Tokia frazė nejučia verčia galvoti apie lietuvių tautą kaip apie galvijų kaimenę, kurios prieaugliu būtina pasirūpinti. Kartą vienas itin kultūringas ir garbingas žmogus, išgirdęs apie daugiavaikės šeimos narių skaičių, paklausė: „Gerinate Lietuvos statistiką?“ Laimė, tuoj susizgribo.
Vis daugiau žmonių Lietuvoje svaiginasi skaičiais. Lietuvoje 2022 m. gimė beveik 22 tūkst. vaikų. 1,34 vaiko „tenka“ vienai moteriai. Vidutinis gimdančios motinos amžius apie 30 m. Anot „Eurostat“ prognozės, Lietuvoje 2100 m. gyvens 1,78 mln. gyventojų. Ir taip toliau.
O toliau klausiama, ką daryti, kad šita statistika „pagerėtų“? Mokėti dar didesnes išmokas už vaiką kaip Lenkijoje? Sudaryti sąlygas derinti darbą ir šeimą kaip Skandinavijoje? Kompensuoti paskolas būstui ir automobiliui kaip Vengrijoje? O gal raginti džiaugtis ne kiekybe, o kokybe kaip siūlo dabartinė valdžia Lietuvos strategijoje 2050? Šių strategų manymu, geriausia, kas gali nutikti Lietuvai, tai Šiaurinės dykros po Šiaurine žvaigžde scenarijus. Iš tiesų simboliškas pavadinimas moralinio atšalimo amžiuje.
Klausimas geras: kokioje Lietuvoje nori gyventi senatvėje? Kokioje Lietuvoje norėtum, kad tavo vaikai ir anūkai gyventų? Tačiau skaičiai nėra patirtis. Taigi, kokios patirties galime tikėtis?
Joks gimstamumo „skatinimas“ nepadės griūvant moralinei infrastruktūrai.
Labai tikėtina, kad po kelių dešimtmečių dauguma moterų gimdys net ne trisdešimties, bet keturiasdešimties ar penkiasdešimties metų, t. y. visiškai „paskutinę minutę“. Dauguma išvis negimdys „dėl ekologinių įsitikinimų“. Vaiko „savikaina“ viršys daugumos žmonių finansines galimybes. Vaikai augs dažniausiai po vieną su irzliais, priekabiais ir prie egoistinio gyvenimo būdo pratusiais tėvais.
Dauguma vaikų neturės nei brolių, nei seserų, nei dėdžių, nei tetų. Į vienintelį palikuonį bus sudėtos visos šešių pagyvenusių suaugusiųjų viltys ir lūkesčiai pagal formulę „4+2+1“. Vaikų „darbo diena“ truks ne mažiau kaip 12 val. Jie bus užimti labiau nei suaugusieji, ir iš tiesų visiškai neturės laisvo laiko. Lietuvoje bus „labai aukštas švietimo lygis“ ir kosminės mokymo kainos. Vaikų žaidimo aikštelės bus perstatytos ir pritaikytos šuniukams ir kačiukams.
Globalinio atšilimo prognozės juokingos palyginus su ta moralinio atšalimo katastrofa, kuri mūsų laukia. Joks gimstamumo „skatinimas“ nepadės griūvant moralinei infrastruktūrai. O kol kas šį sekmadienį, balandžio 30-ąją, švęskime Gyvybės dieną.
