Šią paskutinę metų naktį gali įvykti stebuklas. Kai kur galbūt pasnigs. Net jeigu taip nutiktų, tai nepakeistų ryškaus 2024-ųjų fakto. Šie metai buvo šilčiausi. Lietuvoje ir ne tik joje. Per visą istoriją.
Vasara tapo ilga ir karšta, atėjo anksčiau ir vėliau išėjo. Žiemos, su jos sekinančiu šildymo sezonu, užverstais keliais, gali iš viso nebelikti. Taip gerai kaip dabar, dar niekad negyvenome? Gal šitą, ekonomistų pamėgtą, perkamosios galios šventei taikomą frazę, jau galima išplėsti? Kalėdos, nors labiau primena Velykas, dėl to gi neišnyks.
Paleisdami prabėgusį laiką tradiciškai skaičiuojame svarbiausius įvykius. Mūsų visų, bendrus, asmeninius. Kai kurie jų iššauna garsiai, bet tuščiai, nepalikdami žymės. Kartais blyksteli it kometa ir pranyksta. Būna ir tokių, kurie sėlina tyliai, nepastebimi, bet žymi didelį pokytį. Kaip tie du vidutiniai laipsniai papildomos šilumos.
Jau netrukus, kitų metų pradžioje, Lietuva paliks posovietinę elektros energetikos sistemą. Šis strateginis tyliai sukurtas pokytis - fundamentalus šių metų darbas. Įvykis, kuris keičia kryptį, žymi istorinį lūžį.
Bet dažniau tektų skaičiuoti efektingus vienadienius fejerverkus arba pokyčius, kurie neįvyko.
Vienoje apklausų reikšmingiausiu besibaigiančių metų ekonomikos įvykiu pripažintas aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ pareiškimas apie stabdomus milžiniškus projektus. It perkūnas iš giedro dangaus trenkę žodžiai supurtė porinkiminę Lietuvos padangę. Tarsi pabudus iš letargo miego atrasta – biurokratizmas žlugdo lyg besotė plėšikų gauja. Nepaisant jam pažadėtos giljotinos.
Taip ir pripratome prie smurto puotos ir karo savo pašonėje. Kaip prie žiemos be sniego. Nei didelių vilčių, nei sekinančios baimės. Anos rūšies lavonu paverstos teritorijos mainais į „taiką“? Kas atrodė neįmanoma šį sausį, norma tampa gruodį.
Pokytis, kuris neįvyko. Nors geidžiamas ir deklaruojamas. Nors greitėjančiu srautu dauginamos taisyklės smaugia.
Tokių, kaip šis, galima rinkti braukiant per visas viešųjų paslaugų sritis. Medicina, mokymas, transportas, keliai, statybos, jų leidimai ir griovimai… Jei dar ne šįmet, tai gal kitąmet. Juk buvo Seimo rinkimai, lyderystę išlošusiųjų naujos veiklos programos.
Juos žurnalistai vadina svarbiausiu politiniu metų virsmu. Patologine politikų nesantaika pažymėtas laikas kūrė lūkestį – po šių Seimo rinkimų bus kitaip. Politiniai nekalbadieniai ir vieši barniai baigsis. Baigėsi. Vietoj negalinčių susikalbėti atsirado kalbančių per daug. Pokytis yra, tik truputį ne toks. Tai dar viena jo savybė - paslaptis, kurią atspės tik laikas.
Perteklinė kelių laipsnių šiluma naikina įprastas rūšis. Jų buveines okupuoja invazinės. Ir gamtoje, ir Homo sapiens pasaulyje. Teritorijos valomos invazinei sėklai. Karu naikinamos tautos ir valstybės.
Mums svarbiausias pokytis čia taip pat neįvyko. Ukrainą toliau siurbia invaziniai gyviai. Protinguoju pasivadinęs žmogus klaidžioja savo gerovės pievose, lenkiasi smurtui, laukia naujojo mesijo žodžio likimo paslaptį atiduodamas laikui.
Taip ir pripratome prie smurto puotos ir karo savo pašonėje. Kaip prie žiemos be sniego. Nei didelių vilčių, nei sekinančios baimės. Anos rūšies lavonu paverstos teritorijos mainais į „taiką“? Kas atrodė neįmanoma šį sausį, norma tampa gruodį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
