Lenkijoje įsiplieskė pedofilijos skandalas, kurio centre – kunigai. Katalikiškos šalies visuomenė pasipiktino, nes dokumentinis filmas atskleidė dvasininkų lytinių nusikaltimų mastus ir pastangas juos slėpti. Tai gali smarkiai paveikti šalies politinį gyvenimą, kur dominuoja konservatyvi „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partija, palaikanti glaudžius ryšius su Katalikų Bažnyčia.
Dviejų valandų ilgio dokumentinis filmas „Tik niekam nesakyk“ („Tylko nie mow nikomu“) buvo sukurtas naudojantis sutelktiniu finansavimu internetinėje platformoje. Filmo pavadinimas atspindi nusikaltėlių nurodymus aukoms neatskleisti šių nutikimų niekam, net ir išpažinčių metu dvasininkams.
Brolių Tomaszo ir Mareko Siekielskių sukurtas filmas gegužės 11 dieną buvo patalpintas platformoje „Youtube“. Iki šios dienos jis buvo peržiūrėtas daugiau kaip 21 mln. kartų. Aukšiausiasis Lenkijos dvasininkas (primas) arkivyskupas Wojciechas Polakas dėkojo filmo režisieriams už jų „drąsą“ ir pažadėjo siekti, kad nukentėję žmonės sulauktų tinkamos pagalbos.
„Atsiprašau už visas žaizdas, padarytas Bažnyčios žmonių“, – išplatintame pranešime, kurį cituoja BNS, teigė arkivyskupas W. Polakas.
Pastangos susitvarkyti
Dokumentiniame filme yra rodomi paslėpta kamera filmuoti pokalbiai, kuriuose seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius prisipažįstantys padarę kunigai kalba retušavus jų veidus. Jie atsiprašo, užsimena apie finansines kompensacijas. Dalis kunigų teigia, jog jų nusikaltimai buvo „velnio darbas“, o vienas apkaltintas dvasininkas po filmo pasirodymo pasiprašė būti pašalintas iš kunigystės.
Prievartą patyrę suaugę lenkai juostoje stoja akis į akį su juos išnaudojusiais kunigais, kalba apie tai, ką jiems teko iškęsti ir kaip tai paveikė jų tolesnį gyvenimą.
Šv. Sosto nuncijus Lenkijoje, arkivyskupas Salvatore Pennachio taip pat išreiškė asmeninį atsiprašymą bei perdavė popiežiaus Pranciškaus solidarumą žmonėms, tapusiems išnaudojimo aukomis.
„Popiežius yra itin susirūpinęs, mes reiškiame užuojautą ir solidarumą“, – sakė jis.
Tačiau skandalo pradžioje kai kurie aukšto rango Lenkijos dvasininkai nerodė susidomėjimo šiuo filmu ir apskritai problema. Praėjus dviem dienoms po juostos pasirodymo, Gdansko arkivyskupas Leszekas Slawojus Glodzas sakė, kad „turi geresnių užsiėmimų, nei žiūrėti filmą“, pranešė „The New York Times“.
Anot leidinio, Lenkijos jėzuitų kunigas Jacekas Prusakas pareiškė, kad „bažnyčia yra namai vilkams su kunigų sutanomis“.
Lenkijos Katalikų Bažnyčia stengiasi pati susitvarkyti su dvasininkų seksualinio smurto problema. Kovo mėnesį Lenkijos Bažnyčios skelbti duomenys iš 10 tūkst. šalies parapijų atskleidžia, jog 1990–2018 m. buvo užfiksuoti 382 dvasininkai, kurie išnaudojo 625 nepilnametes aukas, iš kurių 200 buvo jaunesni kaip 15-os.
Už vaikų ir jaunimo apsaugą atsakingas Lenkijos Bažnyčios darbuotojas tada pareiškė, jog tai „tėra ledkalnio viršūnė“.
Juostoje „Tik niekam nesakyk“ pasakojama, jog seksualine prievarta apkaltinti kunigai buvo perkelinėjami į kitas parapijas, kur galėjo tęsti savo pareigą ir dirbti su vaikais net ir po apkaltinamųjų teismų nuosprendžių, nors dažniausiai tokie atvejai nepasiekdavo teisėsaugos.
Vienas iš filme atskleidžiamų nusikaltimus dariusių kunigų – Franciszekas Cybula, kuris 1980–1985 metais buvo „Solidarumo“ vadovo Lecho Walęsos dvasininkas. „Esu toks nustebęs, jog man trūksta žodžių. Jei aš, kaip katalikas, būčiau žinojęs, ar būčiau leidęs vykti tokiems dalykams? Nė už ką“, – buvusį Lenkijos prezidentą L. Walęsą cituoja „The New York Times“.
Vasario mėnesį protestuotojai nugriovė paminklą, skirtą vienam „Solidarumo“ lyderiui kunigui Henrykui Jankowskiui, kuris 2005 metais buvo apkaltintas seksualiniu smurtu prieš nepilnamečius.
Lenkijos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimus dėl filme minimų nusikaltimų.
