Prieš metus rinkimus laimėjęs prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo, kad bus tikrai kitaip, nei buvo prie Dalios Grybauskaitės. Šiandien, praėjus metams po rinkimų, yra sunku pasakyti, ne kaip yra kitaip, o kaip yra apskritai.
Sunku būtų prisiminti, jog kuriam nors kitam šalies vadovui iki G. Nausėdos būtų tekę atsakinėti į klausimus, kur jis prapuolęs, pradingęs ir kodėl jo nesimato.
G. Nausėdai teko ne tik atsakinėti, bet ir teisintis. Ne ne, prezidentas nedingęs, jis Konstituciją skaito, kas ten parašyta, ir daro taip, kaip ten parašyta.
Tik Konstitucijoje, G. Nausėdos nelaimei, neaprašyta nuodugniai, koks turi būti Lietuvos prezidentas. Ir ką jis turi bei gali daryti be tų eilučių, jam privalomų. Prezidento institucija yra tokia, kokį veidą jai suteikia juo išrinktas asmuo, kokių tikslų jis turi, ką jis nori padaryti.
Ir daugeliui, praėjus metams po rinkimų, tapo nebeaišku, ką nori padaryti šis šalies vadovas.
„Pasakysiu, koks buvo mano pagrindinis tikslas eiti į politiką. Aš norėjau kitokio politinio stiliaus, aš norėjau kitokios politinės kultūros Lietuvoje, kuomet problemos sprendžiamos kartu su pagarba vieno kitam ir su bendradarbiavimo dvasia“, – prieš savaitę turėjo ir vėl pasiaiškinti G. Nausėda.
Bet šis jo pasiaiškinimas iškart diktuoja kitą klausimą – kitokia politinė kultūra yra puikus tikslas, pagarba oponentams yra stiprybė, o ne silpnybė, bet koks yra šio bendradarbiavimo dvasioje vykstančio pagarbaus bendravimo rezultatas?
Ir vienintelis dalykas, kurį gali G. Nausėda padaryti, diegdamas į politiką naujovišką pagarbų stilių, tai – neįsileisti J. Narkevičiaus į prezidentūrą.
Kol kas, bent iš šalies, ne iš Daukanto aikštės rūmų žvelgiant atrodo, kad rezultatas nelabai koks.
Atmeskime COVID-19 krizę, gal tai tikrai nebuvo laikas matuotis, kuris galingesnis, o G. Nausėda tiesiog parodė, kad jis nėra tas, kuris moka guosti ir palaikyti žmones sunkią akimirką. Ne visiems gamtos duota.
Bet kaip buvo iki krizės, taip ir liko po jos. Ekonomikos ir inovacijų ministro nėra – ką tik premjeras Saulius Skvernelis atmetė G. Nausėdos pasiūlymą ministru skirti energetikos ministrą. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo taip pat dar nėra. Prezidento pasiūlymai viešai kritikuojami ir triukšmingai balsuojama prieš juos, o susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, kurio pasitraukimo pareikalavo G. Nausėda, toliau dirba ir jį gina visa valdančioji koalicija. Susikompromitavusio ministro atleidimo iš pareigų varianto nesvarsto nei premjeras Saulius Skvernelis, nei Ramūnas Karbauskis.
Yra netgi atvirkščiai. R. Karbauskis aukština prezidento bendradarbiavimo dvasią, tačiau viešai koneveikia jo patarėjus, kurie esą sistemingai ir piktybiškai renka ir teikia klaidingą informaciją apie J. Narkevičių šalies vadovui. O visai Lietuvai valstiečių vadas sako – žiūrėkit, kokį prezidentą turime: aš neleidžiu atstatydinti J. Narkevičiaus, jo patarėjus faktiškai išvadinu liurbiais ir kenkėjais, o jis, žiūrėkit, vis tiek su manimi kalbasi. D. Grybauskaitė būtų seniai pasiuntusi, o čia – ne. Koks puikus naujas politinis stilius, sveikinam.
O ką girdime iš prezidento?
Iš G. Nausėdos girdime, kad raktelis nuo J. Narkevičiaus atleidimo yra jo partijos vado Valdemaro Tomaševskio rankose. Ne R. Karbauskio, kritikuojančio jo komandą, ir kritikuojančio dėl to, kad esą šie labiausiai suinteresuoti J. Narkevičiaus atleidimu. Ne S. Skvernelio, kuris vadovauja vienai svarbiausių jo Vyriausybės ministerijų, o V. Tomaševskio. Vienos nedidelės, prifarširuotos Rusijos įtakos agentų ir Rytų Lietuvą korupcijos tinklu uzurpavusios partijos lyderio rankose.
Dar prezidentas sako, kad J. Narkevičius eiti pareigų negali, nes eiti tiesiogines pareigas jam trukdo skandalai.
