„VSD pagrįstu vertinimu, minimo asmens buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat neatmestina, kad mėginimai iš išorės eskaluoti šią istoriją gali būti eilinė prieš Lietuvą nukreipta informacinė operacija“, – Eltai raštu perduotame atsakyme teigė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai.
VSD vertinimo pagrįstumu išties sunku suabejoti. Kaip ir kitais tūkstančiais atvejų, kada detaliai išnagrinėjęs jų pačių pateiktus biografijos duomenis Lietuvoje apsaugos ieškojusių baltarusių grėsmę nustatė departamentas. Be abejo departamentui trūksta pajėgumų neklystamai įvertinti kiekvieno užsieniečio keliamą grėsmę, tačiau ar tikrai norime gyventi valstybėje, kurioje saugumo pareigūnai sektų kiekvieną jūsų žingsnį, o šių žingsnius sektų dar kiti saugumiečiai? Pajėgumų trūksta aplinkos apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, galiausiai net policijos ar inovacijų srityse.
Verčia suklusti saugumo struktūrų suvokiama saugumo samprata. Konstitucija ir Valstybės saugumo pagrindų įstatymas apibrėžia valstybės saugumo tikslus, nurodydami, kad valstybės saugumas užtikrinamas sudarant Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsaugą ir gynimą.
Svarbiausias saugumo pagrindų apibrėžtas nacionalinio saugumo objektas – žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas. Konstitucinė doktrina apibrėžia Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindus akcentuodama žmogaus teisių prioritetą. Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka grindžiama žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, kaip didžiausios vertybės, prioritetu, taip pat principais, įtvirtinančiais Tautos suverenitetą, valstybės nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, demokratiją, valstybės valdymo formą – respubliką, valstybės valdžių atskyrimą, jų savarankiškumą ir pusiausvyrą, vietos savivaldą ir pan.
Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime pažymėjo, kad žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimo principas taip pat laikytinas pamatine konstitucine vertybe, neatskiriamai susijusia su Lietuvos valstybės, kaip Konstitucijoje įtvirtinto bendro visos visuomenės gėrio, pamatą sudarančiomis konstitucinėmis vertybėmis – valstybės nepriklausomybe, demokratija ir respublika; prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis taip pat negali būti paneigtas.
Saugumo struktūra, ribojanti konkretaus asmens ir visos visuomenės teisę kvestionuoti priimtų sprendimų teisėtumą, yra antikonstitucinė, kelianti grėsmę demokratiniam valstybės pamatui.
Bet grįžkime prie konkrečios skausmingos situacijos, nė kiek nenusileidžiančios Alesio Beliackio išdavimui Baltarusijai ir pagaliau prasiveržusios viešu protestu. Nors viešąją nuomonę formuojantys karo ekspertai pateikia vis daugiau viena kitai prieštaraujančių Vasilio Veremeičiko kovos Ukrainoje detalių, nė viena jų nėra susijusi su skandalingoje VSD išvadoje nurodytu pagrindu uždrausti kovotojui atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
Saugumo struktūra, ribojanti konkretaus asmens ir visos visuomenės teisę kvestionuoti priimtų sprendimų teisėtumą, yra antikonstitucinė, kelianti grėsmę demokratiniam valstybės pamatui.
Sprendimas remiasi neįslaptinta informacija, kad V. Veremeičikas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2010–2016 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, o 2022 m. – Ukrainos gynybos pajėgose. VSD vertinimu, V. Veremeičikas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.
Sunku rasti logiką tokioje išvadoje. Nebent ignoruotumėte visas kitas individualias aplinkybes. Tai akivaizdžiai ir įvyko šioje situacijoje.
Sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje klausimus, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Nors tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė.
Būtent Migracijos departamentas turėjo užtikrinti, kad visos individualios aplinkybės būtų išnagrinėtos prieš priimant sprendimą.
Potencialios grėsmės vertinimas negali būti deklaratyvus ir formalus, suvedamas į vieną biografijos detalę ir ypač ignoruojant vėlesnius asmens veiksmus, jo pažiūras ir kitas individualias aplinkybes, paneigiančias tokios grėsmės galimybę, nevertinant tokio sprendimo proporcingumo, realios žalos įstatymo ginamiems kitų asmenų ir visuomenės interesams.
Nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, jei jis susijęs su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 1365/07). Ciniškas sprendimą priėmusio Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės argumentas, kad turėjo iki sprendimo pats bandyti susisiekti su departamentu ir iš anksto teisintis dėl savo karinės tarnybos, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam gero administravimo principui. Būtent Migracijos departamentas turėjo užtikrinti, kad visos individualios aplinkybės būtų išnagrinėtos prieš priimant sprendimą.
Norėtųsi viltis, kad šis įvykis išties tėra išimtis. Savo komentare po įvykio Sviatlanos Cichanouskajos biuras primygtinai reikalauja skubiai stiprinti tarptautinius žmogaus teisių mechanizmus, kad būtų apsaugoti ne tik nuo persekiojimo bėgantys baltarusiai, bet ir Europos ateitį ginantys žmonės, kovojantys kartu su Ukraina. Tarptautinės apsaugos mechanizmas yra esminis teise grįstos tarptautinės tvarkos ramstis. Mažai ir ne kartą kaimynų okupuotai valstybei, per represijas praradusiai didžiulę dalį gyventojų, nereikėtų pro akis praleisti šio kvietimo.
