Nuomonės

2018.07.02 14:10

R. Bogdanas. Norėjo Vyčio – gavo piestą

2018.07.02 14:10

Į Kauną atvažiavo naujas gyventojas. Labai didelis. Didesnis už bet kurį krepšinio centrą. O jo vertė – kaip gero legionieriaus Kauno „Žalgiriui“. Gyvenamąją vietą jam parinko išskirtinėje erdvėje – dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje, šalia Kauno pilies mūrų. Jo oficialus vardas – „Laisvės karys“, ir jis atkeliavo iš Ukrainos.

Nors istorinis Lietuvos herbas Vytis atrodo visai kitaip, žiniasklaida su nacionaliniu transliuotoju priešakyje baigia žmonėms įpiršti, jog ši skulptūra yra Vytis. Nepatingėkite išsitraukti lietuvišką euro monetą, kad palygintumėte herbo ir skulptūros figūras. Abu atvaizdus sieja tik patys bendriausi dalykai: juose vaizduojamas žirgas su raiteliu, kuris ginkluotas skydu ir kalaviju.

Tarp skulptūros ir mūsų heraldinio raitelio tiek pat panašumų, kiek yra tarp Lietuvos himno ir kokios nors kitos žinomos dainos. Formaliai himnas irgi daina. Bet ji išskirtinė.

Jei pradėtume plakti viską į vieną krūvą ir pagal savo skonį ar nuotaiką rinktumėmės, ką sugiedojus, paprasčiausiai liktume be visus Lietuvos žmones vienijančio himno. Kas giedotų „Lietuva brangi“, kas – „Lietuviais esame mes gimę“, o kas rinktųsi „Tris milijonus“. Neliktų to, kam skirtas himnas – visus sutelkti po viena giesme, kaip mus sutelkia mūsų žemė, mūsų praeitis, mūsų kalba.

Kaune statoma skulptūra vaizduoja ne šuoliuojantį, vejantį žirgą, o atsistojusį piestu. Jei norite trumpo pavadinimo jam, vietoj Vyties geriau tiktų PiestA.

„Laisvės kario“ raitelis nėra susitelkęs puolimui ir gynybai, kaip mūsų herbe, o išsikėtojęs lyg kviesdamas kartu pabaliavoti. Mūšyje taip atsidengęs karys yra pažeidžiamas kaip šiaudinė kaliausė.

Bet kuo čia dėtas Vytis? Nepainiokime herbo ir begalės įmanomų raitelio atvaizdų. Užsižaidus yra pavojus likti be aiškiai suvokiamų valstybingumo simbolių.

Ir bus visai nesvarbu, kad tas raitelis Kaune net didesnis už Anglijos liūtus Trafalgaro aikštėje. Taip Britanijos neperspjausi, kaip Rusija neperspjovė Europos, gamindamasi didžiausią pasaulyje carą patranką, kuri niekada neiššovė, ir liedama didžiausią carą varpą, kuris skilo niekada nesuskambėjęs.

Gerbiamieji patriotai! Argi ženklo dydžiu galima matuoti meilę Tėvynei ir patriotizmą? Stovės caras Vytis, o po juo būriuosis eilės norinčių selfio su didžiausio Lietuvoje eržilo geležiniais pautais.

Dėl skulptūros autorystės mįslės plačiai rašau „Delfyje“, todėl neliesiu šio klausimo. Dar viena mįslė – kas padengs beveik 700 000 eurų sąskaitą? Ar iš Lietuvos, ar iš Kauno miesto biudžeto? O gal padengs garantu pasiskelbęs turtingasis Kauno meras, gal statytojas „Vyčio“ fondas, kuris baudėsi surinkti lėšas?

Visa laimė, kad neaiškios autorystės „Laisvės karys“ su visu savo šleifu nutūpė ne sostinėje. Kaunas nepaliauja blaškytis tarp kraštutinumų: meras – tai ubagų karalius, tai milijonierius; tualetų arba nėra, arba surenčia aukso vertės būdą; medžių arba neprižiūri, arba išpjauna be atodairos. Dabar pasipuošė didžiausiu pereinamojo laikotarpio iš sovietizmo į Europą paminklu, kad ateityje nekiltų abejonių, kur dvasiškai gyveno miestas antrame XXI a. dešimtmetyje.

Kaunui pavyko patvirtinti, jog noras pasipuikuoti bet kokia kaina dažnai virsta tragikomišku vaizdeliu.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi