsiminė apie būtinybę įkurti kažką panašaus į Europos žvalgybos akademiją, kur ES žvalgybos bendruomenės dar labiau suartėtų per mokymus, švietimą ir keitimąsi patirtimi.
Šiuo metu Europos Tarybai pirmininkaujanti Kroatija buvo viena iš pagrindinių valstybių narių, palaikiusių šią iniciatyvą.
„Tai yra visiškai nauja bendradarbiavimo forma, o tai reiškia, kad ji nepakeis šiuo metu tarp ES valstybių narių ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, vykstančio operatyvinio bendradarbiavimo. Visgi mes norėtume šiek tiek daugiau skaidrumo ir pasitikėjimo,“ – sakė Kroatijos žvalgybos agentūros SOA direktorius Danielis Markicius.
Dokumento pasirašymas vainikuoja visus metus trukusias tarpvyriausybines pastangas, padėjusias išgryninti tris pagrindinius Koledžo tikslus:
– skatinti strateginį dialogą tarp Europos žvalgybos bendruomenių, suteikiant galimybes skirtingų tarnybų vadovams susiburti ir teminių seminarų metu palyginti savo patirtį neoperatyviniame lygmenyje;
– kreiptis į konkrečios šalies ar Europos sprendimų priėmėjus ir gyventojus, siekiant informuoti apie su žvalgyba susijusius iššūkius ir problemas;
– plėtoti akademinę refleksiją per leidinius ir specialios bendrą kultūrą kurti padedančios akademinės programos įgyvendinimą.
Protokolą pasirašė Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Nepasirašiusios ES šalys: Graikija, Lenkija, Slovakija, Bulgarija, Airija ir Liuksemburgas.
Lenkijos diplomatas EURACTIV sakė, kad Varšuva buvo „pakviesta (kaip ir kitos šalys narės).“
„Mes laikomės pragmatinio požiūrio: palauksime ir pažiūrėsime, kaip ši iniciatyva plėtosis,“ – sakė jis.
EURACTIV taip pat susisiekė su Graikijos ir Bulgarijos užsienio reikalų ministrais, tačiau iki šio straipsnio paskelbimo dienos atsakymo iš jų nesulaukė.
Buvęs Bulgarijos užsienio reikalų ministras Ivailo Kalfinas pakomentavo, kad „Bulgarija turėtų būti kur kas ambicingesnė, nes nori prisijungti prie Šengeno erdvės ir atsikratyti Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo. Visa tai atsiremia į galimybę dirbti su dideliu kiekiu įslaptintos informacijos. Atsiribojimas nuo šio proceso leidžia įtarti, kad trūksta užtikrintumo gebėjimais tvarkyti slaptą informaciją.“
Šiuo metu prie Europos išorės veiksmų tarnybos veikia Žvalgybos ir situacijų centras, kurio užduotis – teikti žvalgybos duomenis, analizę ir išankstinius perspėjimus ES Vyriausiajam įgaliotiniui, sprendimus priimančioms institucijoms ir valstybėms narėms.
