Lenkijos kunigų seksualinių nusikaltimų skandalas įtraukė ir Lietuvoje apdovanotą kardinolą Henryką Gulbinowiczių. Jis kaltinamas Vroclavo vyskupijoje dangstęs dėl pedofilijos nuteistą kunigą bei pats galimai padaręs seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Lietuvos institucijos patvirtino kol kas nesvarstančios apdovanojimų atimti.
H. Gulbinowiczius 1923 m. gimė Šukiškėse, mokėsi ir studijavo Vilniuje, o po karo išvyko į Lenkiją. Jam suteiktas 14 miestų, regionų, tarp jų ir Vilniaus rajono, garbės piliečio titulas.
Lietuvos kultūros ministerija H. Gulbinowicziui 2013 metais įteikė ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ „už kultūrų dialogo stiprinimą, tautinės ir religinės santarvės puoselėjimą, visuomenės brandos ir humanistinių vertybių ugdymą“.
Kaltinimai dangstymu
Pavasarį Lenkijoje kilo kunigų pedofilijos skandalui, kurį paskatino „Youtube“ platformoje paskelbtas ir 22 mln. kartų jau peržiūrėtas brolių Tomaszo ir Mareko Siekelskių filmas „Tik niekam nesakyk“ (Tylko nie mow nikomu).
Taip pat skaitykite
Filme, tarp kitų istorijų, atpasakojami ir už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą nuteisto kunigo Pawelo Kania nusikaltimai.
Pagalbos patyrusiems seksualinį išnaudojimą organizacija „Nebijok“ apkaltino du aukšto rango Vroclavo dvasininkus – kardinolą H. Gulbinowiczių ir arkivyskupą Marianą Golębiewskį, vadovavusius Vroclavo arkivyskupijai, dangsčius P. Kania seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
Organizacija teigia, jog H. Gulbinowiczius ir M. Golębiewskis pirmą kartą apie P. Kania nusikaltimus sužinojo dar 2005 metais, bet jį dangstydami perkėlė dirbti į kitą parapiją, o tyrimas nebuvo pradėtas, rašo „Wyborcza.pl“. Vroclavo kurija tokius kaltinimus neigia.
2005 m. P. Kania buvo sulaikytas policijos siūlantis už 100 zlotų trims nepilnamečiams santykiauti. Liudininkų teigimu, apie šį įvykį buvo pranešta tuomečiam arkivyskupui M. Golębiewskiui, bet jokių veiksmų imtasi nebuvo.
Vėliau policija pas jį aptiko nepilnamečių pornografinės medžiagos, todėl kunigas buvo nušalintas ir „įkalintas į pensiją išėjusių kunigų namuose“, už jį laiduojant H. Gulbinowicziui, rašo „Wyborcza.pl“.
Tada P. Kania buvo perkeltas dirbti į kitas parapijas, kur seksualiai išnaudojo mažamečius. 2012 metais policija kunigą aptiko viešbučio kambaryje su nepilnamečiu, o seksualinį išnaudojimą jis buvo užfiksavęs video juostoje. 2015 metais kunigas buvo nuteistas 7 metams nelaisvės.
Nuteistasis P. Kania visą laiką liko kunigu. „Nebijok“ surinktus įrodymus perdavė popiežiui Pranciškui.
Aktyvistai Lenkijoje ragino pasirašyti peticiją, kuri skatino Vroclavo miesto savivaldybę atimti garbės piliečio titulą iš kard. H. Gulbinovičiaus. To siekė Žemesniosios Silezijos moterų kongresas, tačiau liepos pradžioje peticija buvo atmesta ir dvasininkas išsaugojo garbės titulą. Prieš peticiją balsavo visi Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos atstovai.
Asmeninis kaltinimas
Po filmo pasirodymo, kardinolą H. Gulbinowiczių seksualiniu išnaudojimu apkaltino Przemyslawas Kowalczykas, kurio literatūrinis pseudonimas Karolis Chumas. „Man buvo 15, kai jis atėjo į mano kambarį ir mane lietė“, – leidiniui „Wyborcza.pl“ sakė vyras atpasakodamas 1989 m. įvykius.
