Po kiekvienų rinkimų smagiausia būna klausytis partijų lyderių vertinimų. Jo partija pasirodė puikiai, o štai visos kitos, ypač valdžioje esančios partijos, pralaimėjo, praktiškai buvo šimtu procentų sutrintos į miltus.
Kažkuo primena atsivertusios davatkos samprotavimus apie svetimavimą. Visi aplinkui ištvirkę, stačiai Sodoma ir Gomora, tik ji viena niekada net mintimis.
Kaip yra iš tikrųjų po šitų savivaldos rinkimų?
Rinkimų niekas nelaimėjo. Socialdemokratų, kaip ir kuklesnės karbauskininkų bei skvernelininkų pretenzijos į pergalę bei puikų pasirodymą neatlaiko akistatos su skaičiais. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje visi kairieji kaip buvo, taip ir liko politinėje paraštėje. Ir tai skamba kaip nuosprendis, žvelgiant iš netolimos ateities demografinės perspektyvos.
Suskilę liberalai po jau prarastos Klaipėdos per šiuos rinkimus prarado dar ir Vilnių, ir tai irgi skamba kaip nuosprendis. Liberalizmas be didžiųjų miestų ir kurortų – liberalizmas be ateities.
Putino reicho verslininkas Matijošaitis prarado tik ketvirtadalį kauniečių balsų. Pats Kaunas prarado veidą ir turbūt širdį, jei kas dar pamena dainą „Kaunas – Lietuvos širdis“.
Galima piktintis, tačiau kas jums sakė, kad iš sostinės, tegu ir laikinosios, galima vėl lengvai atvirsti į provinciją? Provincijos pasų masinis išdavimas – ilgas ir skausmingas psichologinių traumų procesas.
Bet šiaip tai Lietuva europėja. Vilniaus rinkimų rezultatai, kaip ir 26 merų perrinkimas, atmetus kelis patologinius atvejus, rodo, kad lietuviai vis mažiau nesveikų lūkesčių sieja su stebuklus darančia valdžia.
Populistinio striptizo strikinėjimai išeina iš mados. Vardan tos mero kėdės konservatorius metęs Majauskas sukėlė bangą, tačiau pats ta banga iškart ir užspringo. Anei mero, anei komiteto, anei politinės ateities.
Apie trečią Karbauskio brolį Jakeliūną, iki maršizmo degradavusį generolą Tutkų ir visus kitus marš-marš-tra-ta-ta ir kalbėti nėra ko. Adios, amigos. Čia jums ne į policininkus akmenis svaidyti ir žviegti apie sąmokslus.
Pastarieji dveji rinkimai Vilniaus rajone parodė, kad rusiška korodke aptvertam Tomaševskio akcijos bantustanui liko paskutinė kadencija. Vilniaus miesto taryboje bene pirmą kartą dauguma pagaliau gali be vargo apsieiti ir be tomaševskininkų paslaugų.
Pelnytas rezultatas dariniui, kurios pavadinime labai daug gražių žodžių, bet turinyje nėra nė lenkiškumo anei krikščioniškumo, o tik prorusiško vado familija ir jo klientai.
Savivaldos rinkimų niekas nelaimėjo, bet yra aišku, kas juos pralaimėjo. Galima konstatuoti, kad po šitų rinkimų sociologinės apklausos Lietuvoje tapo stebuklinių pasakų rūšimi.
Vyšnia ant apklausų karvašūdžio buvo toji, kuri prognozavo, kad Vilniuje į antrą turą išeis Zuokas ir Tomaševskis. Sprendžiant iš rezultatų, paklaida siekė 21 procentą. Pramušti šį dugną bus nelengva, bet kuo sociologai prastesni už kauniečius?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
