Pasaulyje

2020.02.20 16:17

Naujame BBC filme apie Holokausto neigimą – ir Generolo Vėtros istorija

LRT.lt2020.02.20 16:17

BBC2 kanalas pirmadienio vakarą transliavo dokumentinį filmą „Susiduriant su Holokausto neigimu kartu su Davidu Baddieliu“. Jame šis komediantas nagrinėja įvairias Holokausto neigimo formas skirtingose valstybėse ir lankosi Lietuvoje bei aptaria Jono Noreikos-Generolo Vėtros istoriją.

Filme atskleidžiama, kaip šiandien interneto pagalba plinta skirtingos Holokausto neigimo formos. Viena iš jų esą yra atsisakymas pripažinti tam tikrų svarbių žmonių, nacionalinių herojų galimai galimai padarytas blogybes ir, kaip teigiama, kolaboravimą su naciais

BBC filme užfiksuota kaip balandį buvo sudaužyta Vilniuje kabėjusi vienam iš partizaninio karo vadų Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pagerbti skirta memorialinė lenta. Tai sukėlė dalies žmonių pasipiktinimą, imtas persvarstyti pats generolo dalyvavimo Holokauste klausimas.

Šiame filme parodomas lentos sudaužymo epizodas, o dokumentinio filmo kūrėjas ir vedėjas D. Baddielis primena, jog Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje buvo sunaikinta 95 proc. žydų populiacijos. „Ir žinoma, kad naciams nebūtų pavykę to padaryti be lietuvių kolaboravimo“, – apibendrina D. Baddielis.

Anksčiau BBC buvo paskelbę publikaciją, kurioje buvo atspindėti Simono Wiesenthalio centro vadovo Effraimo Zuroffo kaltinimai Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui prisidėjus prie Holokausto ir kolaboravus su naciais. Tokius pačius kaltinimus tada kartojo ir Rusijos ambasada JAV.

Taip pat skaitykite

Filme toliau rodomi kadrai iš mitingo toje vietoje, kur buvo pakabinta memorialinė lenta ir teigiama, jog neseniai iškilę įrodymai leidžia teigti, kad generolas kolaboravo su naciais, pasirašydamas dokumentus, „nusiuntusius žydus į jų mirtį“.

Filme kalbinama Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (VU IF) istorikė dr. Akvilė Naudžiūnienė. Paklausta, kaip ji vertina J. Noreiką, mokslininkė atsako: „Jis suprato, kas ištinka žydus. Jis buvo viso to viduje. Jis turėjo suvokti, kas atsitiks žydams getuose. Laikau jį kolaborantu, žinoma.“

D. Baddielis kartu su istorike vyksta pas „besididžiuojanti nacionalistą“ Kęstutį Markevičių. Vyras pasakoja savo senelio partizano istoriją. Vedėjas sutinka, kad suprantant partizanų istoriją, priimti kaltinimus generolui yra sunku.

„Kęstučio užtikrintumas savimi kelia man nerimą“, – sako vedėjas, pridėdamas žinąs, kad karo metu buvo nužudyta apie 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Filmo vedėjas nusprendžia tęsti savo tyrimą dėl J. Noreikos ir internete teigia randantis „daugybę įrodymų, kad Noreika buvo kolaborantas“. Čia D. Baddielis remiasi generolo anūkės Silvios Foti pateiktais dokumentais ir aiškinimais. Tai, kad J. Noreika nusavintą žydų turtą išdalijo mokykloms ir ligoninėms esą neatperka jo kaltės.

Čikagoje gyvenanti S. Foti kaltina savo senelį neapykanta žydams ir kolaboravimu su naciais.

Taip pat skaitykite

Tokią lietuvių reakciją į J. Noreikos istoriją D. Baddielis laiko „Holokausto neigimo forma, bet tai susiję ir su sudėtinga šios šalies praeitimi“. Esą šiandien Lietuva, kaip ir daug kitų Vidurio Europos valstybių, stengiasi susigrąžinti savo istoriją, o kai kurie žmonės tai daro ją perrašydami.

Pats D. Baddielis teigia besididžiuojantis būdamas britu, nepaisant daugybės britų anksčiau padarytų nusikaltimų.

„Gal taip yra, nes esu kilęs iš senos kultūros, kuriai nereikėjo atstatyti savo istorijos. Bet atrodo, kad šalyse, kur istorijos atstatymas yra naujesnis, galvojama viskas arba nieko principu“, – svarsto vedėjas.

Taip pat skaitykite

Tai ne pirmas kartas, kai J. Noreikos istorija patenka į tarptautinės žiniasklaidos akiratį.

2018 m. Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti atminimo lentą, kabančią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos. Tada „The New York Times“ pirmajame dienraščio puslapyje publikuotame tekste šią istoriją pavadino išbandymu Lietuvai.

Pernai rugpjūtį leidinyje „Politico.eu“ pasirodė straipsnis, kuriame taip pat buvo aprašyta J. Noreikos istorija, remiantis minėtos S. Foti liudijimu ir surinktais duomenimis.

Taip pat skaitykite

Pernai rugsėjį JAV Valstybės departamento pasiuntinės Holokausto klausimais Cherrie Daniels teigimu, daugybė lietuvių didvyrių pavertė Lietuvą demokratine šalimi, tačiau, kaip ji sako, „kiekviena valstybė turi savų tamsių momentų“. Nors konkrečių pavardžių Ch. Daniels neminėjo.

Sausio gale „Euronews“ taip pat publikavo straipsnį, kuriame buvo nagrinėjamas Holokausto „perrašymas“ Lietuvoje. Čia į kolaboravimu su naciais buvo apkaltinti šiandien esą heroizuojami didvyriai.

Taip pat skaitykite