Demokratinėse visuomenėse rinkimai paprastai išryškina visuomenėje vyraujančius nesutarimus, nes žmonės remia skirtingas partijas ir kandidatus. Suprantama, ši nuomonių įvairovė yra natūrali demokratijos dalis. Tačiau, jei rinkimų procesas tampa labai poliarizuotas, šis susiskaldymas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
Po pirmojo prezidento rinkimų turo pasigirdo vertinimų, kad kone 30 procentų Lietuvos rinkėjų yra prorusiški. Tokiu būdu didelei Lietuvos žmonių daliai užkabinama skambi etiketė ir šie žmonės demonizuojami, net nebandant giliau suprasti jų politinių pažiūrų ir už jų esančių poreikių.
Kiti politikai, o paskui juos ir tiesiog eiliniai žmonės, imasi demonizuoti priešingą stovyklą – konservatorių rinkėjus, apibūdindami juos kaip valdžios ištroškusius ar savo galva nemąstančius.
Taip lengva ranka skirstydami žmones ir klijuodami jiems etiketes, mažiname visuomenės sutelktumą (angl. social cohesion). Ši sąvoka neturi vieningo apibrėžimo, bet paprastai apima stiprius žmonių tarpusavio ryšius ir pasitikėjimą vienas kitu bei valstybės institucijomis, žmonių su kitokiomis vertybėmis ir gyvenimo būdu priėmimą, tapatinimąsi su valstybe, solidarumo jausmą ir pasirengimą laikytis pagrindinių visuomenės taisyklių.
Jau vien iš tokio apibūdinimo turėtų būti aišku, kad visuomenės sutelktumas yra geras dalykas. Suprantama, kad visiškas sutelktumas yra utopija, tačiau tai nereiškia, kad juo nereikia rūpintis. Skirtingos šalys pasižymi skirtingu visuomenės sutelktumo lygiu. Didesnis sutelktumas siejamas su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, geresne sveikata, mažesniais mirtingumo rodikliais. Išorinių grėsmių kontekste akivaizdu, kad sutelktumas taip pat turėtų pasiteisinti.
Negi manome, kad priklijavę kokią nors žeminančią etiketę vienai ar kitai visuomenės grupei, priversime juos kaip nors susigėsti ir išsižadėti savo nuomonės? Ar kažkokiu būdu sulauksime, kad mums nepatinkantys žmonės ims ir kažkur pradings? Vietoje to sulauksime tiktai dar daugiau pykčio, mažiau tarpusavio pasitikėjimo ir didesnio atsiribojimo.
Todėl iš rinkimus laiminčių politikų norisi daugiau vienijančių pasisakymų, noro suprasti ir eiti į dialogą su tomis visuomenės grupėmis, kurios gali atrodyti esančios visiškai priešingų pažiūrų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