Ir vienintelis dalykas, kurį gali G. Nausėda padaryti, diegdamas į politiką naujovišką pagarbų stilių, tai – neįsileisti J. Narkevičiaus į prezidentūrą.
Tačiau kokias problemas, prezidente, sprendžia tai, kad jūs nepriimate susisiekimo ministro Narkevičiaus, nepasitraukusio po pirmųjų skandalų iš posto, į Daukanto aikštės rūmus?
Realybėje šiam net galvos neskauda. J. Narkevičiui lengviau gyventi ir lengviau dirbti, kai jam nieko nereikia aiškintis prezidentūroje. O jei reikėtų, tai tikrai būtų apie ką pakalbėti. Kad ir, pavyzdžiui, apie naują Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovą vietoje skandalingai po Rūtos Juknevičiūtės LRT tyrimų ciklo atstatydinto Arvydo Vaitkaus.
Net nuo šią savaitę dirbusios Seimo Antikorupcijos komisijos narių J. Narkevičius slepia informaciją, kaip vyko konkursas dėl Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo. Kokie žmonės dalyvavo atrankoje, kokius balus jie gavo.
Vienas iš klausimų, į kurį reikia atsakymo, kada ir kas pateikė atranką laimėjusio Algio Latako pavardę. Labai panašu, jog A. Latako tarp personalo atrankos bendrovės pasiūlytų kandidatų nebuvo, ją pateikė pats ministras galutiniame etape, ir jis laimėjo.
Kas yra A. Latakas? Uosto senbuvis, buvęs „Achemos grupės“ valdomos „Klasco“ kompanijos gamybos direktorius ir vienas iš to didelio būrio uosto verslininkų, kuris finansiškai rėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kai Klaipėdos mero rinkimuose dalyvavo tuometinis jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus, ir pats dalyvavo rinkimuose jo sąraše su valstiečių vėliava.
Kitaip tariant, R. Karbauskio kadras.
A. Vaitkus ir aplink jį aplipę uosto verslininkai turėjo būti R. Karbauskio įtakos rankos šiame strateginiame objekte, bet tas rankas ėmė ir nukirto tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Reikėjo tokio kaip J. Narkevičius, kad R. Karbauskis įgytų naujas rankas uoste.
Ir ne tik šią užduotį įvykdė J. Narkevičius. Per tą neilgą jo ministravimo laikotarpį politinę įtaką susigrąžina vienas korumpuočiausių Lietuvos sektorių – kelininkai. J. Narkevičių, kaip ministrą, giria ne tik jų lobistas, ką tik iš areštinės išleistas Valdas Sutkus. Taip pat ir R. Karbauskiui J. Narkevičius yra praktiškai žvyrkelių asfaltavimo karalius.
J. Narkevičių, kaip ministrą, giria ne tik jų lobistas, ką tik iš areštinės išleistas Valdas Sutkus. Taip pat ir R. Karbauskiui J. Narkevičius yra praktiškai žvyrkelių asfaltavimo karalius.
Ar kam nors reikia papildomai aiškinti, ką reiškia Lietuvos kelininkams ir R. Karbauskiui su S. Skverneliu prieš pat rinkimus atpalaiduoti milijonai eurų asfaltui, kai prisidengiant kova su koronaviruso krize asfaltuojami keliai be jokios atrankos ir be priežiūros? Premjero Sauliaus Skvernelio Upės gatvė irgi būtų išasfaltuota. Už kovos su krize pinigus. Taip kad nepykit, kas galėjo žinoti, kad mus surakins karantinas.
Tai, kad prezidentas nesikalba su J. Narkevičiumi ir rakto nuo jo atleidimo ieško V. Tomaševskio drabužių kišenėse, J. Narkevičiui netrukdo skirstyti pinigus savo nuožiūra ten, kur jis bus perrinktas šiuose Seimo rinkimuose – Trakų rajonui, ir ten, kur reikia Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai.
Prezidento pozicija jo atžvilgiu jam nė kiek netrukdo grąžinti į įtakingus postus senųjų sistemos „bebrų“, kurie kurį laiką turėjo pagyventi priverstinėse prastovose, bet S. Skvernelis su R. Karbauskiu jiems buvo labai lengvas grobis. Ne tokių jie matę.
Ir po viso šito prezidentas toliau kalba apie bendradarbiavimo dvasią.
Įdomu būtų pasiklausyti, kaip vyksta šie pokalbiai už uždarų durų, nes bent viešai atrodo, kad valdantieji iš prezidento ne tik tyčiojasi, bet ir džiaugiasi, kad šis naujoviškas politinis stilius jiems lyg iš dangaus nukrito kaip tik tada, kai jau netrukus – rinkimai.
