Nuomonės

2020.05.01 10:20

Milda Ališauskienė. „Aš dirbu, tu dirbi, mes dirbame“, arba kelios mintys apie Darbo dienos šventę

Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė2020.05.01 10:20

Socialinės medijos kartais atlieka pozityvią funkciją – priverčia susimąstyti ir savo mintis surašyti. Šiandien viena mokytoja pasidalino mintimis, kad kiekvienais metais balandžio 30 d. nežino, ką pasakyti mokiniams apie gegužės 1 dienos šventę. Susimąsčiau. Kodėl gi nežinome, ką švenčiame gegužės 1 d.? 

O jeigu nešvenčiame, tai bent paminime? Sunerimau, nes galvoju, jei mokytoja nežino, ką pasakyti vaikams, tai kas gi gali žinoti? Neaptarinėsiu šiame tekste į Gegužės 1-osios dienos ištakas. Jau girdžiu kritikų ir komunizmo šmėklų gaudytojus šaukiant, kad dar viena ideologizuota, leftistė sociologė, apsėsta marksizmo idėjų, apsireiškė. Ir vis dėlto, kadangi minėtos mokytojos mintyse išgirdau ir tam tikrą pagalbos šauksmą, kviečiu pasvarstyti apie darbą iš sociologinės perspektyvos, o galbūt ir pasisemti minčių kitam pokalbiui apie darbą su vaikais ar suaugusiais.

Vokiečių sociologas Ralfas Dahrendorfas sakė, kad gimstame ir gyvename darbo visuomenėje. Vaikystėje ruošiamės darbui, visą brandų gyvenimą dirbame, o senatvėje – ilsimės nuo darbo. Darbas, anot Dahrendorfo, yra iš šiuolaikinio modernaus konflikto priežastis. Darbo pobūdis leidžia kalbėti apie socialinę žmogaus padėtį. Visi nori gero darbo, o kai kuriomis aplinkybėmis ir bet kokio darbo, ir niekas nenori būti linksniuojamas bedarbiu. Vienas iš valstybės ekonominės sėkmės rodiklių – užimtumas, kuo didesnis bedarbių skaičius tuo prastesnė ekonominė būklė, greičiausiai žmonės balsuos kojomis ir paliks tą valstybę.

Darbas yra mūsų kasdieninė veikla, suaugęs žmogus jai skiria mažiausiai 8 valandas per dieną, kai kas ir 12 valandų per dieną. Ši žmonių veikla nepriklauso nuo metų laikų, politinių režimų. Nesvarbu, kas valdžioje – kepėjas eina į darbą ir minko tešlą duonai, batsiuvys keliauja į dirbtuves, pardavėjas atidaro parduotuvę, gydytojas praveria ligoninės duris, dėstytojas ruošiasi paskaitoms arba atlieka mokslinius tyrimus. Dažnam darbas yra pagrindinė gyvenimo įprasminimo veikla, siekiama karjeros, dirbami viršvalandžiai, džiaugiamasi jei hobis tampa darbu.

Kiekvieną kartą kalbėdama su studentais apie būsimą kursą atkreipiu jų dėmesį į valandų skaičių, kuris skiriamas tam kursui, į kontaktines ir nekontaktines valandas, paaiškinu, kad nekontaktinių valandų metu iš jų tikimasi savarankiško darbo. Užsienio universitetuose, bet vis dažniau ir Lietuvos, gali stebėti studentus prieš, tarp ir po paskaitų dirbančius bibliotekose. Sakau dirbančius, nes mokslas taip pat yra darbas. Doktorantai dažnai susiduria su klausimais, kada pradės dirbti „normalų“ darbą, nes daug kam „knygų skaitymas“ atrodo kaip malonus laisvalaikio užsiėmimas. Po studijų universitete patekę į darbo rinką studentai taiko universitete įgytas žinias, kompetencijas ir įgūdžius atsidėti darbinei veiklai.

