Pasaulyje

2019.07.02 16:51

Per gaisrą Rusijos povandeniniame aparate žuvo 14 žmonių

atnaujinta 18.42
LRT.lt, BNS2019.07.02 16:51

Antradienį Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad per nelaimingą atsitikimą žuvo 14 povandeninio aparato jūreivių. Šie, kaip teigiama, neišgyveno apsinuodiję degiosiomis medžiagomis. Visgi anot RBK šaltinių, nelaimė įvyko atominiame povandeniniame laive „Losharik AS-12“.

Pasak pirminės informacijos, 14 žmonių žuvo per gaisrą Rusijos Kariniam jūrų laivynui priklausančiame giliavandeniame aparate, kuriuo vykdomi moksliniai tyrinėjimai.

Gaisras įvyko pirmadienį Rusijos teritoriniuose vandenyse. Šiuo metu jis jau ištrauktas ir yra Severomorsko karinėje jūrų bazėje.

„Liepos 1-ąją Rusijos teritoriniuose vandenyse mokslo tyrimų giluminio nardymo aparate, skirtame tirti pasaulinio vandenyno priedugnės zoną dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų interesų, vykdant biometrinius matavimus kilo gaisras. Keturiolika jūreivių povandenininkų žuvo apsinuodiję degimo produktais“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad šis nardymo aparatas yra Severomorsko karinėje jūrų bazėje šiaurinėje Murmansko srityje. Ji yra pagrindinė Rusijos šiaurės laivyno bazė.

Pranešime sakoma, kad gaisras buvo užgesintas pasiaukojamomis įgulos pastangomis.

Aparato tipas, pavadinimas ir gaisro priežastis nebuvo įvardyti.

Laikraštis RBK, remdamasis neįvardytu šaltiniu teisėsaugos tarnybose, sakė, kad nelaimė pirmadienį apie 20 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku įvyko iš atominio povandeninio laivo paleidžiamame aparate AS-12, dar žinomame kaip „Lošarik“ ir kad žuvo visa jo įgula. Leidinys pridūrė, kad patikslintoje informacijoje minimas aparatas AS-31.

Laikraštis „Novaja gazeta“ savo ruožtu citavo šaltinius, sakiusius, kad gaisras kilo AS-12 ir kad žuvo visi 25 jo įgulą sudarantys karininkai.

„Įvykio priežastys tiriamos. Tyrimą vykdo Karinių jūrų pajėgų vyriausiasis vadas“, – pažymėjo Gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nepaskelbė jokio viešo pareiškimo dėl šios nelaimės.

Vienas karybos ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP nemanąs, kad gaisras kilo vykdant mokslinius tyrimus.

„Paprastai tai būna priedanga įvairiems darbams, vykdomiems jūros dugne“, pavyzdžiui, klojant kabelius, sakė ekspertas.

Naujausias incidentas pagal aukų skaičių yra didžiausias Rusijos karinėse jūrų pajėgose nuo 2008 metų, kai 20 žmonių žuvo „Nerpa“ klasės atominiame povandeniniame laive bandymų metu atsitiktinai įsijungus priešgaisrinei sistemai.

2011 metais kilo gaisras viename didžiausių Rusijos povandeninių laivų, kai jis buvo remontuojamas vienoje Murmansko srities bazėje.

Vėliau buvo pranešta, kad tuo metu šis povandeninis laivas buvo apginkluotas didelio nuotolio branduolinėmis raketomis.

Didžiausias Rusijoje karinių jūrų pajėgų incidentas nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo įvyko 2000 metų rugpjūčio 12-ąją, kai per karines pratybas Barenco jūroje sprogo ir nuskendo atominis povandeninis laivas „Kursk“. Tąsyk žuvo visi 1187 jo įgulos narių.

Ši tragedija atgaivino prisiminimus apie 2000 metų rugpjūtį įvykusią daug didesnio masto katastrofą, kai per karinio laivyno pratybas nuskendus atominiam povandeniniam laivui „Kursk“ žuvo visi 118 jo įgulos narių.

Tyrėjai nustatė, kad sprogo viena iš „Kursk“ torpedų, detonavusi visas kitas.

V. Putinas, po šios katastrofos kelias dienas tęsė atostogas ir buvo griežtai kritikuojamas dėl savo pasyvaus atsako.

Be to, Maskva kontroversiškai atmetė užsienio pagalbą organizuojant nuskendusiame laive galėjusių likti gyvų jūreivių gelbėjimo pastangas.