Įvažiuoti į bet kurią iš Europos Sąjungos šalių draudusi sankcija Aliaksandrui Lukašenkai nebegalioja nuo 2016-ųjų vasario, tačiau Baltarusijos prezidentas kojos į nė vieną Bendrijos valstybę vis dar neįkėlė. Ryga gali tapti pirmąja Baltarusijos lyderį vėl priimsiančia sostine.
Penktadienį susitikęs su Latvijos užsienio reikalų ministru A. Lukašenka džiaugėsi gerais santykiais su šiaurine kaimyne ir pabrėžė matantis galimybes dar glaudesniam bendradarbiavimui. Jis leido suprasti, kad ir pats svarsto atvykti į Latviją.
„Ryga – labai gražus miestas. Deja, tų grožybių aš nestebėjau, bet žmonės, kurie ten pabuvoja, aikčioja. Manau, kad artimiausioje ateityje aš taip pat pamatysiu šiuolaikinę Rygą“, – sakė A. Lukašenka, pridūręs, kad kažkuriuo metu „būtinai su malonumu atvyks“.
Tuo tarpu Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičius teigė, kad jo šalis „labai vertintų, jeigu jūs (A. Lukašenka – red. past.) sugebėtumėte atvykti į Latviją, aptarti bendradarbiavimą“.
Baltarusijos prezidentas praėjusiais metais kviestas į Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Paryžiuje, bet jame nepasirodė, šiemet sulaukė kvietimo į Briuselį dalyvauti Rytų Partnerystės programos dešimtmečio renginiuose, tačiau šalį čia atstovavo užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. Neaišku, ar A. Lukašenka rugsėjo 1-ąją atvyks į Varšuvą, kurioje bus prisiminta Antrojo pasaulinio karo pradžia ir, tikimasi, dalyvaus ne vienas didžiųjų pasaulio šalių lyderis.
„Belsat“ taip pat priduria, kad A. Lukašenka svarsto dar šiemet apsilankyti Austrijoje, pasak televizijos šaltinių, šio vizito parengiamieji darbai jau vyksta.
Pakartojo perspėjimą Lietuvai
Kaip rašo „Belsat“, pastarojo susitikimo su Latvijos diplomatijos vadovu pagrindine tema buvo prekyba. Pasak A. Lukašenkos, šiuo metu 600 mln. dolerių per metus siekianti abiejų šalių prekybos apimtis yra per maža, turint omenyje potencialą.
Apie tai, kad Baltarusija planuoja padidinti krovinių gabenimą per Latvijos uostus dar šį mėnesį pranešė šalies diplomatinės atstovybės Rygoje vadovas Vasilijus Markovičius. Tai – ekonomiškai svarbus klausimas Lietuvai, mat ji yra tranzitinė šalis Baltarusijos kroviniams, pavyzdžiui, trąšoms. Tačiau Lietuva diplomatinėmis priemonėmis spaudžia Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės, yra įsipareigojusi nepirkti joje pagaminsimos elektros ir ragina taip pat elgtis ir kitas ES šalis.
Latvijos pozicija – ne tokia kategoriška, nors prieš savaitę naujasis šalies prezidentas Egilas Levitas pareiškė, kad jo šalies prioritetas – saugumas, ir jei šis nebus užtikrintas, apie prekybą kalbėti nereikėtų.
Anksčiau pats A. Lukašenka yra sakęs, kad „jeigu Lietuva nenoris su mumis bendradarbiauti, reikia susitelkti Latvijos atžvilgiu“.
Šįkart, konkrečiai neįvardydamas, Baltarusijos prezidentas kalbėjo apie tai, kad politika neturėtų užgožti prekybos. „Tačiau jeigu kažkurios šalys mūsų nesupranta ir nepriima šitame plane, ir tai veikia Baltarusijos ekonomiką, žinoma, ieškosime geresnių variantų“, – sakė jis.
