Anądien, vaikams sumigus, kaip įprastai įsijungiau televizorių. Rodė labai keistą filmą. Pataikiau pamatyti tik jo pabaigą. Maždaug paskutines 15–20 minučių.
Šmėstelėjus pirmiesiems vaizdams, norėjau perjungti kanalą. Jau paėmiau į rankas pultelį, bet sustingau – ekranas švietė vaizdais ir scenomis, kur ginkluoti vyrai kažkokiame kaime bėgiojo iš namo į namą ir lyg tire šaudė žmones.
Televizorius stambiu planu rodė, kaip kažkam dar gyvam kastuvu nukerta galvą. Apsaugos kamera fiksuoja tamsaus gymio vyrą, geriantį pieną greta šaldytuvo tiesiai iš plastikinio butelio ir po akimirkos nušaunantį čia pat ant kanapos sėdinčius paauglius.
Vaizdas keičiasi ir režisierius pasiūlo vaizdą iš greitkelio, ten grupė ginkluotų asmenų automatiniais ginklais serijomis pliekia į važiuojančius automobilius ir kaskart, nušovę vairuotoją, jie džiūgaudami mašiną padega.
Seniai nebuvau matęs tokio primityvaus, „šaudykle“ vadinamo filmo. Žiūriu toliau. Miesto aikštėje prie papuoštos eglės pozuoja kažkokios įžymybės. Gruodžio pradžioje prasideda Kalėdos. Žvaigždės pataria, kaip pasiruošti geriau.
Rodo vaizdus iš kariaujančios šalies. Dunksi artilerija, kariai keičia sviedinius, užtaiso pabūklą, šauna vėl. Šturmuoja apkasus. Automato serijas palydi tiesiai į bunkerio vidų metama granata. Sprogimas. Vaizdas iš oro, dronas paleidžia miną, ji sprogdama gabalais ištaško buvusius tranšėjoje.
Greta duobės miško palaukėje stovi pavargęs vyras. Rūko cigaretę, o po akimirkos nuaidi šūviai ir jis sukniumba. Sudegę, Z raide pažymėti tankai ir šarvuota technika. Žuvę kariai, verkiantys vaikai ir raudančios moterys. Bažnyčioje vaikšto politikai. Iki pamatų sugriauti miestai. Žmonės ieško vandens.
Kažkokios šalies parlamentas, skamba tekstas, kad užpultai šaliai greitai nebeduos pinigų ir todėl ji greičiausiai tą karą pralaimės. „Tai ne mūsų karas“, – rėkia kostiumuotieji salėje.
Kažkokie žmonės, lydimi policininkų, plėšia motinai iš rankų vaiką. Kažkas klykia, kažkas piktai barasi, bet policija vaiką išsineša. Po didžiulio sprogimo daugiaaukštis susmenga. Minia iškėlusi virš galvų ant rankų neša nedidelį baltos drobės ryšulį. Apvaliojoje jos dalyje – raudona dėmė. Titrai. Suprantu, kad šis filmas visai ne primityvus, jis beveik genialus. Beveik kaip „Matrica“. Žiauriai genialus, tik režisieriaus fantazija pernelyg laki, netgi šiek tiek liguista. Noriu sužinoti, kaip vadinasi šis klaikus filmas. Telefone atsidarau TV programą. Ten parašyta „Žinios“.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
