Dalis socialdemokratų kritikavo jų partijos priimtą sprendimą nekelti savo kandidato prezidento rinkimuose. Pavyzdžiui, Algirdas Sysas retoriškai klausė, kas tokiu atveju rinkimų debatuose kalbės apie socialdemokratų ideologiją ir tikslus. Kadangi jis labiau akcentavo ekonominės politikos klausimus, aš noriu paklausti, kas šiuose rinkimuose kalbės apie socialdemokratų požiūrį į žmogaus teises? Taip pat ir apie LGBT+ žmonėms aktualius klausimus?
Prieš ketverius metus Seimo rinkimų programoje socialdemokratai įrašė siekį priimti „partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius“. Deja, vėliau, kai už partnerystės įstatymą reikėjo balsuoti Seimo salėje, ženkli socialdemokratų frakcijos dalis balsavo prieš.
Ar dabar, atsisakydami kelti savo kandidatą prezidento rinkimuose, socialdemokratai vėl nenustumia šio klausimo į paraštes? Visuomenės apklausos rodo, kad visai realu, jog antrame turi dėl prezidento posto grumsis Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė. Bandau įsivaizduoti, kaip atrodytų jų debatai LGBT+ žmonių teisių klausimais. Kuris labiau įtikins rinkėjus, kad yra prieš bet kokį progresą šiuo klausimu? Juk tokiu atveju jiems kovoti tektų tik dėl tų rinkėjų, kurie neigiamai žiūri į vienalytės partnerystės ar kitus LGBT+ žmonėms aktualius klausimus. Dėl progresyvių pažiūrų rinkėjų konkuruoti nebūtų reikalo, nes jie už Igną Vėgėlę tikrai nebalsuotų, o Gitanas Nausėda turbūt tiktų kaip „mažesnė blogybė“.
Visai kitaip šie debatai galėtų atrodyti, jei juose dalyvautų ir socialdemokratų kandidatė Vilija Blinkevičiūtė, kuriai tos pačios apklausos rodė visai neblogas galimybės patekti į antrąjį rinkimų turą. Žinoma, tik tuo atveju, jei ji turėtų drąsos atstovauti socialdemokratines vertybes ir LGBT+ žmonių teisių atžvilgiu.
Galima sakyti, kad čia ne prezidento įgaliojimų klausimas. Tačiau čia, visgi, yra du svarbūs momentai. Net jeigu pavyktų priimti partnerystės įstatymą, prezidentas gali jį vetuoti. Tai ypač aktualu tada, jei Seime parama šiam klausimui būtų labai trapi (o dabar sunku tikėtis, kad galėtų būti kažkaip kitaip). Antras dalykas, mano supratimu dar svarbesnis, yra pati vieša diskusija, kurioje dalyvauja prezidentas ar kandidatai užimti prezidento pareigas. Juk nuo šios diskusijos priklauso ir visuomenės nuostatų pokyčiai.
Galbūt jums kyla klausimas, kodėl būdamas psichologu aš kalbu apie LGBT+ žmonių teises ir socialdemokratų nedalyvavimą prezidento rinkimuose? Todėl, kad būdamas psichologu aš suprantu, ką reiškia, kai dalis visuomenės yra diskriminuojama. Neužtikrinus santuokos arba bent partnerystės galimybės tos pačios lyties poroms, jos neišvengiamai susiduria su prastesnės emocinės sveikatos rizika. Tokio pobūdžio emocinės sveikatos klausimai yra sprendžiami ne psichologo kabinete, o priimant reikalingus įstatymus.
Kodėl būtinas partnerytės įstatymas, Lietuvos psichologų sąjunga įvardijo dar 2022 m. gegužės mėnesį išsiųstame atvirame laiške valstybės vadovams. Jame teigiama, kad tos pačios lyties civilinės sąjungos (partnerystės) įteisinimas ir teisių apsauga yra svarbi LGBT+ asmenų psichikos sveikatos prielaida. Aktyvią poziciją ir palaikymą tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos, partnerystės ir santuokos atžvilgiu yra ne kartą išreiškusios Amerikos psichologų asociacija, Amerikos psichiatrų asociacija, Australijos psichologų sąjunga, Britų psichologų sąjunga ir kitos profesinės asociacijos.
Tenka apgailestauti, kad šios vertybės Lietuvos socialdemokratų partijai nepasirodė pakankamai svarbios, jog jas būtų verta atstovauti ir prezidento rinkimuose. Žinoma, tai nėra vien socialdemokratų partijos problema. Tačiau, jų savanoriškas pasitraukimas iš prezidento rinkimų, sumažina galimybes diskusijas partnerystės klausimais nukreipti pozityvesne kryptimi.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