Užaugęs problemiškoje šeimoje, dar būdamas 14-mečiu P. Kowalczykas suprato esantis homoseksualiu. Siekdamas gyventi toliau nuo šeimos problemų, jis tapo klieriku Legnicos pranciškonų seminarijoje. 1989 m. sausio 7 dieną jam paskambino į namus ir nurodė nugabenti laišką iš Vroclavo kurijos į seminariją, kurioje patarnaudavo.
„Kai atvykau, turėjau ilgai laukti. Apie 21 val. man galų gale pasakė, kad siuntinys dar neparuoštas. Pasakiau, kad grįšiu namo, nes gyvenu Vroclave. Tačiau man pasiūlė likti, sakė, kad tai nesukels problemų, nes yra laisvas kambarys“, – prisiminimais dalijosi vyras. P. Kowalczyko teigimu, būtent tą vakarą į jo kambarį atėjo H. Gulbinowiczius.
Vaikinas apie šį įvykį niekam neprasitarė, tačiau praėjus mėnesiui iš seminarijos pabėgo, rašo „Wyborcza.pl“.
Šiandien buvusioje seminarijoje veikia katalikiška mokykla, kuriai vadovauja pranciškonas Juzefas Szaniecas, kuris tada esą ir paskambino 15-mečiui berniukui, kad jį nusiųstų į Vroclavo kuriją. P. Kowalczykas teigia, jog J. Szaniecas žinojo, koks likimas laukia berniuko ir viskas buvo suplanuota iš anksto.
„Tikiu, kad Szaniecas buvo susitaręs su Gulbinowicziumi siųsti šiam berniukus. Tad nenuostabu, kad jis šiandien viską neigia“, – sakė vyras.
Pats J. Szaniecas leidiniui „Wyborcza.pl“ neigė, kad mokykloje kada nors studijavo berniukas vardu Przemyslawas Kowalczykas.
Vėliau P. Kowalczykas bandė nusižudyti, o apie savo išgyvenimus 1997 metais papasakojo leidiniui „Inaczej“. Tada H. Gulbinowiczius jau buvo vienintelis kardinolas Vroclavo arkivyskupijoje, bet straipsnis nepatraukė visuomenės dėmesio. Vėliau P. Kowalczykas teigė manęs, kad kardinolas yra miręs ir tik išgirdęs, kad H. Gulbinowiczius švenčia 95-ąjį gimtadienį, vyras nusprendė dar kartą viešai prabilti apie savo patirtį.
P. Kowalczykas teigia manantis, kad nevienintelis nukentėjo nuo H. Gulbinowicziaus.
Kai Lenkijos spaudoje pasirodė ši publikacija, mokykla pripažino, jog 1989–1990 metais joje mokėsi Przemyslawas Kowalczykas, tačiau išplatintame pranešime neigiama, jog J. Szanieckas siuntė mokinius pas kardinolą. Dėl publikacijos J. Szaniecas buvo pašalintas iš pareigų, o mokyklos vadovybė pradėjo tyrimą.
„Dalis žmonių mane kaltina melu, sako, kad noriu sunaikinti Bažnyčią ar politikuoju. Tačiau aš nesu politikas ir kovoju ne su Bažnyčia, o su konkretaus žmogaus darbais. Turiu du tikslus: noriu, kad kardinolas Gulbinowiczius prieš mirtį sužinotų, jog žmonės žino, ką jis padarė. Noriu, kad jis iškeliautų gėdoje, o ne kaip legenda. Antra, noriu padrąsinti kitas aukas“, – leidiniui „Wyborcza.pl“ sakė vyras.
P. Kowalczykas dėl patirto išnaudojimo kreipėsi į teismą.
Vilniaus rajono savivaldybė portalui LRT.lt atsiųstame pranešime nurodė, jog neturi informacijos „nepalankios kunigo kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus reputacijai“, todėl iš jo „šiuo metu nesvarsto galimybės atimti garbės piliečio vardo“.
Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič portalui LRT.lt patvirtino, jog ministerija yra susipažinusi su pareikštais klausimais, bet šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl galimo apdovanojimo atšaukimo. „Laukiame teisinio proceso proceso Lenkijoje išvadų“, – teigiama atsiųstame paaiškinime.
