Pasaulyje

2020.01.08 22:03

Karybos ekspertas sako, kad Irano ataka leidžia svarstyti apie įtampos sumažinimą

„Europos Sąjungos ir Irano pozicija su ribotu atsaku rodo, kad elgiamasi labai atsakingai ir yra reali deeskalacijos galimybė“, – reaguodamas į Irano išpuolį prieš dvi Jungtinių Valstijų (JAV) karines bazes Irake, LRT RADIJUI komentuoja Vilniaus universiteto dėstytojas, karo istorijos tyrėjas ir buvęs kariškis Kęstutis Kilinskas.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigia, kad Irake esantys šalies kariai – saugūs. Šis pranešimas paviešintas po to, kai Al Asade ir Irbilyje Irano pajėgos raketomis apšaudė dvi karines bazes, kuriose dislokuoti JAV vadovaujamos koalicijos kariai. Apie aukas pranešimų nėra, o Teheranas patvirtino, kad tai buvo atsakas į generolo Kasemo Soleimanio žūdį.

„Šiuo metu svarbiausias karių saugumo klausimas – tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų požiūriu. Daroma viskas, kad saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

R. Karoblis pridūrė, kad vienašalio karių atitraukimo KAM nesiūlo. Anot K. Kilinsko, toks žingsnis logiškas, esą Lietuva laikosi įsipareigojimų JAV.

„Lietuva nekeičia pozicijos JAV sąjungininkų atžvilgiu, kuri atrodo svarbi Rusijos atgrasymui. Sunku pasakyti, ką nutars sąjungininkai. Situacija Irake įtempta, kur Iranas atsakė raketų smūgiais į JAV karines bazes. Šie smūgiai reiškia du dalykus: viena, kad Iranas saugo regioninės galios įvaizdį, antra, nori patenkinti tam tikrą Irano visuomenės spaudimą dėl keršto.

Raketos buvo atakuotos netoli Irano sienos, kurdų kontroliuojamose teritorijose, kas rodo, kad vis dėlto nebuvo išdrįsta smūgiuoti į karines bazes, esančias Saudo Arabijoje ar Izraelyje. Man atrodo, kad ši ataka reiškia atsaką dėl visuomenės ir linkstama link deeskalacijos. Atsakymas ribotas“, – aiškina karo istorijos tyrėjas.

Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šalis karo nenori, bet ginsis nuo bet kokios agresijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pranešė, jog vertinama bazėms padaryta žala, bet viskas esą „yra gerai".

Paklaustas, kokia karo tarp Irano ir JAV tikimybė, K. Kilinskas sako, kad reikėtų žiūrėti, ar JAV atsakys ir prasidės platesnis konfliktas, ar bus einama link jo deeskalacijos.

„Europos Sąjungos ir Irano pozicija su ribotu atsaku rodo, kad elgiamasi labai atsakingai ir yra reali deeskalacijos galimybė“, – aiškina jis.

Pastarieji įvykiai, anot K. Kilinsko, yra karo Irake 2003-iaisiais tąsa, kuomet JAV neturėjo aiškių planų dėl Irako valstybės atstatymo.

„Dėl komplikuoto proceso strategijos nenuoseklumo Irako valstybė buvo destabilizuota, sukurtos politinės institucijos nebuvo pakankamai stiprios ir iš principo įsigalėjo grupuotės, susijusios su Iranu. [...] Galiausiai destabilizacija išvirto į Islamo valstybę, kurią visi iš esmės ėmė atakuoti.

Dabar šis klausimas išspręstas ir Iranas pradeda rodyti ambicijas, mėgindamas didinti įtaką Artimuosiuose Rytuose. Čia, mano manymu, yra pats svarbiausias žaidimas. JAV, reaguodama į išpuolius prie karinės bazės, atsakė nukaudama Irano politinį lyderį. [...] Jis buvo nukautas kaip strateginis žaidėjas, siunčiant žinutę, esą „mes žinome, ką jūs veikiate, žinome jūsų galios ribas ir dabar simboliškai smūgiuojame“, – komentuoja K. Kilinskas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.