Protestai Sakartvele išryškino dilemą dėl šalies geopolitinės krypties.
Visuomenė visuomet tvirtai palaikė euroatlantinę integracijos kryptį. Apklausos rodo, kad narystę ES ir NATO remia apie septyni iš dešimties gyventojų.
Vyriausybė, daugiau nei dešimtmetį vadovaujama partijos „Sakartvelo svajonė“, formaliai juda šiuo keliu. Faktinis jos lyderis oligarchas Bidzina Ivanišvilis net pažadėjo įstoti į ES iki 2030-ųjų.
Pernai gruodį šaliai buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, bet tik su papildomomis sąlygomis. Mat praktiškai iš provakarietiškų reformų lyderio Sakartvelas per keliolika metų virto valstybe, žingsneliu atsiliekančia ir nuo Ukrainos, ir Moldovos demonstruojamos pažangos.
Dar labiau situaciją apsunkina protestus paskatinęs įstatymas, nukreiptas į paramą iš užsienio gaunančias organizacijas. Kritikų teigimu, jis atriš rankas valdantiesiems spausti pilietinės visuomenės aktyvistus, kritikuojančius „Sakartvelo svajonės“ sprendimus. Didelė dalis jų gauna paramą iš Vakarų, kaip, beje, ir pati Sakartvelo vyriausybė.
Diskusijų kelia ir įstatymo panašumai į tai, kas galioja Rusijoje. Juolab, kad po didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios Sakartvelo ir Rusijos santykiai sustiprėjo: įvedus bevizį režimą padidėjo imigrantų srautai (nors iš maždaug 100 tūkst. atvykusių rusų pernai trečdalis jau išvyko) ir išaugo prekyba (2021-2023 m. apimtys padidėjo 47 proc.). Be to, Sakartvelas neprisideda prie tarptautinių sankcijų Kremliui režimo, vengia remti Ukrainą ir smerkti Putino agresiją.
Ir visa tai nepaisant 20 proc. Sakartvelo teritorijos, kurią prieš 16 metų okupavo Rusija, bei formaliai nuo tada neegzistuojančių dvišalių diplomatinių santykių.
Tad minėtas įstatymas tapo katalizatoriumi piliečiams išreikšti nepasitenkinimą. Ir ne pirmą kartą – pernai protestai analogišką teisės aktą privertė padėti į stalčių. Šį sykį valdantieji nesustojo ir viską padarė skubos tvarka, tuo sutelkdami valdžios oponentus – ir galbūt bent trumpam senokai susiskaldžiusią opoziciją.
Spalį Sakartvele numatyti parlamento rinkimai. Apklausos iki šiol prognozavo valdančiųjų pergalę, bet niūriame fone – jau nuo 2017-ųjų šalies demokratijos indeksas smunka žemyn.
Pastarieji įvykiai tapo paskata Sakartvelo gyventojams apmąstyti būsimojo balsavimo reikšmę. Jis gali turėti ir ilgalaikių geopolitinių pasekmių.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