Politiniai sukrėtimai
Tai ne pirmas kartas, kai kinas sukrečia Lenkijos Katalikų Bažnyčią. Praėjusiais metais sukurtas filmas „Kleras“, rodytas ir „Kino pavasaryje“, pasakojo apie Lenkijos dvasininkų korupciją ir pedofilijos nusikaltimus. Jis sukėlė milžinišką pasipiktinimą Lenkijoje ir kai kuriose kitose katalikiškose valstybėse.
Kai pasirodė minėta ataskaita apie seksualinius nusikaltimus Lenkijos Katalikų Bažnyčioje, šalies liberalūs ir kairieji politikai ėmė kritikuoti dvasininkus nusikaltimų dangstymu, tačiau konservatyvūs lenkai į šią problemą žiūri atsargiau.
„Buvimas lenku yra neišvengiamai susijęs su buvimu kataliku. Todėl lenkai visada į Bažnyčios nuodėmes žiūri rezervuotai“, – leidiniui „Kafkadesk“ sakė Varšuvos universiteto sociologas Ireneuszas Krzeminskis.
Vis dėl to, skandalas neišvengė politikų dėmesio, artėjant dvejiems svarbiems rinkimams. PiS partijos vadovas, laikomas tikruoju Lenkijos politikos dirigentu, Jaroslawas Kaczynskis, jau pažadėjo sugriežtinti bausmes už pedofilijos nusikaltimus.
„Tie, kam buvo patikėta rūpintis vaikais, bus itin griežtai baudžiami (už lytinę prievartą). Tai, žinoma, taikytina kunigams ir visiems, įskaitant... gerai žinomas garsenybes“, – J. Kaczynskio žodžius Lenkijos žiniasklaidai citavo agentūra BNS.
Dabar Lenkijoje už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius gali grėsti laisvės atėmimas iki 12 metų, o pakeitus įstatymus, būtų galima skirti bausmę iki 30 metų nelaisvės. Šis įstatymas būtų taikomas ir kunigams, o pavojingiausi nusikaltėliai galėtų būti nuteisti ir kalėjimu iki gyvos galvos.
„Kankinimas, pedofilija buvo baudžiami per švelniai. Kiekvienas degeneratiškas, šlykštus, žiaurus nusikaltimas, socialinis elgesys ir, žinoma, ypač pedofilija, bus dar labiau stigmatizuojami“, – pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, neminėdamas nei skandalą sukėlusio filmo, nei Katalikų Bažnyčios.
Ekspertai mano, kad Lenkijos Katalikų Bažnyčią purtantys skandalai gali susilpninti valdančiųjų populiarumą. Tai jiems smarkiai atsilieptų per netrukus vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą bei rudenį vyksiančius nacionalinius rinkimus.
„PiS nenori kalbėti apie Katalikų Bažnyčią šiame kontekste, nes Bažnyčia bendradarbiauja su partija. Daug kunigų išreiškia paramą valdantiesiems Mišių metu, taigi PiS nenori pakenkti Bažnyčiai“, – leidiniui „European Views“ sakė Varšuvos universiteto politikos mokslininkė Anna Materska-Sosnowska.
Trečiadienį Lenkijos aukščiausiame teisme sprendžiama apeliacinė byla, kuria viena Katalikų Bažnyčios šaka siekia paneigti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 1 mln. zlotų (230 tūkst. eurų) kompensaciją moteriai, patyrusiai kunigo lytinę prievartą, kai jai buvo 13-a.
Pasikartojanti problema
Pastaruoju metu pasaulyje į viešumą iškyla vis nauji kunigų seksualinių nusikaltimų atvejai, todėl popiežius Pranciškus šiai problemai ėmė skirti itin didelį dėmesį. Metų pradžioje surengtame aukšto lygio dvasininkų susirinkime Vatikane, kuris skirtas seksualiniams dvasininkų nusikaltimams prieš nepilnamečius, pontifikas tokius atvejus prilygino „žmonių aukojimui“, anksčiau paplitusiam pagoniškuose kraštuose.
Bažnyčios vadovas nurodė griežtai ištirti visus metamus įtarimus ir kaltinimus. Žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo atvejis, kai vasario pabaigoje buvęs Vatikano iždininkas Australijos kardinolas Georgas Pellas teisme buvo pripažintas kaltu dėl seksualinio nepilnamečių išnaudojimo.
Su Katalikų Bažnyčia susijusiuose seksualinio išnaudojimo skandaluose dažnai pasikartoja bandymai slėpti netinkamą kunigų elgesį juos perkeliant į kitas parapijas, kaip tai buvo daroma ir Lenkijoje.
Siekiant ištirti filme atpasakojamus įvykius, Šv. Sostas į Lenkiją pasiuntė Maltos arkivyskupą Charlesą Scicluną, kuris laikomas vienu geriausių ekspertų tiriant kunigų pedofilijos ir seksualinio išnaudojimo bylas. Jis vadovavo atskleidžiant seksualinės prievartos atvejus Čilės Katalikų Bažnyčioje ir taip paskatino kelių vyskupų atsistatydinimą.
Manoma, jog po tyrimo ir susitikimo su C. Sciclunu, gali atsistatydinti ir nemažai aukšto rango Lenkijos Katalikų Bažnyčios dvasininkų.