Gyvenimas pensijoje dažnam tampa darbo ilgesio laikotarpiu. Pensininkai dažnoje visuomenėje atsiduria viešojo gyvenimo paribyje, yra nematomi. Patys pensininkai savo naratyvuose gyvenimą pensijoje įvardija kaip socialinę mirtį taip tik dar kartą patvirtindami, kad darbas, buvimas darbingo amžiaus, gebėjimas gauti gerą darbą ir galimybė uždirbti yra mūsų visuomenės variklis.

Patys pensininkai savo naratyvuose gyvenimą pensijoje įvardija kaip socialinę mirtį taip tik dar kartą patvirtindami, kad darbas, buvimas darbingo amžiaus, gebėjimas gauti gerą darbą ir galimybė uždirbti yra mūsų visuomenės variklis.

Darbo sąvoka šiuolaikinėje visuomenėje kinta. Lyčių lygybės įtvirtinimo kontekste kalbėdami apie darbą sociologai pastebi, kad egzistuoja ir darbas po darbo. Moterims sunkiau sekasi derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, dažną lydi nuolatiniai vidiniai konfliktai. Kaip būti gera mama ir gera darbuotoja?

Kaip suderinti šiuos vaidmenis, kai grįžusi iš darbo dažna moteris dar turi dirbti antrą pamainą namuose – ruošti vakarienę, tvarkyti namus, padėti vaikams paruošti pamokas. Empiriniai tyrimai rodo, kad situacija keičiasi, kai vyrai išbando darbą namuose – ima vaiko priežiūros atostogų, po tokios vyrų patirties dažnai darbo po darbo padėtis kinta, šia veikla dalijamasi tarp partnerių, dalis naštos nukeliama nuo moters pečių.

Nepaisant vykstančių pokyčių darbo sampratoje, šiuolaikinėje visuomenėje vis dar galime matyti išnaudojamuosius ir išnaudotojus darbo santykiuose. Nuo darbo migrantų iš Ukrainos, dirbančių Lietuvoje, iki išnaudojamų žmonių, dirbančių greitos mados fabrikuose besivystančiose valstybėse.

Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau darbuotojai yra laisvi nuo ilgalaikių darbinių įsipareigojimų, kaip tai keičia mūsų supratimą apie darbą, apie galimybes užsidirbti orų gyvenimą? Ką reiškia būti freelanceriu ir kaip ginti darbuotojų teises šiuolaikinėje visuomenėje? Koks profesinių sąjungų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, ar jos dar gali padėti darbuotojams randant dialogą su darbdaviais?

Nepaisant vykstančių pokyčių darbo sampratoje, šiuolaikinėje visuomenėje vis dar galime matyti išnaudojamuosius ir išnaudotojus darbo santykiuose. Nuo darbo migrantų iš Ukrainos, dirbančių Lietuvoje, iki išnaudojamų žmonių, dirbančių greitos mados fabrikuose besivystančiose valstybėse. Kaip galime užtikrinti žmogaus teises darbo srityje? Ar tikrai šiais laikais neegzistuoja vergovė? Ar žinome, kad teisė į darbą yra viena iš socio-ekonominių žmogaus teisių įvardinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje? Kaip, beje ir poilsis?

Temų pokalbiui apie darbą yra daugiau nei apstu, čia paminėjau keletą, mano nuomone, svarbių dalykų, kuriuos galima aptarti mokytojams su mokiniais, o ir bet kuriuose namuose, kuriuose, neabejoju, žmonės kiekvieną dieną dirba. Gegužės 1-oji – tarptautinė darbo diena – minima daugelyje pasaulio valstybių, kurių čia neverta minėti, ji turi savo istoriją, bet ji turi ir dabartį, apie ją galime ir kalbėtis, galime rinktis švęsti arba nešvęsti. Prieš daugiau nei dešimtmetį šią dieną teko minėti su tūkstančiais Kopenhagos gyventojų piknike ant pievos viename iš parkų. Šiandien karantino sąlygos neleidžia rinktis, bet susirinkus namuose galima aptarti įvairius darbo reikšmės aspektus ir nuo jo pailsėti.